Dvejojanti Europa

Dvejojanti Europa

Rusijai elgiantis agresyviai Ukrainoje, Baltijos šalims ir Lenkijai reikia suvienyti jėgas, į bloką įtraukti Švediją, o ne ginčytis dėl tokių smulkmenų, kaip pavardžių rašyba. Taip mano buvęs JAV ambasadorius Lietuvoje, o dabar Europos politikos analizės centro bendradarbis Keithas C. Smithas. Su juo Vašingtone kalbėjosi IQ korespondentas JAV Evaldas Labanauskas.

2010-aisiais ataskaitoje „Suvaldyti Rusijos energetikos politikos iššūkius“ Jungtinėms Valstijoms pateikėte septynias rekomendacijas, o Europai – net 22. Ar išgirsti jūsų pasiūlymai, pastebite pokyčių?

– Tam tikrų permainų įvyko. Europoje pradėta įgyvendinti bendra energetikos politika. Tačiau ES būtų naudinga turėti centrinę instituciją, kuri derėtųsi su užsienio valstybėmis dėl energijos išteklių kainų. Rusijos vadovas Vladimiras Putinas linkęs dėl dujų kainų tartis su kiekviena šalimi ar net kiekvie­nu politiku atskirai. Tai suteikia stipresnes derybų pozicijas. Būtų priešingai, jei Europa veiktų vieningai.

Neišspręsta problema yra Senojo žemyno susiskaldymas energetikos ir užsienio politikos klausimais. Europa neturi stipraus lyderio ir dabar, po Rusijos invazijos į Ukrainą, tai tampa ypač svarbu.

 

Vidurio europiečiams reiktų sustiprinti savo viešuosius ryšius Vakarų Europoje, nes daugelis vakarų europiečių nesuvokia, kas pas jus vyksta.

Tačiau yra ir pozityvių dalykų, pavyzdžiui, Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų terminalas. Galbūt kyla tam tikrų klausimų dėl šio projekto įgyvendinimo, bet apskritai tai labai sveikintinas žingsnis. Reikėtų palaukti naujosios Europos Komisijos veiksmų. Kaip bus toliau plėtojama bendra energetikos politika? Ar Rusija bus spaudžiama įgyvendinant Trečiąjį energetikos paketą? Ir, svarbiausia, kaip bus bandoma padėti tokioms energetinėms saloms, kaip Baltijos šalys, diversifikuoti dujų, naftos ir elektros tiekimą? Deja, Vakarų Europa niekada neskyrė pakankamai dėmesio šioms Vidurio Europos ir Baltijos valstybių problemoms.

Apibendrinant galima pasakyti, kad yra ir gerų, ir blogų pokyčių. Tačiau energetika tėra viena sričių. Kita svarbi problema – kaip sustiprinti Baltijos šalių ir Lenkijos gynybinius pajėgumus?

Kaip konkrečiai reikėtų tai padaryti?

– Tose šalyse reikėtų dislokuoti daugiau gynybinių pajėgumų. Tuomet, kai buvau Lietuvoje ir dvejus metus gyvenau Estijoje, švedai šioms valstybėms suteikė daug ginkluotės. Ir norėčiau, kad tą patį dabar darytų, pavyzdžiui, Jungtinės Valstijos. Bet, kol Baltijos šalys vieningai nespaus JAV Kongreso, tol nieko panašaus nebus.

Nuolatiniai oro erdvės pažeidimai, kariniai manevrai pasienyje ir estų saugumo pareigūno pagrobimas – taip V. Putinas bando parodyti, kad NATO tėra popierinis tigras, negalintis apginti.

Ar NATO išties tampa popieriniu tigru?

– Ne, nemanau, bet Aljansas susilpnėjo dėl šalių narių mažinamų gynybos išlaidų. Tik labai menka dalis šiai sričiai skiria 2 proc. bendrojo vidaus produkto. Tiesa, kai kurios išleidžia daugiau, bet liūto dalis tenka personalui išlaikyti, o ne ginkluotei įsigyti. Turėtų būti atvirkščiai – daugiau pinigų arsenalui nei pensijoms.

Baltijos šalyse yra amerikiečių karių, bet kur vokiečiai, prancūzai? Net šimtas vokiečių karių kiekvienoje Baltijos kaimynėje būtų svarus Rusijos sulaikymo veiksnys. Rusai vengia bet kokių bėdų su Vokietija. Norėčiau, jog Baltijos kaimynės suvienytų jėgas ir smarkiai paspaustų, kad jų teritorijose atsirastų vokiečių karių. Tebūnie laikinai, nuolat rotuojamų.

Tačiau tai atrodo sunkiai tikėtina. Dar nuo Otto von Bismarcko laikų vokiečių elitas simpatizuoja Rusijai.

– Žinoma, bet Angela Merkel labai stipri. Ji valdo šalį, kurios gyventojai nelabai nori aštrinti santykių su Rusija, o vieną žemių dabar valdo buvusi komunistų partija. Kanclerė patiria didelį spaudimą Vokietijoje, bet ji vis tiek puikiai laikosi.

Kaip vertintumėte dabartinės JAV prezidento Baracko Obamos administracijos užsienio politiką, gebėjimą susidoroti su krizėmis tiek Ukrainoje, tiek Artimuosiuose Rytuose? Kaip veikia vadinamoji Obamos doktrina?

– Visų pirma, nemanau, kad yra toks dalykas, kaip Obamos doktrina. Norėčiau, jog tokia būtų, bet… Dabar administracija Europos politiką koreguoja pagal kiekvienos dienos įvykius, ji neilgalaikė.

Kita vertus, JAV turi daug rūpesčių, pradedant Islamo valstybe Artimuosiuose Rytuose ir baigiant karių išvedimu iš Afganistano. Dar yra Libija, Izraelio ir arabų konfliktas, Kinija demonstruoja raumenis – tai labai baugina tradicinius JAV sąjungininkus Ramiojo vandenyno regione.

Vis dėlto nepaneigsime fakto, kad Baltijos šalyse ir Lenkijoje dabar yra JAV karių, sustiprinta oro misija.

O ką padarė vakarų europiečiai?

– Vakarų Europos valstybės įpratusios nekreipti per daug dėmesio į tai, kas vyksta už Vokietijos rytinės sienos. Todėl Vidurio Europos ir Baltijos šalims reikia sukurti labai stip­rią sąjungą siekiant savo interesų Briuselyje.

Kalbate apie panašią bendrą poziciją, kaip buvo per Irako karą, kai vadinamoji Naujoji Europa beveik vieningai parėmė JAV?

– Taip, turėtų būti šis tas panašaus. Bet į tą bloką dar reikėtų įjungti Švediją, kuri labai remia Baltijos valstybes. Žinoma, pagrindinis vaidmuo tenka Lenkijai. Todėl Lenkijos ir Lietuvos nesutarimai, ant kurios raidės rašyti varnelę, nėra gerai. Jei Rusija nekeltų grėsmės, viskas būtų ramu, galbūt jūs ir galėtumėte ginčytis dėl smulkmenų, bet kai Maskva grasina jūsų saugumui, reikia veikti drauge.

Lenkai pagaliau suprato, kad ginčas dėl kalbos nėra jų interesas. Jiems būtini geri politiniai ir ekonominiai ryšiai su Baltijos šalimis. Dėl susiskaldžiusios Vidurio Europos sunkiau ginti interesus Briuselyje.

Ar teisingai suprantu, kad Vokietijos karių, nors ir simbolinio kontingento, buvimas Baltijos valstybėse ir Lenkijoje užkirstų kelią senai eurazistų svajonei sukurti Paryžiaus–Berlyno–Maskvos ašį, kurios siekia V. Putinas?

V. Putinui JAV yra pagrindinės priešės, nes neleidžia jam plėsti įtakos. Tačiau būtent Europos bendradarbiavimas padėtų apriboti agresyvias Rusijos ambicijas. 2010 m. Senasis žemynas pradėjo bendradarbiauti energetikos politikoje, nors iki 2009-ųjų dujų krizės nedarė nieko, kas susiję su Vidurio Europa. Dabar, po įvykių Ukrainoje, matau dar daug galimybių. Baltijos šalys, Lenkija, Rumunija turėtų skirti daugiau išteklių siekdamos bendradarbiauti ir sulaukti Vakarų Europos paramos.
Maskva žaidžia kietą žaidimą. V. Putinas net užsimena apie branduolinį karą, bet mes turime užkirsti kelią šiam blefui. Anot jo, Europa yra silpna ir tam tikra prasme tai tiesa.

Ar V. Putinas nemano, kad ir B. Obama silpnas?

– V. Putinas buvo įsitikinęs, kad JAV prezidentas nenori teikti karinės pagalbos Ukrainai. Ir buvo teisus, bet taip pat jis nuvertino B. Obamą ir Nacionalinio saugumo tarybą.

Mes, amerikiečiai, padarėme daugiau nei europiečiai: Rytų Europoje dislokuoti F-16 ir F-15 naikintuvai, 600 karių. Ką nuveikė europiečiai? Nelabai daug. Be to, Vokietijos bendrovė apmokė rusų karei­vius, kurie vėliau įžengė į Krymą. Iki šiol neaišku, ar Prancūzija nesiųs Rusijai „Mistral“ desantinių laivų. Italai šiai valstybei tiekė karines ryšio priemones.

Žinoma, mes galėjome padaryti daugiau. Tačiau tai Europos saugumo klausimas. Tad ji turi suvienyti jėgas ir užtikrinti savo sau­gumą. Mes galime padėti, bet JAV turi matyti, kad šis žemynas pats imasi iniciatyvos.

 

K. C. Smithas

Gimė 1938 m.
Nuo 1975 m. ėjo įvairias diplomatines pareigas – atstovavo JAV daugiausia Europos ir Pietų Amerikos šalyse.
1994 m. laikinasis JAV ambasadorius Estijoje.
1997–2000 m. JAV ambasadorius Lietuvoje.
2000 m. išėjo iš darbo Valstybės departamente ir užsiėmė konsultacijomis, visuomenine moksline veikla daugiausia energetikos klausimais, šiomis temomis rašė laikraščiams „The Financial Times“ ir  „Internatio­nal Herald Tribunes“.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų