(Scanpix nuotr.)

Dėl teisės ar teisingumo

Dėl teisės ar teisingumo

Rinkėjų palaikymą Lenkijos valdančioji dauguma perka didindama pensijas ir vaiko pinigus

„Ne, pone Jarosławai Kaczyński, aš nebalsuosiu už jus parlamento rinkimuose“, – viešai birželį išplatintame kreipimesi į Lenkijos valdančiosios partijos „Teisė ir teisingumas“ lyderį pareiškė Varšuvos ir Sidnėjaus universitetų profesorius, teisininkas ir politologas Wojciechas Sadurskis. Rinkimai Lenkijoje vyks spalio 13 d.

W. Sadurskio teigimu, nors ir netobula, tačiau iš esmės tinkamai iki 2015 m. funkcionavusi Lenkijos liberali demokratija virto sistema, kurioje visa politinė galia koncentruota vienose jokio svarbaus politinio posto neužimančio J. Kaczyńskio rankose. Ką jau kalbėti apie tai, ką sėkmės nacionaliniuose rinkimuose atveju valdžioje dar spėtų nuveikti dešiniojo sparno populistai per ateinančius ketverius metus. „Tai galėtų tapti tikra tragedija – situacija, kuriai sutvarkyti reikėtų ne vienos kartos“, – įsitikinęs jis.

Populiarumas toliau auga

Nuo tada, kai po aštuonerių metų tylos populistinė dešinės partija „Teisė ir teisingumas“ grįžo į valdžią ir tapo pirmąja partija šalies istorijoje, parlamente daugumą sudariusi viena pati, į kovą stojo ne tik su politiniais konkurentais. Vienu savo šūkių paskelbusi ryžtą atsikratyti politikos užkulisiuose užsilikusių komunizmo pėdsakų, ji reformavo teismų sistemą, šalį valdžiusios „Piliečių platformos“ statytinius įvairiuose postuose keitė savais, o kilusį visuomenės nepasitenkinimą malšino į elito pusę nukreiptais kaltinimais melu. J. Kaczyńskis kartojo anarchijos šalyje neleisiantis.

Kaip ir „Briuselio diktato“. Nors lenkai – viena pozityviausiai ES atžvilgiu nusiteikusių visuomenių, valdančioji „Teisė ir teisingumas“ kone visą kadencijos laikotarpį atvirai ir aršiai demonstravo nenorą bendradarbiauti. 2017 m. ES apkaltino Varšuvą kertinių Bendrijos vertybių pažeidimu ir ėmėsi vadinamųjų atominių priemonių, numatančių galimybę suspenduoti teisę balsuoti. Lenkija į tai atsakė tik ironišku šypsniu: kol kas ES nepajėgi ne tik kalbėti apie savo ateitį, bet ir pasiekti daugiašalį sutarimą dėl sankcijų Varšuvai.

Gintis užsimota ne tik nuo praeities šešėlių, bet ir nuo ateities baubų. Tarptautinės žiniasklaidos dėmesio Lenkijos valdantieji sulaukė dėl, tiesa, neįgyvendinto noro visiškai uždrausti abortus net ir prievartos aukoms. Milijonams moterų išėjus į gatves, J. Kaczyńskis kartojo: kūdikis turi gauti vardą, būti pakrikštytas ir tik tada palaidotas. Užkliuvo jiems ir LGBT bendruomenė – visai neseniai kai kuriuose „Teisės ir teisingumo“ kontroliuojamuose miestuose ir regionuose imtos kurti LGBT-free zonos.

Per ketverius metus valdžioje „Teisė ir teisingumas“ sugebėjo ne tik išlaikyti, bet ir padidinti paramą visuomenėje. Tai, Didžiosios Britanijos Sasekso universiteto profesoriaus Alekso Szczerbiako teigimu, pirmiausia rodo šių metų gegužę vykę rinkimai į Europos Parlamentą (EP). Juose partija laimėjo 45 proc. rinkėjų balsų, iškovojo 27 mandatus. Didžiausia oponentė – iš centro dešiniųjų partijų sudaryta Europos koalicija – gavo 22 vietas, likusios trys atiteko ką tik susikūrusiai, naująja Lenkijos politine žvaigžde dar šių metų pradžioje vadinto Roberto Biedrońo vadovaujamam progresyvios kairės „Pavasariui“.

„Teisei ir teisingumui“ tai suteikė didelį psichologinį ir strateginį pranašumą prieš spalio rinkimus, galinčius tapti svarbiausiais ir daugiausia įtakos turinčiais rinkimais nuo komunizmo griūties 1989 m.“, – įsitikinęs A. Szczerbiakas. Valdančiosios daugumos parodytas rezultatas, politologo teigimu, įspūdingas, turint galvoje tai, kad kova vyko su įtakingas partijas suvienijusiu bloku. Šiam nepadėjo ir tai, kad Europos Parlamento rinkimuose paprastai dalyvauja labiau išsilavinę, aktyviau politika besidomintys ir turtingesni rinkėjai. Gegužę vykusiuose rinkimuose dalyvavo rekordiškai didelis, nacionaliniams rinkimams būdingas, piliečių skaičius, todėl tikėtina, kad politinis laukas po rinkimų kis mažai.

Ekonominis miražas

Didelę visuomenės paramą, svyruojančią nuo 40 iki 45 proc., „Teisei ir teisingumui“, apžvalgininkų svarstymais, lemia tai, kad savo programoje partija sugebėjo suderinti nacionalistinę ir konservatyvią retoriką, taip pat į gerovės valstybės plėtrą nukreiptus, socialdemokratinėmis idėjomis grįstus klausimus. „Nuo dienos, kai partija įsitvirtino valdžioje, neišsipildė prognozės dėl jos vykdomos politikos žalos ekonomikai“, – pabrėžė Sofijos Žmonijos ir socialinių studijų centro tyrėjas Tomas Junesas. Šalis ir toliau didino eksporto į Vokietiją ir kitas ES valstybes apsukas, užsienio investuotojus viliojo pigia darbo jėga, bendrasis vidaus produktas 2018 m. augo įspūdingais 5,1 proc. Tai padėjo vyriausybei sumažinti viešųjų finansų deficitą žemiau 1 proc. kartelės.

Priešingą efektą, nei tada tikėjosi opozicija, turėjo ir tokios programos kaip „500+“. 500 zlotų išmoka per mėnesį turintiems ne mažiau nei du vaikus visuomenėje sutikta su dideliu palaikymu.

Šių metų pradžioje ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis paskelbė apie naują 30–40 mlrd. zlotų socialinės paramos paketą. Jame numatytos priemonės: 1100 zlotų vienkartinė išmoka pensinio amžiaus lenkams trejus metus iš eilės, 500 zlotų mėnesines išmokas šalies gyventojai gaus už kiekvieną vaiką. Jaunesnių nei 26 metai gyventojų atleidimas nuo mokesčių tik įrodo, kaip kruopščiai „Teisė ir teisingumas“ ruošėsi rinkimams. Senjorus išmoka pasiekė likus kelioms savaitėms iki EP rinkimų, vaiko pinigai gavėjų kišenėse atsidūrė prieš Seimo rinkimus spalį, o finansines paskatas skirti jaunuoliams nulėmė ne kas kita, o strateginis išskaičiavimas – tai vangiausiai už „Teisę ir teisingumą“ balsuojančio elektorato dalis.

Pokyčiai mažai tikėtini

Tačiau užtikrintai teigti, kad J. Kaczyńskio vedamam sąrašui pavyks pakartoti 2015 m. sėkmę ir ateinančius ketverius metus toliau naudotis absoliučią daugumą parlamente turinčios jėgos teisėmis, politikos apžvalgininkai nesiryžta. Vytauto Didžiojo universiteto mokslininko Tomazso Błaszczako nuomone, daug kas priklauso nuo politinės fragmentacijos, o ji šiuose rinkimuose bus itin didelė. „Valdančiosios partijos elektoratas yra labai motyvuotas ir „geležinis“, tad kliūčių J. Kaczyńskio vadovaujamai partijai rinkimus laimėti mažai“, – sakė pašnekovas. Tik klausimas, ar to užteks vienvaldystei tęsti?

Kiekviena strategija, kurios tikslas – pritraukti ir mobilizuoti rinkėjus, turi remtis idėjomis ir politine programa. Tai, T. Juneso įsitikinimu, Lenkijos opozicijos Achilo kulnas: „Nei „Piliečių platformos“ vadovaujamos koalicijos, nei pati partija nesugebėjo pateikti patikimos alternatyvos „Teisės ir teisingumo“ programai.“ Kiekvienas bandymas esą baigdavosi smulkmeniškais valdančiąją daugumą kritikuojančiais retorikos aktais arba „Polexito“ gąsdinimais. Tačiau Grzegorzo Schetynos vadovaujama „Piliečių platforma“ yra matoma ne tik kaip dabartinės opozicijos, bet ir galbūt kaip ateities daugumos lyderė.

Svarbų vaidmenį rinkimuose ir ateinančių ketverių metų politinėje sistemoje atliks ir kairiosios partijos. Įtakingiausios jų buvusio Slupsko mero R. Biedrońo vadovaujamas „Pavasaris“ ir kairiojo sparno „Kartu“. Pirmoji kritikuojama dėl administracijos nekompetencijos ir vadovo pasirinkimo tapti EP nariu, antroji – dėl negebėjimo žvelgti toliau jauno, miestietiško elektorato. Tačiau, T. Błaszczako teigimu, tai bus trečia pagal svarbą politinė jėga, šiame parlamente visai neturėjusi politinio atstovavimo.

Ištikimą rinkėjų ratą turi ir Lenkijos liaudies sąjunga. Susivienijusi su prieš ketverius metus atlikėjo ir aktoriaus Paweło Kukizo įkurtu judėjimu, viena seniausių Lenkijos partijų sukūrė egzotinę koaliciją – tai sisteminė partija su ją neigiančia politine jėga. Tačiau tai neturėtų sutrukdyti ir joms patekti į parlamentą.

Kartu jos, T. Błaszczako nuomone, galėtų sudaryti koaliciją ir taip pasipriešinti „Teisei ir teisingumui“. Tačiau šis scenarijus galimas tik tokiu atveju, jei J. Kaczyńskio partijos vadovaujama koalicija neužsitikrins absoliučios daugumos. Prie jų galėtų prisijungti ir nacionalistinė „Konfederacija“, apklausose balansuojanti ant 5 proc. rinkėjų palaikymo ribos.
Spėliojama, kad „Piliečių platformos“ vadovaujama dauguma bandytų sušvelninti „Teisės ir teisingumo“ priimtas teismų reformas arba bent jau prilyginti tarptautinei teisei, pokyčių imtųsi aplinkos apsaugos srityje. Visi kiti klausimai, kuriuos pabrėžia opozicija, menkai tesiskiria nuo dabartinės valdančiosios daugumos. „Galbūt tik akcentai dedami kitur, – IQ sakė VDU mokslininkas. – Apskritai galima manyti, kad pertvarkų socialinėje srityje ji nelinkusi atsisakyti ir, tikėtina, jas tęs.“

Jei „Teisė ir teisingumas“ pakartos 2015 m. sėkmę ir išliks vienvalde partija, jos politika, apžvalgininkų nuomone, nesikeis. Baiminamasi, kad politinė jėga toliau bandys perimti komercinę žiniasklaidą į savo rankas, didins valstybės administracijos centralizaciją, stiprins nevyriausybinio sektoriaus ir politinių oponentų kontrolę, kitais metais kadenciją baigiantį Lenkijos ombudsmeną Adamą Bodnarą pakeis savo statytiniu, neatsisakys „Polexito“ galimybės.

Nesikeis ir politiniai lyderiai – tiek veikiantys politikos užkulisiuose, tiek kalbantys eteryje. „Per ketverius metus J. Kaczyńskis surinko gana patikimą komandą, kurią gali lengvai valdyti, ir į ministro pirmininko postą sėsti jam tikrai nereikia, – mano T. Błaszczakas. – Jei jis rinkimus laimės, didelių pokyčių ministrų kabinete tikėtis nevertėtų.“

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų