Alfa.lt nuotr.

Dviejų greičių Lietuva: šalies padalijimas į regionus leistų išsaugoti ES finansinę paramą

Dviejų greičių Lietuva: šalies padalijimas į regionus leistų išsaugoti ES finansinę paramą

Baiminantis prarasti šiuo metu gaunamą ES finansinę paramą, siūloma Lietuvą dalyti į dviejų lygių regionus. Tai, pasak ekspertų, padėtų sumažinti mažėjančios lėšų dalies nuostolius. Visgi iki to dar – ilgas kelias. Galutinio sprendimo laukti gali reikėti ilgiau nei iki naujų Europos Parlamento (EP) rinkimų.

Esamos ES taisyklės numato, kad pagal bendrą teritorinių statistinių vienetų klasifikatorių Lietuva yra priskiriama prie mažiau išsivysčiusių regionų. Tai jai leidžia gauti santykinai didesnę struktūrinių fondų paramą nei kiti, labiau ekonomiškai pažengę Bendrijos regionai.

Lietuvai baiminantis, kad po 2021 m. gaunamų lėšų smarkiai mažės, siūloma šalies teritoriją padalyti į du statistinius vienetus: Vidurio ir vakarų Lietuvos regioną bei Sostinės regioną. Pastarasis apimtų Vilniaus apskritį, o pirmajam būtų priskiriama likusi Lietuvos dalis.

Tai, Finansų ministerijos teigimu, leistų išsaugoti didesnę ES struktūrinių fondų paramos dalį ir neleistų valstybei pakliūti į ekonomikos stagnacijos spąstus. Regionų socialinius, ekonominius netolygumus esą būtų galima spręsti lėšas perskirstant.

Ekonominis išskaičiavimas

Vilniaus regionas – didžiąja dalimi dėl sostinėje kuriamos pridėtinės vertės – šiuo metu sukuria 109 proc. BVP vienam gyventojui, todėl, nepaisant nemažų socialinių ir ekonominių skirtumų jo viduje, jis gali būti priskiriamas prie išsivysčiusių regionų.

Savo ruožtu Vidurio ir vakarų Lietuvos regiono suminis BVP vienam gyventojui šiuo metu siekia 62 proc. Tai reiškia, kad jis vis dar patenka į mažiau išsivysčiusių regionų sąrašą.

Šiuo metu Europos Komisijos (EK) pateiktame siūlyme parama Lietuvai mažėja 24 proc. ir sieks 5,6 mlrd. eurų septynerių metų laikotarpiui. Taip pat numatoma, kad vietoje 25 proc. finansavimo dalies pati Lietuva turės skirti 45 proc. lėšų.

„Mes su tuo nesutinkame ir deramės dėl taisyklių pakeitimo, siekdami, kad EK palankiau įvertintų tas šalis, kurios vykdo reformas, kurios rodo sėkmingus europinių lėšų investavimo rezultatus“, – sakė Finansų ministerijos Investicijų departamento direktorius Ramūnas Dilba.

Paklaustas, kaip skirtųsi pasiūlymas, jei Lietuva būtų padalyta į dviejų lygių regionus, specialistas sakė, kad paramos intensyvumas Sostinės regionui būtų mažesnis nei Vidurio ir vakarų Lietuvos regionui. Pastarajam jis kiltų iki 70 proc., septynerių metų laikotarpiui būtų skiriama 5,5 mlrd. eurų. Sostinės regione finansavimo lygis kristų iki 100 mln. eurų, prisidėti reikėtų 40 proc.

„Tačiau yra viena taisyklė, kuria galėtume pasinaudoti, – iš vieno regiono, įvertinus socialinės ekonomikos infrastruktūros vystymo poreikį, į kitą galima perskirstyti 15 proc. lėšų“, – sakė R. Dilba. Tai reiškia, kad iš 5,5, mlrd. eurų dalį galima perskirstyti ir nukreipti į Vilniaus regiono savivaldybes. Pašnekovo nuomone, tai pragmatinis požiūris, kuris suteiktų daugiau lankstumo siekiant maksimalaus finansinio paketo naudos.

Jo teigimu, tai ypač aktualu turint galvoje, kad Lietuvos infrastruktūra, inovacijų lygis dar nėra pasiekęs išvysčiusių regionų lygio, todėl stipriai sumažintas finansavimas gali įsprausti Lietuvą į vidutinių pajamų spąstus. „Dabar yra kritinis momentas maksimaliai išnaudoti finansinius resursus, įlieti juos į ekonomiką, duoti pagreitį inovacijų, infrastruktūros plėtrai“, – teigė Finansų ministerijos atstovas.

Atliko namų darbus

„Strategija skirstyti šalį į dviejų lygių regionus yra pragmatinė ir tikrai ne nauja“, – sakė R. Dilba. Jo teigimu, 2007–2013 m. dar prieš derybas EK tai yra padariusios tokios šalys kaip Slovakija, Lenkija.

Tai reiškia, kad labiausiai augantys sostinės regionai tam, kad neiškraipytų valstybės paveikslo, yra atskiriami. Tokiu atveju ES finansinės paramos intensyvumas yra skaičiuojamas atskirai jam ir atskirai likusiai šaliai.

Sprendimas dalyti Lietuvą į dviejų lygių regionus buvo patvirtintas dar 2016 m. sausio 6 d. kartu su Vidaus reikalų ministerijos nutarimo projektu „Dėl Sostinės regiono ir Vidurio ir vakarų Lietuvos regiono sudarymo“.

Tų pačių metų pabaigoje EK pritarė tokiam statistiniam skirstymui į dviejų lygių regionus ir įpareigojo Lietuvą nuo 2018 m. sausio 1 d. visus duomenis rengti šių dviejų regionų atžvilgiu. Todėl nuo šių metų pradžios Lietuvos statistikos departamentas „Eurostatui“ visus duomenis teikia pagal numatytą skirstymą.

„Estai to neįvertino ir neatliko namų darbų – nepateikė dviejų statistinių regionų, ir neturi pagrindo, prašyti, kad EK vertintų atskirai Sostinės regioną ir likusią šalies dalį. Lietuva šiuo metu užima geresnę poziciją“, – sakė R. Dilba.

Liko šiek tiek nustebusi

Finansų ministerija sako nesitikėjusi, kad finansavimo lygis mažės tokiu mastu. „Mes manome, kad tie regionai, kurie vos perkopė 75 proc. BVP vienam gyventojui ribą, yra gana stipriai baudžiami“, – sakė R. Dilba.

Lietuva esą niekada neturėjo neefektyvių projektų rezultatų, pažeidimų, europinės lėšos kartu su fiskalinės drausmės politika, atsakingu finansų valdymu prisidėjo prie didelio šalies ūkio augimo, lyginant su tuo, kas buvo prieš šaliai įstojant į ES.

„Šiandien mes esame finansiškai baudžiami ir negalime su tuo sutikti, todėl keliame klausimą apie poreikį įžvelgti platesnį kontekstą: turint galvoje stiprėjančią populizmo bangą nesinori, kad finansai taptų dar viena priežastimi nusivylimui Europos projektu“, – įsitikinęs R. Dilba.

Jo teigimu, lietuvių palaikymas ES šiuo metu yra didelis. „Žinoma, mes gauname naudos, bet, jei bendrai pasižiūrėtume, ji nėra vien tik finansinė, juk iš vidaus rinkos daugiausia laimi tokios šalys kaip Vokietija, Prancūzija“, – sakė pašnekovas.

Tokiu būdu šios šalys esą augina rinkas savo produktų eksportui, o Lietuva ir kitos ekonomiškai ne tokios pažangios valstybės iš tų pačių ES paramos lėšų diegia inovacijas, kurioms reikalingos minėtų šalių technologijos.

Tad, specialisto nuomone, nesinori, kad ES projekto, vieningos rinkos, keturių laisvių palaikymas dėl finansinių ir metodinių atskaičiavimų turėtų pagrindo susvyruoti.

Sėsti šviežiomis galvomis

EK deklaruoja besiremianti pozicija, kad šalys, labiau prisidėdamos savo lėšomis, jaučia didesnę atsakomybę ir savininkiškumą už investicijas. Lietuvos Finansų ministerija atkerta, kad Lietuvoje nėra pavyzdžių, jog su mažesniu finansavimo lygiu skaidrumo reikalavimai yra traktuojami kitaip.

Šį klausimą norima išspręsti iki 2019 m. gegužės, kai ES vadovų lygmeniu bus patvirtinta daugiametė finansinė strategija. Visgi ES sanglaudos politikos reglamentai kalba ne tik apie regionams tenkančią lėšų sumą, bet ir apie efektyvumo kriterijų investicijoms nustatymą, fondų valdymo reikalavimus. Tad, siekiant turėti teisines sąlygas finansavimui pradėti 2021 m. sausio 1 d., reikia nueiti nemenką diskusijų, svarstymų ir balsavimo kelią.

Apžvalgininkai sutinka, kad tam daug įtakos turės ir kitų metų pavasarį vyksiantys EP rinkimai. Kita vertus, sutinkama, kad neblogų rezultatų galima būtų sulaukti ir kitos EP sesijos metu.

„EP yra svarbus vadinamojo trialogo dėmuo, visgi svarbius svertus savo rankose laikys ir tuo metu pirmininkausianti valstybė, kurios darbas bus suderintas pozicijas EK ir Europos Taryboje atstovėti prieš dažnai nenuspėjamą EP“, – sakė R. Dilba.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų