Mažiau rizikų, brangesnis euras

Mažiau rizikų, brangesnis euras

Spaudos konferencijoje, vykusioje po Europos centrinio banko (ECB) sprendimo nekeisti pinigų politikos krypties, Mario Draghi teigė, jog krizės tikimybė euro zonoje sumažėjo. Tokia ECB prezidento retorika paskatino šoktelėti palūkanas ir pabrangti eurą.

M. Draghi taip pat pasakė, jog dėl pabrangusios energijos išaugusi infliacija nėra pakankama priežastis svarstyti apie dabartinio pinigų politikos skatinimo mažinimą. Todėl, nors sumenkusios rizikos paskatino šoktelėti palūkanas, ilgalaikėje perspektyvoje skolinimosi kainos ir euro kursas dar bus prispausti ECB kiekybinio skatinimo programos. Taip pat, regis, M. Draghi stengėsi „pririšti“ rinkų dalyvių lūkesčius prie atlyginimų augimo tempo euro zonoje.

Viena iš svarbiausių ECB spaudos konferencijos žinučių buvo stipriai sumažėjusios ekonominio sulėtėjimo rizikos. Pastaruoju metu ūkio rodikliai iš tiesų fiksavo ciklinį euro zonos ekonomikos pagyvėjimą. Aukštesnės energijos kainos taip pat padidino infliaciją: prieš metus nukritusi iki –0,2 proc. euro zonos infliacija jau siekia net 2 proc. Pasak ECB, augančios kainos ir optimistiniai ekonominių vertinimų rodiklių rezultatai sumažino riziką, jog regiono ūkio apsukos gali staiga sulėtėti.

Kartu sumenko ir tikimybė, jog ateityje prireiks dar didesnio stimulo iš ECB, vėl kertant palūkanų normas arba dar labiau išplečiant kiekybinio skatinimo programą. Dėl šios priežasties dabartinės palūkanų normos, kurias veikia visi galimi ateities scenarijai, rinkose šiek tiek paaugo. Taip pat šoktelėjo ir euro kursas JAV dolerio atžvilgiu.

Nemažiau svarbus buvo M. Draghi teiginys, kad dabartinės pagreitėjusios infliacijos nė iš tolo neužtenka sumažinti pinigų politikos apsukas. Spartų kainų augimą daugiausia lemia baziniai energijos kainų efektai: prieš metus nafta kainavo mažiau nei 40 JAV dolerių už barelį, o dabar viršija 50. Tikėtina, kad ateityje šis efektas sumažės. Todėl infliacija kol kas nėra tvari ilguoju laikotarpiu.

Rinkų dalyviams toks požiūris gali reikšti, jog centrinio banko planai nesikeičia – dabartinis monetarinio skatinimo kiekis bus išlaikytas bent iki šių metų gruodžio. Todėl dabartinis palūkanų normų šoktelėjimas, o kartu ir euro kurso kilimas, tikėtina, ilgai nesitęs.

Įdomiausia ECB užuomina buvo M. Draghi pasisakymas, jog centrinio banko infliacijos lūkesčiai priklausys nuo euro zonos darbo rinkos ir atlyginimų kilimo. Augantys atlyginimai padidina įmonių sąnaudas, o kartu ir galutines prekių ir paslaugų kainas. Taip pat šylanti darbo rinka ir didesnis darbo užmokestis skatina vartotojų paklausą.

Kylant kainoms, darbuotojai tikisi sparčiau didinamų atlyginimų – taip pradeda suktis ekonomiškai sveika infliacinė spiralė. ECB prezidentui pasakius, jog algų augimas yra itin svarbus kintamasis centrinio banko infliacijos lūkesčiuose, tikėtina, jog rinkos pradės atidžiai sekti darbo užmokesčio dinamiką euro zonoje.

Kitaip tariant, kai darbo rinka pakankamai įšils, o atlyginimų augimas paspartės, kartu kils ir palūkanos, bei brangs euras kitų valiutų atžvilgiu. Galima teigti, kad tokiu būdu ECB siekia „pririšti“ valiutų ir palūkanų normų rinkų dalyvių emocijas prie atlyginimų kilimo euro zonoje. Jei centriniam bankui pavyks taip suformuoti rinkų lūkesčius, laikinai dėl energijos kainų paspartėjusi infliacija gali netekti reikšmės.

Povilas Stankevičius yra DNB Rinkų tarnybos Ekonominių tyrimų departamento analitikas

Jūsų komentaras

Rodyti daugiau
Daugiau leidinio naujienų