(Pixabay nuotr.)

Dėl atsisakymo priimti pabėgėlius žadamos sankcijos, praneša Europos Komisija

Dėl atsisakymo priimti pabėgėlius žadamos sankcijos, praneša Europos Komisija

Vengrija, Čekija ir Lenkija atsisako priimti pabėgėlius pagal prieštaringai vertinamą solidarumo planą. Todėl Europos Sąjunga šią savaitę imsis teisinių priemonių, pirmadienį pranešė diplomatai.

„Deja, turiu pranešti, kad nepaisydamos mūsų pakartotinų raginimų, Čekijos Respublika, Vengrija ir Lenkija nesiėmė būtinų veiksmų“, – pareiškė ES migracijos komisaras Dimitris Avramopulas per spaudos konferenciją.

„Dėl šios priežasties (Europos) Komisija nusprendė pradėti pažeidimų nagrinėjimo procedūras šioms trims ES narėms“, – pridūrė jis.

Briuselis praėjusį mėnesį pateikė Varšuvai ir Budapeštui ultimatumą iki birželio pradėti pabėgėlių priėmimą pagal 2015 metais Bendrijos narių patvirtintą planą, kuriuo siekiama palengvinti naštą migrantų krizės epicentre atsidūrusioms Italijai ir Graikijai. Šalys buvo įspėtos, kad priešingu atveju prieš jas bus imtasi sankcijų.

Praha taip pat sulaukė spaudimo iš Briuselio, nes faktiškai pasitraukė iš šios schemos, kuri buvo parengta pačiame Europą užklupusios migrantų krizės įkarštyje ir pagal kurią iš Italijos ir Graikijos į kitas ES nares turėtų būti perkelti 160 tūkst. pabėgėlių.

Manome, kad bus pradėta pažeidimo nagrinėjimo procedūra.

„Manome, kad bus pradėta pažeidimo nagrinėjimo procedūra“, – naujienų agentūrai AFP sakė savo pavardės nenorėjęs skelbti diplomatas.

Trys diplomatai AFP sakė manantys, kad Lenkija ir Vengrija sulauks sankcijų. Analogiškų priemonių tikriausiai bus imtasi ir prieš Čekiją, kuri nepaskelbė jokių naujų įsipareigojimų dėl pabėgėlių, per vienerius metus nepriėmusi nė vieno prieglobsčio prašytojo.

Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude’as Junckeris su savo komisarais atitinkamą sprendimą turėtų priimti antradienio susitikime, o jį oficialiai paskelbti trečiadienį.

Vadina neteisėtais veiksmais

Tačiau Lenkijos užsienio reikalų ministras Witoldas Waszczykowskis šią galimybę atmetė ir pareiškė, kad ES sankcijos būtų neteisėtos.

„Mums niekas negresia, – sakė jis. – Nereaguosime, neaiškinsime jiems (EK), kad tai yra neteisėta.“

„Negalima susieti perskirstymo arba priverstinio perkėlimo su jokia Europos politika“, – W.Waszczykowskis antradienį sakė lenkų žiniasklaidai.

Negalima susieti perskirstymo arba priverstinio perkėlimo su jokia Europos politika.

„Dauguma tų žmonių nėra pabėgėliai – jie migrantai, neteisėtai atvykę į Europą; jie nenori būti perkelti į Lenkiją ir tai tektų atlikti jėga“, – pridūrė diplomatijos vadovas.

J.-C.Junckeris, ne kartą kritikavęs Rytų Europos valstybes už tai, kad jos atsisako prisiimti dalį pabėgėlių antplūdžio naštos, penktadienį pagrasino pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūrą.

„Kitą savaitę spręsime klausimą, ar pradėti sutarties pažeidimo nagrinėjimo procedūrą“, – sakė jis Vokietijos savaitraščiui „ Spiegel“. – „Sprendimas dar nepriimtas, bet galiu pasakyti, kad aš tam pritariu“.

Priimti sprendimą delsiama

Europos Komisijos atstovė spaudai AFP sakė, kad eurokomisarai antradienį „aptars šį klausimą“, o sprendimas dar nėra priimtas.

Pažeidimo nagrinėjimo procedūrą pradedama, kai Europos Komisija, aukščiausiai ES vykdomosios valdžios institucijai, nusiunčia laišką valstybės narės vyriausybei su reikalavimu ne vėliau kaip per 2 mėnesius pateikti teisinius paaiškinimus dėl tam tikrų problemų.

Jei Europos Komisija negauna atsakymo arba jis netenkina, ji gali kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu skirti valstybei narei didelę piniginę baudą.

Rytų Europos šalys, tarp jų Vengrija ir Lenkija, iš karto atmetė 2015-aisiais patvirtintą planą, pagal kurį iki šių metų rugsėjo į kitas Bendrijos nares turėtų būti perkelti 160 tūkst. sirų ir kitų pabėgėlių, įstrigusių Graikijoje bei Italijoje.

Iki birželio pradžios pagal šį planą buvo perkelti mažiau nei 20 tūkst. pabėgėlių.

Po teroristinių išpuolių vyriausybės daugiau dėmesio skiria pastangoms išaiškinti džihadistus, trūksta būstų prieglobsčio prašytojams, taip pat esama įvairių logistinių problemų.

Europos šaltiniai sakė, kad prie to, jog vėluojama vykdyti planą, prisidėjo nemažai veiksnių: po teroristinių išpuolių vyriausybės daugiau dėmesio skiria pastangoms išaiškinti džihadistus, trūksta būstų prieglobsčio prašytojams, taip pat esama įvairių logistinių problemų.

Pasak šaltinių, kai kurio valstybės nustato nepriimtinas sąlygas, atsisakydamos priimti musulmonus, juodaodžius ir dideles šeimas, o didžiausia diskriminacija tikėjimo ar rasės pagrindu tebėra Rytų Europos šalyse.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų