Branginti verta

Branginti verta

Jau nuo lapkričio už gėrimus vartotojams gali tekti mokėti brangiau

Daugiau nei pusmetį Lietuvoje veikianti gėrimų pakuočių užstato sistema pasiteisino – gyventojai jau pridavė daugiau nei 187 mln. taros vienetų. Skaičiuojama, kad šiemet turėtų būti surinkta maždaug 73 proc. visų į rinką išleistų vienkartinių pakuočių – maždaug 400 mln. skardinių ir butelių. Pirmaisiais užstato sistemos veikimo metais Estijoje surinkta 40 proc., Danijoje – 55 proc., Švedijoje – 51 proc. pakuočių.

Toks gyventojų uolumas privertė sistemą administruojančią viešąją įstaigą Užstato sistemos administratorių patvirtinti naujus tarifus gėrimų gamintojams ir importuotojams. Kadangi jau šiemet surinkta tiek taros, kiek planuota tik 2017 m., sumažėjo pajamos iš negrąžintų pakuočių užstato, o kartu išaugo išlaidos, skirtos atliekoms surinkti, transportuoti ir perdirbti. Jau nuo lapkričio už kiekvieną plastikinę ir metalinę (plieninę) pakuotę gamintojai bei importuotojai administratoriui mokės po 2,5 euro cento. Taigi, mažiausiai tiek turėtų brangti į depozitinę tarą pilstomi gėrimai. Tiesa, verslas apie tai kalbėti vengia.

Bendrovės „Coca-Cola HBC Lietuva“ komunikacijos ir viešųjų ryšių atstovė Gabrielė Šerėnienė IQ patvirtino, kad šiuo metu atliekami skaičiavimai, kiek galėtų didėti gaiviųjų gėrimų kaina, tačiau nuo detalesnių prognozių susilaikė.

Įmonės „Volfas Engelman“ pilstomos produkcijos pardavimo vadybininkas Marijus Kukarėnas svarstė, kad alus ir kiti gėrimai, ko gero, brangs nuo kitų metų pradžios: „Aišku, už tai mokės vartotojas, ir kainos kils, tačiau abejoju, kad tai įvyks dar šiais metais.“

2,5 cento mokestis užstato sistemos administratoriui kasmet papildomai atneštų mažiausiai 15 mln. eurų.

Kiek atviresnis buvo šaltąja arbata ir sultimis prekiaujančios įmonės „ECO Technology“ vadovas Marius Andriejauskas, kuris šį mokestį vertina kaip siekį pasipelnyti: „Mes prekės kainą visuomet apvaliname. Dabar ekologiška arbata kainuoja 1,49 euro, o pridėjus minėtą 2,5 cento mokestį, kaina pakyla bent jau iki 1,52 euro. Didieji prekybos centrai ją veikiausiai apvalins iki 1,55 euro. Štai prekė jau šešiais centais brangesnė. Mums šis mokestis atrodo gerokai per didelis.“

M. Andriejauskas įsitikinęs, kad šiemet užfiksuotas vartotojų entuziazmas nuslūgs ir ilgainiui bus surenkama mažiau pakuočių, o administratoriui liks nemenka pinigų suma. Nesunku suskaičiuoti, kad 2,5 cento mokestis užstato sistemos administratoriui kasmet papildomai atneštų mažiausiai 15 mln. eurų.

Dingo kaip į vandenį

Prieš Lietuvoje įdiegiant užstato sistemą, dokumentus ją administruoti Aplinkos ministerijai (AM) pateikė dvi įmonės – Užstato sistemos administratorius ir „Užstatas“. Pastaroji, likus dviem savaitėms iki sistemos starto, pranešė laikinai sustabdanti veiklą ir iki šiol jos neatnaujino. Ar „Užstatas“ dar žada dalyvauti depozito sistemoje, valdininkai žinių neturi.

Kaip užstato sistemos administratoriai vykdo veiklą, vertins Aplinkos apsaugos agentūra. Tačiau tai įvyks tik pasibaigus pirmiesiems sistemos veiklos metams. Kadangi Pakuočių ir pakuočių tvarkymo įstatyme nenumatytas taros surinkimą bei tvarkymą administruojančių bendrovių skaičius, dar vieno sistemos dalyvio AM neieškos.

Daugiau leidinio naujienų