Sunkus darbas (Fotobanko nuotr.)

Ekonominė bausmė: ilgų motinystės atostogų žala

Ekonominė bausmė: ilgų motinystės atostogų žala

148 savaičių atostogos su galimybe išsaugoti darbo vietą skamba viliojančiai, bet toks socialinis dosnumas tėra nuodai blizgančiame popierėlyje

Ilgiau nei Lietuvoje vaiko priežiūros atostogos trunka tik Lenkijoje ir Ispanijoje. Kitų Europos ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EPBO) šalių vidurkis – maždaug 65 savaitės. Vienose valstybėse gaunamos išmokos siekia 100 proc. buvusio atlyginimo, kitose tokios teisės nėra visai.

Lietuvoje bendrai motinystės ir vaiko priežiūros atostogos gali trukti iki 148 savaičių. Tą laikotarpį išsaugoma darbo vieta, o išmokos dydis priklauso nuo buvusio atlyginimo. Iki vaikui sueis vieni, galima gauti daugiau kaip 77 proc. kompensuojamo uždarbio dydžio. Jei pasirenkama atostogauti, iki vaikui sueis dveji, pirmaisiais metais mokama 54, antraisiais – 31 proc. buvusio atlyginimo. Jei vaiko priežiūros atostogas pasirinkę moteris ar vyras nusprendžia dirbti papildomai, pirmaisiais metais jiems mokamas socialinio draudimo ir gaunamų pajamų skirtumas, antraisiais tokia formulė nebetaikoma. Jei ilgųjų atostogų tradiciškai išeina moteris, vyrams priklauso mėnuo mokamų vaiko priežiūros atostogų.

Tokią schemą taikanti Lietuva patenka tarp dosniausią vaiko priežiūros sistemą turinčių valstybių. Kai kuriose ES šalyse, pavyzdžiui, Belgijoje, Nyderlanduose, Maltoje, mokamos vaiko priežiūros atostogos vienam iš partnerių trunka mažiau nei 20 savaičių ir turi būti išnaudotos iš karto po to, kai gimsta vaikas.

Tačiau, ekonomistų skaičiavimu, lietuviškos vaiko priežiūros atostogos atitolina nuo darbo rinkos ir apsunkina sklandų grįžimą. „Kol ekonomika auga ir užimtumo lygis didėja, neigiamas poveikis ne toks matomas. Tačiau per ekonomikos nuosmukį tai gali tapti iššūkiu“, – teigė Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikas Vytautas Mitalas.

Svarbiausias nelygybės veiksnys

Labiausiai nuo to nukenčia moteris ir jos galimybės įsitvirtinti darbo rinkoje. Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) specialistai tvirtina, kad moterys dėl vaikų priežiūros negali visiškai atsiduoti profesinei karjerai, būsimi darbdaviai skaičiuoja, kiek praras, kai darbuotoja susilauks atžalų. Po vaiko priežiūros atostogų moteris neretai neturi kur grįžti, nes darbo vieta būna panaikinta. Pastebima ir atvejų, kai darbdavys moteriai iškelia nerealius darbo ir šeimos įsipareigojimų derinimo reikalavimus.

Tai lemia, kad moterys dažniau imasi žemesnės kvalifikacijos darbo, vos 4,6 proc. jų EBPO šalyse užima vadovaujamas pareigas (Lietuvoje – 7 proc.), egzistuoja moteriškomis laikomos profesijos.

Vidutinis moters darbo užmokestis, gimus vaikui, nukrinta apie 30 proc., o vyro pajamoms šis įvykis įtakos beveik neturi. „Pagrindinė priežastis – moterų pasitraukimas iš darbo rinkos gana ilgam laikui. Per dešimt metų dėl motinystės ir išėjimo vaiko priežiūros atostogų moterys uždirba beveik 20 proc. mažiau nei vyrai“, – teigė Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Verslo vadybos fakulteto dekanė Jelena Stankevičienė. Todėl motinystė tampa vis svarbesniu lyčių nelygybės veiksniu, kuris, 2013 m. duomenimis, paaiškina iki 80 proc. atlyginimų atotrūkio.

Dar didesnėje profesinės karjeros rizikos grupėje atsiduria individualia veikla besiverčiančios moterys. Jos nukenčia ne tik dėl to, kad mokėjo mažesnes socialinio draudimo įmokas. Individuali veikla – tai dažniausiai sau susikurta darbo vieta ir rinkoje užsiimta nedidelė niša. Tą pačią akimirką, kai tokia mama nutraukia veiklą, jos klientus perima konkurentai.

„Augindama kūdikį privalai išlaikyti rinkoje užsiimtas pozicijas, nes grįžus po metų teks viską pradėti nuo nulio“, – teigė portalo „Versli mama“ vyriausioji redaktorė Skaidrė Vainikauskaitė-Tomaševičienė. Ji priminė, kad dirbančios su verslo liudijimu motinystės išmokų negauna, nes nemoka atitinkamų įmokų.

Atsiskaito į rankas

Kad vaiko priežiūros atostogos yra per ilgos, sutinka ir S. Vainikauskaitė-Tomaševičienė. Ji įsitikinusi, kad taip valstybė bando atsipirkti už sunaikintą vaiko auginimo ir priežiūros infrastruktūrą: uždarytus darželius, netvarkomas žaidimų aikšteles, nekuriamas socializacijos erdves, skurdų užimtumą po pamokų. Duodama pinigų valdžia su šeima esą atsiskaito tiesiogiai.

Dėl to auginantiems vaikus kyla aibė socializacijos ir integracijos problemų. „Motinos dažnai paliekamos vienos atskirties ir mūšio su stereotipais lauke. Jokiame teatre vaikai ilgai neišsėdi, pradeda kelti triukšmą, jų nėra kur palikti. Taip moteris nubloškiama į erdvę, kur dažnai net neturi galimybės pasikalbėti su vyresniu nei dešimties metų žmogumi“, – nuogąstavo S. Vainikauskaitė-Tomaševičienė.

Nors kūdikį galima žindyti Seime ar atsivesti į darbą tarptautinėje įmonėje, chemijos ar fizikos laboratorijoje jam vietos neatsiras. Tad siekiant įtraukti kuo daugiau moterų į informacinių technologijų, gyvybės mokslų sritis, aukštą pridėtinę vertę kuriančius sektorius, pirmiausia svarbu susitarti dėl tam patogios infrastruktūros ir visiems priimtinų galimybių profesinį gyvenimą derinti su šeimos. 2015 m. duomenimis, tik 10 proc. moterų Lietuvoje teigė turinčios galimybę dirbti lanksčiu grafiku. Lenkijoje tokių buvo beveik 31, Estijoje – 36, Vokietijoje – 43, Danijoje – 64 proc.

Nebausti už iniciatyvą

Remiantis 2015 m. Europos lyčių lygybės instituto duomenimis, moterims tenka 79 proc. neapmokamo darbo, o didžiausių įmonių valdybose ir kituose jų valdymo organuose tėra 14,8 proc. šios lyties atstovių. Vyriausybėje kol kas nėra nė vienos moters, jų skaičius Seime – mažiausias nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo.

Tai neturėtų stebinti. Kad moteris taptų savo srities profesionalė, ji privalo įveikti daugiau buitinių kliūčių, o norėdama prilygti vyrui, kažkuriame gyvenimo etape turi save apiplėšti: arba neturėti šeimos, susilaukti vieno ar daugiausia dviejų vaikų, kurie galbūt būtų užauginti senelių ir auklių, arba pamiršti svajones apie karjerą.

Tačiau vaiko gimimas neturėtų būti lygus karjeros atsisakymui ar daryti įtakos moters darbo užmokesčiui, net jei ji nuspręstų į darbą grįžti dar pirmaisiais metais. Pagal dabartinę „Sodros“ sistemą pirmaisiais metais išėjusiai dirbti moteriai mokamas tik skirtumas tarp priklausančios išmokos ir gaunamo atlygio, todėl vaiko priežiūros išmokų dalis prarandama. Svarstoma, kad moteriai į darbo rinką grįžti būtų lengviau, jei vaiko priežiūros išmokos ji neprarastų.

„Žmogus negali būti baudžiamas už iniciatyvą, – mano S. Vainikauskaitė-Tomaševičienė. – Tačiau kai kertama per piniginę, žmonės ieško būdų gudrauti arba nedaro nieko. Bet mums nereikia nei auginti šešėlinės ekonomikos, nei didinti pasyvių žmonių dalies.“

Svarbu ir tai, kad moteris, pasitraukusi iš darbo rinkos, neprarastų turimų kompetencijų. „Galėtų būti numatytos bendravimo su darboviete dienos, kurios leistų neatitrūkti nuo darbovietės, dalyvauti mokymuose, kelti kvalifikaciją“, – įsitikinusi VGTU mokslininkė J. Stankevičienė. Tai, jos teigimu, užtikrintų greitesnę integraciją, grįžus iš vaiko priežiūros atostogų, taip pat didesnes karjeros galimybes.

Postūmį suteiktų ir aktyvesnis vyrų dalyvavimas. „Sodros“ duomenimis, vyrų, buvusių vaiko priežiūros atostogose, išmokų gavėjų skaičius Lietuvoje nuo 2009 m. išaugo iki 23,8 proc. Tačiau dažniausiai jie pasiima tik mėnesį dėl egzistuojančių išmokų „lubų“. Pokyčius paskatintų įvestas neperleidžiamų vaiko atostogų laikotarpis tėvui. Arba nustatytas tam tikras vaiko priežiūros atostogų periodas, pavyzdžiui, iki 3 mėnesių, kai vienam iš tėvų nebūtų taikomos „Sodros“ išmokų „lubos“.

Komentarai

  • Truputį pasenusius duomenis naudojat. Lenkijoje nėra ilgiausios apmokamos vaik priežiūros atostogos. Maximum gali išeiti 52 savaites, kas toli gražu nėra ilgiau nei Lietuvoje.

Rodyti visus komentarus (1)

Atsakymas į Toma komentarą Atšaukti atsakymą

Daugiau leidinio naujienų