Monumentas šalia elektrinės. Pixabay nuotr.

Černobylio avariją tebegaubia paslaptys

Černobylio avariją tebegaubia paslaptys

Balandžio 26-ąją sukanka 25 metai nuo baisiausios atominės katastrofos žmonijos istorijoje – sprogimo ketvirtajame Černobylio atominės elektrinės (AE) bloke. Praėjus ketvirčiui amžiaus apie šią tragediją dar nėra atskleista visa tiesa. Dar liko nemažai paslapčių, o svarbiausia – nėra reabilituoti žmonės, kuriems teko didžiausia atsakomybės našta.

Oficialiai skelbiama, kad sprogimas Černobylio AE nugriaudėjo 1986 m. balandžio 26-ąją, 1 val. 23 min. nakties. Tuo metu budinti pamaina kaip tik planavo atlikti eksperimentą ketvirtajame bloke, kuris tebuvo eksploatuojamas dvejus metus. Tačiau tikslus avarijos laikas taip ir nebus nustatytas, rašo Rusijos dienraštis „Novaja gazieta“.

Vėliau „Pravdoje“ buvo paskelbta, kad avarija kilo AE darbuotojams šiurkščiai pažeidus reaktoriaus eksploatavimo taisykles. Atsakomybė dėl nelaimės, per kurią žuvo 30 žmonių, o žala įvertinta 2 mlrd. rublių, buvo suversta AE vadovybei ir darbuotojams.

Tuometis Černobylio AE direktorius Viktoras Briuchanovas tapo nusikaltėliu ir buvo nuteistas 10 metų kalėti. Dar penkiems jo pavaldiniams skirtos laisvės atėmimo bausmės nuo 2 iki 10 metų nelaisvės. Nuteistieji neturėjo teisės skųsti tokio sprendimo. Šios baudžiamosios bylos ir liudytojų parodymai tebėra įslaptinti.

Dar tris AE atsakingus darbuotojus nuo kalėjimo išgelbėjo mirtis. Tačiau jų giminėms ir artimiesiems buvo nusiųsti prokurorų surašyti kaltinamieji aktai.

Dokumentus sutvarkė atgaline data

Černobylio AE darbuotojai buvo nuteisti pagal tuometį Ukrainos SSRS Baudžiamąjį kodeksą už „netinkamą sprogiųjų pramoninių objektų eksploataciją“. Pagal instrukcijas atominės elektrinės nebuvo priskirtos prie sprogiųjų pramoninių objektų, tačiau teismo sudaryta ekspertų komisija pasirūpino dokumentais, sukurptais atgaline data. Apie tai Rusijos žurnalistams šiomis dienomis papasakojo buvęs Černobylio AE personalo direktoriaus pavaduotojas Ivanas Carenka.

Jis prisiminė, kad ketvirtąjį AE bloką ketinta stabdyti 1986 m. balandžio 24 d. Tuo pačiu suplanuotas ir eksperimentas. Nutarta išaiškinti, ar užteks generatoriui energijos iki to momento, kai atsarginis dyzelinis generatorius pradės dirbti reikiamu režimu. Kaip pasakojo I.Carenka, tai buvo įprasti darbai, numatyti reaktoriaus projekte. Tokie patys eksperimentai buvo vykdomi ir trečiajame bloke ruošiantis vėliau jį stabdyti planuotam remontui.

Balandžio 25-ąją darbuotojai pradėjo mažinti reaktoriaus pajėgumus. Kaip ir planuota, atjungta avarinė aušinimo sistema. Tačiau pareikalavus „Kijevo energijai“, visiškas ketvirto bloko sustabdymas buvo atidėtas. 12 valandų reaktorius dirbo neveikiant avarinei aušinimo sistemai.

Kai balandžio 26-ąją 1 val. 23 min. operatorius paspaudė avarinės apsaugos mygtuką, staiga reaktoriuje pradėjo kilti temperatūra ir po kelių sekundžių nugriaudėjo du sprogimai.

Netobula konstrukcija

Po nelaimės AE darbuotojai daugybę kartų svarstė, kaip avarinė apsaugos sistema galėjo susprogdinti reaktorių. Atsakymas galėjo būti vienas – taip buvo sukonstruotas pats reaktorius.

Tik po kelerių metų buvo paviešintas slaptas komunistų partijos centro komiteto politbiuro protokolas, pasirašytas 1986 liepos 3 d., kuriame pripažįstama, kad Černobylio AE ketvirtajame bloke buvo nustatyta daugybė konstrukcijos trūkumų. Tačiau tuo metu buvo įprasta, kad sovietinė technika yra „patikimiausia pasaulyje“, todėl reikėjo ieškoti atpirkimo ožių. Ir tokie buvo surasti.

Iš tuomet nuteistų šešių žmonių, kuriems nelaisvės laikas buvo sutrumpintas, keturi jau mirę. Buvęs AE direktorius V. Briuchanovas į laisvę išėjo 1991 m. rugsėjį ir vėliau užėmė gana aukštas pareigas keliose Ukrainos energetikos įmonėse. Šiuo metu jis yra pensininkas ir gyvena viename Kijevo priemiesčių.

O apie Černobylio AE avarijos priežastis spėliojama iki šiol. Rusijos mokslininkas Nikolajus Čečerovas, tyrinėjęs reaktorių 1986-2005 m., žurnalistams tvirtino, kad iš tiesų sprogimas įvyko ne reaktoriaus šachtoje, o centrinėje jėgainės valdymo salėje. Sprogimo esą būta vieno ir jis buvo atominis. Jis beprasmiais pavadino ir po to vykdytus avarijos likvidavimo darbus – neva visas branduolinis kuras buvo išsviestas į atmosferą ir pasklido aplink Žemę.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų