D.Trumpas radikaliai pakeitė nuomonę dėl karo Afganistane. (AP nuotr.)

D.Trumpas karo Afganistane nebelaiko lėšų švaistymu

D.Trumpas karo Afganistane nebelaiko lėšų švaistymu

JAV prezidentas Donaldas Trumpas atvėrė kelius padidinti kontingentą Afganistane tūkstančiais amerikiečių karių ir atsitraukė nuo savo pažadų greitai užbaigti ilgiausią karą per Amerikos istoriją.

16 metų trunkantis karas

Pirmąkart kreipdamasis į tautą kaip vyriausiasis šalies ginkluotųjų pajėgų vadas D.Trumpas atsisakė savo ankstesnės kritikos, kad jau 16 metų besitęsiantis karas yra laiko ir pinigų švaistymas. Prezidentas pripažino, kad jam atsisėdus prie darbo stalo Ovaliajame kabinete padėtis atrodo kitaip. Pasakodamas apie savo nusivylimą karu, nusinešusiu tūkstančius JAV karių gyvybių ir Amerikos mokesčių mokėtojams kainavusiu trilijonus dolerių, D.Trumpas sakė, kad anksčiau „mano instinktas buvo pasitraukti“.

Vis dėlto po kelis mėnesius trukusių svarstymų D.Trumpas sakė padaręs išvadą, kad greito išėjimo pasekmės yra prognozuojamos ir nepriimtinos – tokiu atveju susidarytų vakuumas, kurį bemat užpildytų teroristai.

D.Trumpas sakė padaręs išvadą, kad greito išėjimo pasekmės yra prognozuojamos ir nepriimtinos – tokiu atveju susidarytų vakuumas, kurį bemat užpildytų teroristai.

Prezidentas atsisakė tiksliai įvardyti, kiek papildomų karių bus pasiųsta, bet aukšto rango Baltųjų rūmų pareigūnai teigė, kad D.Trumpas jau leido gynybos sekretoriui padidinti kontingentą Afganistane 3,9 tūkst. amerikiečių.

Šis konfliktas prasidėjo 2001-ųjų spalį; jo metu Rugsėjo 11-osios teroro atakų organizatorių medžioklė peraugo į ne itin sėkmingas pastangas apsaugoti trapią demokratiją susiskaldžiusiame ir korupcijos krečiamame Afganistane, tęsiantis brutaliam karui su Talibanu.

D.Trumpas perspėjo, kad nuo šiol bus laikomasi labiau pragmatinio, o ne idealistinio požiūrio. Prezidentas pabrėžė, kad saugumo pagalba Afganistanui „nėra neužpildytas čekis“ ir kad kariai nebus siunčiami statyti demokratijos tolimuose kraštuose arba kurti demokratijų pagal mūsų pačių atvaizdą. „Mes nebeužsiimame valstybių statyba. Mes žudome teroristus“, – sakė jis.

Keblus JAV sąjungininkas

D.Trumpas užsiminė, kad labiau pragmatiškas požiūris bus taikomas ir santykiams su kebliu JAV sąjungininku Pakistanu. Vašingtono administracijos jau seniai kaltina Islamabadą ryšiais su Talibanu ir suteikus prieglobstį džihadistų vadeivoms, tokiems kaip velionis Osama bin Ladenas.

„Nebegalime tylėti apie Pakistano saugius prieglobsčius teroristinėms organizacijoms“, – sakė D.Trumpas ir perspėjo, kad šiai šaliai teikiama gyvybiškai svarbi pagalba gali būti apkarpyta.

„Nebegalime tylėti apie Pakistano saugius prieglobsčius teroristinėms organizacijoms“, – sakė D.Trumpas.

„Mokėdavome Pakistanui milijardų milijardus dolerių, o jie tuo pačiu metu priglausdavo tuos pačius teroristus, su kuriais kovojome, – skundėsi jis. – Tai pasikeis – ir pasikeis nedelsiant.“

Prieš šią prezidento kalbą Pakistano kariškiai nesureikšmino prognozių, kad D.Trumpas gali pasiųsti Islamabadui nepalankų signalą, ir tvirtino, kad jų šalis daro viską, ką gali, kovotojams pažaboti.

„Tebūnie, – žurnalistams sakė kariuomenės atstovas generolas majoras Asifas Ghafooras sakė žurnalistams, turėdamas omenyje tikėtiną D.Trumpo sprendimą. – Net jeigu tai įvyks … Pakistanas darys viską, kas geriausia jo nacionaliniams interesams.“

Pasikeitusi nuomonė

D.Trumpas taip pat pirmąkart pravėrė duris galimam politiniam susitarimui su Talibanu. „Kada nors, po veiksmingų karinių pastangų, galbūt bus įmanomas politinis sprendinys, įtraukiantis Afganistano Talibano elementus. Tačiau niekas nežino, ar tai nutiks ir kada tai nutiks“, – sakė jis.

D.Trumpas taip pat pažadėjo, kad Amerika toliau palaikys afganų vyriausybę ir kariuomenę, kovojančius su Talibanu mūšio lauke.

JAV valstybės sekretorius Rexas Tillersonas žengė dar toliau: jis pareiškė, kad Jungtinės Valstijos pasiruošusios palaikyti taikos derybas be išankstinių sąlygų tarp Afganistano vyriausybės ir Talibano.

Nors D.Trumpas akivaizdžiai vengė veltis į neparankias kampanijas užsienyje, jis taip pat stengėsi pademonstruoti sėkmę ir ryžtą nacionalinio saugumo politikos srityje. Tapęs prezidentu jis apsupo save generolais, kuriems skyrė įvairių atsakingų postų – pradedant nacionalinio saugumo patarėju, baigiant Baltųjų rūmų administracijos vadovu ir gynybos sekretoriumi. Jie ragino valstybės vadovą nenukrypti nuo esamo kurso.

Iš pradžių D.Trumpo administracija žadėjo, kad naujas planas dėl Afganistano bus parengtas iki liepos vidurio. Bet prezidentas pareiškė esantis nepatenkintas pirminiais pasiūlymais papildomai pasiųsti į tą šalį dar kelis tūkstančius karių. Vis dėlto jo naujoji politika kelia klausimų, ar bus įmanoma kažką pasiekti toliau didinant kontingentą arba kartojant ankstesnių administracijų reikalavimus, tegu ir griežtesniu tonu.

2010 metais JAV kontingentą Afganistane sudarė daugiau kaip 100 tūkst. kariškių. Mūsų dienomis jų belikę apie 8,4 tūkst., o saugumo padėtis toje šalyje tebėra tokia pati įtempta kaip visada. Šiemet žuvo jau per 2,5 tūkst. afganų policininkų ir karių.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų