(AFP nuotr.)

Egipto Sinajaus provincijoje per išpuolį žuvo daugiau nei 235 žmonės

Egipto Sinajaus provincijoje per išpuolį žuvo daugiau nei 235 žmonės

Egipto neramioje Šiaurės Sinajaus provincijoje penktadienį į sausakimšą mečetę įsiveržusiems užpuolikams susprogdinus bombą ir pradėjus šaudyti žuvo mažiausiai 235 žmonės.

Dar apie 130 žmonių sužeista. per šį išpuolį. Ši ataka prieš maldininkus, susirinkusius į musulmonų pagrindines savaitines pamaldas, neturi precedento per ketverius islamo ekstremistų sukilimo metus.

Policija nurodė, kad ekstremistai atakavo al Raudos mečetę Bir al Abdo kaime, maždaug už 40 km į vakarus Šiaurės Sinajaus muchafazos sostinės Arišo. Pasak pareigūnų, keturiais visureigiais atvažiavę vyrai susprogdino bombą ir pradėjo šaudyti į mečetėje susirinkusius maldininkus. Kad žmonės negalėtų pabėgti, užpuolikai užtvėrė kelius mašinomis ir padegė jas.

Egipto prezidentūra paskelbė trijų dienų gedulą; prezidentas Abdel Fattah al-Sisi sukvietė saugumo ministrus aparti padėties ir veiksmų. Kaire būstinę turinčios Arabų lygos vadovas Ahmedas Abul Gheitas pasmerkė šį „sukrečiantį nusikaltimą, kuris vėl rodo, kad Islamas nekaltas dėl tų, kurie laikosi ekstremistinės teroro ideologijos“, sakoma jo atstovo pareiškime.

Nuo 2013 metų, kai kariškiai nuvertė Musulmonų brolijos į valdžią iškeltą prezidentą Mohamedą Mursi, Egipte smarkiai pagausėjo ekstremistų grupuočių išpuolių prieš kariuomenę ir policiją.

IS sufijus laiko eretikais

Vyriausybė kovoja su džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ (IS) padaliniu Egipte, dažnai rengiančiu atakas Sinajaus pusiasalio šiaurėje. Per IS išpuolius žuvo jau šimtai karių ir policininkų, taip pat su valdžia bendradarbiaujančių civilių. Puldinėjami ir sunitų islamo šakos sufijų pasekėjai bei krikščionys.

Genties vadas ir beduinų sukarintos grupės, kovojančios su IS, lyderis naujienų agentūrai AFP sakė, kad mečetė yra žinoma, kaip sufijų susirinkimo vieta. „Islamo Valstybės“ (IS) grupuotė laikosi puritoniško salafitų požiūrio, kad sufijai yra eretikai, nes siekia šventųjų užtarimo.

Džihadistai buvo anksčiau suėmę ir nukirsdinę galvą senyvo amžiaus sufijų lyderiui, apkaltinę jį magijos praktikavimu, draudžiamu Islamo. Džihadistai taip pat buvo pagrobę daugiau sufijų, kurie vėliau buvo paleisti, nes „atgailavo“.

Sprogdindama ir šaudydama bažnyčiose ši grupuotė yra nužudžiusi daugiau nei 100 krikščionių Sinajuje ir kitose Egipto vietose, priversdami daugumą bėgti iš pusiasalio. Kariuomenei sunkiai sekasi malšinti džihadistus, kurie 2014 metų lapkritį prisiekė ištikimybę IS.

IS dažnai puldinėja karius ir policijos pareigūnus pusiasalyje, kuris dalinasi pasieniu su Izraeliu ir Palestinos Gazos ruožu. Vis dėlto, per pastaruosius metus tokių išpuolių dažnumas ir mastas sumažėjo. Grupuotė vis dažniau taikosi į civilius, jie puola ne tik krikščionis ir sufijus, bet taip pat ir Sinajaus pusiasalyje gyvenančius beduinus, kaltinamus dirbant armijai.

Egiptui pavojų kelia ne vien tik IS, bet ir su „al Qaeda“ susiję džihadistai, veikiantys iš kaimyninės Libijos. Grupuotė pasivadinusi „Ansar al-Islam“ (išvertus iš arabų kalbos tai reiškia Isalmo rėmėjai) prisiėmė atsakomybę už spalio mėnesį Egipto Vakarų dykumoje įvykdytą pasalą, per kurią žuvo mažiausiai 16 policijos pareigūnų. Dauguma išpuolio aukų priklausė vidaus reikalų ministerijos Nacionalinio saugumo tarnybai. Kariuomenė vėliau užpuolikus bombardavo iš oro – buvo sunaikintas grupuotės lyderis Emadas al-Dinas Abdelis Hamidas, labiausiai tarnybų ieškomas džihadistas, buvęs karininkas, kuris prisijungė prie su „al Qaeda“ susijusios grupuotės Libijos kovotojų tvirtovėje Dernoje.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų