Būsto rinka ir Z karta

Būsto rinka ir Z karta

Beveik trečdalį pasaulio populiacijos sudaro vadinamoji Z karta, todėl nenuostabu, kad verslas jau dabar stebi šios visuomenės dalies gyvenimo įpročius ir projektuoja jos ateities lūkesčius. Manoma, kad tai bus „kiečiausia“ ir reikliausia vartotojų auditorija.

Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad Z kartos atstovai yra pernelyg toli nuo su būstu susijusių sprendimų priėmimo – jie dar lanko mokyklą. Tačiau iš tiesų Z karta jau netrukus lips ant kulnų vadinamajai tūkstantmečio (Y) kartai.

Būtent Y kartos atstovai šiuo metu sudaro reikšmingą nekilnojamojo turto (NT) pirkėjų dalį. „Swedbank“ duomenys rodo, kad vidutinis būstą įsigyjančių klientų amžius jau ne pirmus metus nesikeičia ir yra 35 metai, o 2016 m. didžiausią dalį besikreipusiųjų į banką sudarė 29–30 m. amžiaus klientai. Žvelgdami į šią sritį ir analizuodami banko duomenis taip pat galime pastebėti kartas apibrėžiančius pokyčius.

Šie pokyčiai yra laipsniški, todėl ir NT rinka prie pirkėjų poreikių taikosi atsižvelgdama į vis labiau ryškėjančias tendencijas. Jau dabar aiškiai pastebimi skirtingų kartų prioritetai renkantis būstą. Pavyzdžiui, jaunimas dažniau perka butą miesto centre nenorėdamas prarasti aktyvaus socialinio gyvenimo. „Swedbank“ būsto paskolų statistika rodo, kad 62 proc. Y kartos klientų perka butus, penktadalis namus ir tik 5 proc. ryžtasi nuosavo namo statyboms. Be to, jaunesnės kartos atstovai yra dažniau linkę keisti būstą.

Būtų klaidinga manyti, kad Z karta savo žodį NT rinkoje tars tik tada, kai šios kartos atstovai įsitvirtins darbo rinkoje. „Euromonitor International“ neseniai atkreipė dėmesį į vieną svarbią tendenciją – naujo būsto besidairančios jaunos šeimos vis labiau linkusios atsižvelgti į savo atžalų nuomonę. Tikėtina, kad šios nuomonės, norai ir polinkiai įgaus kur kas didesnę įtaką tėvų sprendimams, nei, pavyzdžiui, mažieji „X-ai“ turėjo savo „Kūdikių bumo“ kartos tėvams.

Jaunimas dažniau perka butą miesto centre nenorėdamas prarasti aktyvaus socialinio gyvenimo.

Taigi, Z karta dar tik bręsta NT rinkai, tačiau jos vertybės ir informacijos vartojimo būdai yra kitokie, todėl NT rinkos dalyviai vis rimčiau vertina iššūkius, kuriuos atsineša naujoji karta. Ryškiausias iš jų – tai išmanizacijos iššūkis. Augantį jaunosios kartos imlumą technologijoms fiksuoja ir „Swedbank“. Finansinių reikalų tvarkymas sparčiai kraustosi į internetą, ir kuo jaunesnė auditorija, tuo ši tendencija ryškesnė. Spartėjant gyvenimo tempui poreikis naudotis laiką taupančiais sprendimais ateityje tik didės.

Tiesa, dabartinis jaunimas (tiek tūkstantmečio, tiek Z karta), priešingai nei jų tėvai ir seneliai, yra linkę prioritetą suteikti potyriams ir mainais už juos atsisako kai kurių brangių pirkinių. Dalijimosi ekonomika auga ir „uberizacija“ apima vis daugiau sričių. Tačiau ar yra simptomų, leidžiančių spėti, kad jaunoji karta vis rečiau rinksis įsigyti nuosavą NT?

2014 m. JAV buvo atliktas tyrimas („Better Homes and Gardens Real Estate“), kuriuo buvo aiškinamasi Z kartos bruožai ir prognozuojama šios kartos įtaka verslui. Tyrimas atskleidė, kad 97 proc. Z kartos paauglių tikisi ateityje turėti nuosavą būstą. Keturi iš penkių paauglių teigė, kad vadinamoji „amerikietiška svajonė“ be nuosavų namų jiems išvis neįsivaizduojama.

Būtinybė turėti nuosavą būstą giliai įsišaknijusi ir Lietuvos gyventojų DNR. Tyrimai rodo, kad lietuviai kur kas labiau negu kitų Europos šalių gyventojai yra prisirišę prie nuosavo būsto. 2015 m. „Eurostat“ duomenimis, nuosavame būste gyvena apie 90 proc. mūsų šalies gyventojų.

Logiška, kad NT rinkos dalyviai stengiasi užčiuopti Z kartos pulsą ir jau dabar pasitelkia į jaunąją kartą nutaikytus sprendimus: įvairias programėles, virtualios realybės akinius ir kitas išmaniąsias priemones. Labai realu, kad netrukus būstą išsirinkti padės vadinamieji dronai ir kitos technologinės inovacijos. Žinoma, šis rinkos dalyvių noras būti arčiau klientų yra gera žinia visiems svarstantiems apie būsto įsigijimą. Tačiau jis taip pat aiškiai signalizuoja, jog rinka nesiruošia nuvertinti Z kartos poreikių.

Tomas Pulikas yra „Swedbank“ Būsto finansavimo departamento direktorius

Jūsų komentaras

Rodyti daugiau
Daugiau leidinio naujienų