Dešiniųjų badas

Dešiniųjų badas

Vasara – sporto metas. Sportuojantieji žino, kad gerai maitinantis ir treniruojantis kūnas tvirtėja. Nieko neveikiant ir badaujant jis glemba. Badaujantys žmonės paprastai nėra geros fizinės formos.

Panašūs dėsniai galioja ir politikoje. Ką nors veikdamas, ginčydamasis ir plėšydamasis, net jei nelaimi, įgyji kovinių įgūdžių ir bent kažkiek stimuliuoji politinius raumenis. Galų gale, jei esi opozicijoje, ginčytis ir muštis į krūtinę yra, ko gero, vieninteliai įmanomi veiksmai.

Paprastai tariant, jei negali įgyvendinti naujų idėjų, tai bent jau aršiai gini savo vertybes ir tai, kas iškovota ankstesnėse kadencijose.

Bet kas vyksta dabar? Kokias dešiniąsias vertybes ar dešiniąją politiką gina save dešiniosiomis įvardijančios partijos? Kuria teisės aktų projektus, pagal kuriuos Lietuvoje apskritai neturėtų likti daugiau nei 500 hektarų turinčių ūkio vienetų. Siūlo papildomų „mamadienių“ ir „tėvadienių“. Balsuoja už savivaldybių įmonių teisę užsiimti visiška savivale. Ne ką prasčiau nei kairieji stumia progresinių mokesčių įvedimą.

Pabandykite prisiminti kokią nors dešiniąją mintį ar vertybę, kurią šios kadencijos metu Seime apgynė dešinioji opozicija. O jei neapgynė, tai bent aršiai gynė. Sakydamas „aršiai“ turiu galvoje nagais ir ragais, susitelkę, vieningai. Ne, nedalyvavimas balsavime nėra gynimas.

Pagal balsavimo Seime taisykles, sprendimai priimami, jei balsavusiųjų „už“ yra daugiau nei „prieš“ ar susilaikiusiųjų. Tad tie, kurie neateina ir nebalsuoja „prieš“ ar bent „susilaikau“, iš tikrųjų padeda valdantiesiems.

O gal ši kadencija unikali, nes valstiečiams pasisekė užsėsti gana daug vietų Seime? Prisiminkite praeitą kadenciją. Kokias vertybes ar idėjas gynė dešiniosios partijos? Darbo kodeksas? Nei labai gynė, nei tas naujasis Darbo kodeksas yra „dešinysis“. Išskyrus kelias smulkmenas, jis yra parašytas kairiąja kalba net labiau nei ankstesnysis.

Ką čia Darbo kodeksas. Pusė priimtų „Islamo valstybės“ stiliaus įstatymų, nukreiptų prieš alkoholio vartojimą, yra ankstesnių kadencijų vienos dešiniosios partijos teiktų įstatymo projektų kopijos. Nenuostabu, kad tokie projektai pro opozicijos filtrą praėjo kaip per sviestą. Nekalbant jau apie tai, kad prie dešiniųjų privatizavimo procesas judėjo ne ką sparčiau nei prie kairiųjų.

Pusė priimtų „Islamo valstybės“ stiliaus įstatymų yra ankstesnių kadencijų vienos dešiniosios partijos teiktų įstatymo projektų kopijos.

Bet užteks apie praeitį. Pensijų ir mokesčių reforma yra viena tų sričių, kur kairę nuo dešinės atskirti ganėtinai paprasta. Jei, pavyzdžiui, krašto apsaugos srityje sunku suprasti, kur tikra kairioji, o kur – dešinioji politika, mokesčių ir pensijų srityje viskas paprasčiau. Mokesčiai didinami ar mažinami? Kokio modelio link juda pensijų sistema ‒ privataus kaupimo ar valdiško perskirstymo?

O ši reforma kirs iš peties, ypač – pensijų sistemai. Prieš kelis dešimtmečius pensijų sistema buvo stipriai pastūmėta dešinėn ‒ priimtas sprendimas, kad dalį „Sodros“ įmokų žmogus gali nukreipti ne į „Sodros“ sistemą, o pensijai kaupti. Tai reiškia, jog senatvėje jis mažiau priklausys nuo „Sodros“ ir daugiau – nuo savo sukauptų pinigų.

Tačiau atėjo finansų krizė ir žmogaus galimybę pensija apsirūpinti ne vien per „Sodrą“, o per pensijų fondus, suvaržė būtent dešinieji.

Kadencijos pabaigoje dešinieji šiaip ne taip vėl leido į pensijų fondus pervesti du procentėlius. Nežinia, ar dėl ideologijos, ar dėl Konstitucinio Teismo sprendimo, įpareigojusio kompensuoti įmokų sumažinimą.

Dabar siūloma pensijų reforma atima ir tuos du procentus. Jos esmė – viską atiduok „Sodrai“. Jei norėsi kaupti senatvei – kaupk iš savo kišenės. Jei savo pinigus kaupsi pensijų fonde, valdžia prie tavo santaupų pridės 18 eurų (ilgainiui greičiausiai nebeliks ir šios paskatos).

Bet palaukite, kaip čia išeina? Žmonės ir šiaip visada galėdavo savo pinigus dėti į indėlius, akcijų fondus ar kitaip taupyti. Jei gyventojams draudžiama pinigus nukreipti ne į „Sodrą“, o į pensijų fondą, tai iš esmės naikinama prieš 15 metų pradėta pensijų reforma.

Ir tai dar ne viskas. Išėjęs į pensiją, savo sukauptų pinigų pasiimti negalėsi. Sukauptus pinigus turėsi nunešti… atgal į „Sodrą“. Kur mainais už savo, tarkime, 20 tūkst. eurų, gausi po porą šimtų per mėnesį. Žodžiu, visą gyvenimą pensijų fonde kaupei tam, kad nebūtum valdiškoje sistemoje, ir štai tave parvaro atgal.

Atrodytų, dešiniesiems politikams atsiveria ideali galimybė. Pensijos rūpi visiems. Apie milijonas piliečių pensijų fonde turi santaupų, kurias laiko nuosavybe ir nenori atiduoti „Sodrai“. Lietuvoje sunku rasti ideologiškai dešinesnį klausimą nei šis. Kaip ir kiek dešinieji gina žmonių teisę kaupti pensiją, puikiai parodo, kiek pajėgių dešiniųjų politikų liko Lietuvoje.

Mokslinėje literatūroje rašoma, kad badaujant medžiagų apykaita sulėtėja, smegenys gauna mažiau energijos, o organizmas pradeda valgyti savo paties raumenis. Kūnas dar labiau silpsta, senka, kol galiausiai miršta. Tikėkimės, kad čia dar ne ta dešiniosios politikos stadija.

Žilvinas Šilėnas yra Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas

Komentarai

  • Dešinieji-už privačią nuosavybę. Lietuvoje prasidėjo ekonominis kilimas kai Lietuva tapo Nepriklausoma valstybe ir buvo įteisinta privati nuosavybė 🙂 🙂

Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Rodyti daugiau
Daugiau leidinio naujienų