Debesuota su pragiedruliais: ar stichinės nelaimės gali padėti augti?

Debesuota su pragiedruliais: ar stichinės nelaimės gali padėti augti?

Stichinės nelaimės gali suteikti ir naudos – paskatinti permainas, kilstelėti šalies ekonomiką ir atskleisti gerąją žmonių pusę

Nors ieškoti naudos stichinėje nelaimėje, kuri galbūt nusinešė šimtus ar net tūkstančius gyvybių ir sugriovė tiek pat pastatų, atrodo ciniška, tiek šalys, tiek regionai po nelaimės neišvengiamai prieina tašką, kai reikia tęsti įprastą gyvenimą.

Kai kurie pavyzdžiai rodo, kad po katastrofos galima ne tik atstatyti geresnę infrastruktūrą, tačiau ir sukurti daugiau vertės. Viena skaudžiausių ir daugiausia kainavusių nelaimių Kinijoje buvo 2008 m. įvykęs Sičuano žemės drebėjimas, per kurį žuvo beveik 90 tūkst. žmonių. 7,9 balo žemės drebėjimo žala siekė apie 124 mlrd. eurų, tačiau vėliau šalies valdžia paskelbė, kad regiono atstatymo darbai leido Kinijos ekonomiką tais metais papildomai paauginti apie 0,3 proc.

Tiesa, padidėjęs valdžios investicijų ir darbo jėgos srautas gali ir klaidinti. Regionai po nelaimių dažniausiai fiksuoja teigiamus augimo rodiklius, tačiau šalies mastu tai neretai būna tiesiog lėšų perskirstymas. Centrinei valdžiai skyrus daugiau pinigų nuniokotam regionui, mažiau atitenka kitiems. Panaši padėtis ir su darbininkais – įprastu atveju daugelis jų vis viena būtų pridėtinę vertę kūrę kitur.

Tačiau čia yra dvi prošvaistės. Pirmoji – jei šalies verslas turi daugiau potencialo, nei išnaudoja dėl užpildytos rinkos, naujai atsiradę atstatymo darbų užsakymai iš tiesų gali atnešti naudos tiek jam, tiek šaliai.

Antroji – vadinamasis kūrybingas griovimas. Šios koncepcijos esmė – sunaikintą ar apgriautą infrastruktūrą galima pakeisti šiuolaikiškesne, atsižvelgiant į dabarties poreikius. Kitaip tariant, stichinės nelaimės priverčia valdžią, verslą ir visuomenę priimti ryžtingus sprendimus, kurių įprastomis sąlygomis jie net nebūtų svarstę. Tai ryškiausiai atsispindi gamybos sektoriuje – nors stichinės nelaimės dažnai sustabdo pramonės veiklą, atstatydami gamyklas jų savininkai seną įrangą pakeičia modernia.

Stichinės nelaimės priverčia valdžią, verslą ir visuomenę priimti ryžtingus sprendimus, kurių įprastomis sąlygomis jie galbūt nebūtų svarstę.

Kadangi stichinių nelaimių išvengti neįmanoma, bet bent jau atmosferinius reiškinius galima numatyti, būtina sutelkti pastangas žmonių gyvybei išsaugoti. Praūžusio uragano padariniams likviduoti reikia kaip niekada daug darbo rankų.

Ekonominiu atžvilgiu bene naudingiausi potvyniai, ypač intensyvios žemdirbystės regionuose. 2009 m. atliktoje Pasaulio banko studijoje prieita išvada, kad potvyniai naikina einamųjų metų derlių, tačiau padidina bendrą žemės derlingumą. Dėl šios priežasties kitų metų derlius būna gausesnis. Besivystančiuose kraštuose, kur žemės ūkis užima didelę ar net dominuojančią ekonomikos dalį, šoktelėjusios pajamos gali kilstelėti visos šalies BVP.

Jei toks matavimas vis dar atrodo ciniškas, yra rodiklis, kuris gali būti išreikštas skaičiais, tačiau ir rodyti mūsų visų žmogiškumą. Tai aukojimas nelaimėliams.

Jungtinėje Karalystėje atlikta apklausa parodė, kad salyno gyventojai noriau aukoja, kai šalis nukenčia dėl žmogui nepavaldžių stichijų. Britai dosnesni stichinių nelaimių nei karo aukoms.

Nuo 2004 iki 2013 m. JAV įmonės paaukojo 2,6 mlrd. dolerių nukentėjusiems regionams. Nors pačiose Jungtinėse Valstijose šiuo laikotarpiu irgi netrūko stichijų, tokių kaip uraganai Rita ir Katrina, bendrovės lėšų skyrė ir užsienio šalims. Iš jų daugiausia paramos sulaukė Indijos vandenyno cunamio (2004 m.) nusiaubti kraštai ir Haičio žemės drebėjimo (2010 m.) aukos.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų