(Vida Press nuotr.)

„Blockchain“ pakeis daugybę dabartinių verslo modelių

„Blockchain“ pakeis daugybę dabartinių verslo modelių

Tačiau progresą lems viešojo ir privačiojo sektorių pastangos.

Internete 2008 m. paskelbtame straipsnyje „Bitcoin: A Peer-to-Peer Electronic Cash System“ aprašyta revoliucinė decentralizuotų elektroninių pinigų technologija, leidžianti išvengti finansų institucijos tarpininkavimo. E. pinigai pavadinti „bitcoin“ (bitkoinais), o jų naudojimą įgalinanti technologija – „blockchain“. Nors teksto autoriaus, pasivadinusio Satoshi Nakamoto, asmenybė niekada nebuvo nustatyta, o kurį laiką bitkoinais ir „blockchain“ domėjosi tik mažas entuziastų ratas, netrukus tapo aišku, kad ši technologija gali sukelti revoliuciją beveik visame versle.

Per pastaruosius metus sukurta ne viena šios srities inovacija, į „blockchain“ investuoja solidžios finansų institucijos, verslas, startuoliai, konsultacijų ir technologijų bendrovės. Nuo 2013 m. iki dabar „Google“ sistemoje žodžio „blockchain“ paieška padažnėjo apie 2000 proc.

Saugi bazė

Trumpai „blockchain“ galima apibūdinti kaip metodą saugiai keistis verte ir informacija. Techniškai tai yra decentralizuota įrašų (pavyzdžiui, pirkėjo pinigų perdavimo įrašas pardavėjui) bazė. Tradiciškai tokie įrašai saugomi centralizuotose bazėse (bankų, kredito kortelių bendrovių serveriuose ar apskaitos sistemose), o „blockchain“ atveju šie įrašai automatiškai atkartojami ir matomi visuose sistemos dalyvių kompiuteriuose. Tam tikri šifravimo ir grupavimo į blokus metodai užtikrina įrašų saugumą ir neatšaukiamumą. Platformos decentralizavimas, saugus šifravimas ir neatšaukiamumas leidžia sistemos dalyviams atlikti transakcijas (sakykim, atsiskaityti virtualiąja valiuta – bitkoinais) ir pasitikėti informacija be trečiosios šalies pagalbos. Ši naujovė dar vadinama paskirstytųjų žurnalų technologija (distributed ledger technology).

Pinigai, vertybiniai popieriai, nuosavybės teisės, lojalumo taškai ar asmens tapatybės įrašai perduodami be tarpininkų, saugiai ir akimirksniu.

„Blockchain“ ypatybės, leidusios sukurti decentralizuotą virtualiąją valiutą, sudaro sąlygas kiekvienai organizacijai naudotis tinklu, kuriame informacija yra visiškai apsaugota nuo piktų kėslų įsilaužti ir ją pakeisti. Pinigai, vertybiniai popieriai, nuosavybės teisės, lojalumo taškai ar asmens tapatybės įrašai perduodami be tarpininkų, saugiai ir akimirksniu. Ši technologija taip pat atveria galimybę sudaryti išmaniuosius kontraktus (smart contracts) – algoritmus, automatiškai vykdančius numatytas sutarties sąlygas.

Tai, be abejo, revoliucinė technologija: „blockchain“, kaip kadaise internetas, gali sudrebinti įvairias verslo sritis, padaryti procesus demokratiškesnius, saugesnius, skaidresnius ir efektyvesnius. Ji ir toliau tobulinama, kuriami sprendimai, didinantys duomenų įrašymo greitį ir jų saugomą kiekį.

Greičiau ir pigiau

„Blockchain“ paremti nauji verslo modeliai pirmiausia išbandomi finansų sektoriuje. Nemažai žaidėjų jau eksperimentuoja, o bankai yra vieni didžiausių investuotojų į „blockchain“ startuolius. Pavyzdžiui, R3 CEB bendrovė 50 bankų subūrė į konsorciumą, kuriantį finansų sričiai pritaikytą technologiją. Bankams, reguliuotojams ir draudimo įmonėms aktualūs sprendimai, padedantys nustatyti kliento tapatybę, jo patikimumą ir kredito istoriją.

Ne ką menkesnės galimybės atsiveria ir kitiems verslams. Pavyzdžiui, mažmeninės prekybos atstovams ši technologija leistų sukurti naujos kartos lojalumo sprendimus, kad nebereiktų nuolaidų kortelių ir sudėtingų skaičiavimo sistemų. Energetikos sektoriuje galėtų būti aktualūs elektromobilių įkrovimo tinklo, tiesioginių sandorių ir vartotojų identifikavimo būdai. Sveikatos apsaugos sferoje galėtų atsirasti bendra pacientų įrašo, gydymo istorijos ar automatinio atsiskaitymo už suteiktas paslaugas su privačiosiomis ir valstybinėmis sveikatos draudimo institucijomis sistema.

Bendrovės „Deloitte“ tyrime „Blockchain: Enigma. Paradox. Opportunity“ aprašomas galimas išmaniųjų kontraktų taikymo atvejis draudimo sektoriuje. Šiandien draudimo sutartys klientams vis dar sunkiai suprantamos, o kad gautų draudžiamųjų įvykių išmokas, žmonės turi pildyti sudėtingus dokumentus ir lankytis draudimo įmonių biuruose. Draudimo verslas turi daug išlaidų dėl atitikties reikalavimų, taip pat nuostolių dėl įvykių klastojimo. Išmanieji kontraktai padėtų spręsti šias problemas, sistemai automatiškai registruojant įvykius, nustatant išmokas.

„Blockchain“ gali iš esmės pakeisti viešąjį sektorių, o paslaugas padaryti efektyvesnes ir prieinamesnes. Šiandien nemaža dalis valstybės išteklių nukreipiama į įvairių registrų (žemės, nekilnojamojo turto, juridinių asmenų ir pan.) kūrimą ir įvairių dokumentų išdavimą. Paskirstytasis nuosavybės žurnalas galėtų supaprastinti nuosavybės įrašų sistemą ir ją apsaugoti nuo sukčių ar įsilaužėlių. Taip valstybė pagerintų viešosios paslaugos kokybę, optimizuotų jos teikimą ir sumažintų sąnaudas.

Teisinė analizė neskubinama

„Deloitte“ atliktoje studijoje „Blockchain: Democratised trust. Distributed ledgers and the future of value“ pateikiamos rekomendacijos, kokius klausimus verslas ir viešasis sektorius turėtų nagrinėti, į kurias sritis kreipti dėmesį, pritaikant paskirstytuosius žurnalus. Pirmiausia organizacijoms vertėtų nagrinėti scenarijus, kuriuose „blockchain“ keistų operacijas, vertės kūrimo grandines ir verslo modelius.

Jos turėtų ieškoti būdų, kaip didinti efektyvumą lėtų, brangių ir nepatikimų transakcijų srityse, diegti naujus partnerystės bei bendradarbiavimo modelius.

Progresą gali stabdyti ir tam tikros rizikos bei iššūkiai. Iki šiol neaiškus „blockchain“ teisinis statusas ir reguliacinė aplinka. Paskirstytųjų žurnalų technologija daugeliu atvejų turėtų veikti už nacionalinių valstybių ribų, tačiau, nors finansinių paslaugų reguliavimas vis dažniau derinamas tarptautiniu lygiu, nėra bendros sistemos ir tarptautinių finansinių standartų. Šalys linkusios atidėti teisinę analizę, tinkamo teisinio pagrindo paiešką ir daugiausia dėmesio skiria konkretiems technologijos panaudojimo atvejams.

Kadangi „blockchain“ paremta nekintamų įrašų sistema, tai reikia įvertinti ir teisiniu aspektu – ar sistema būtų laikoma galutine duomenų įrašo turėtoja? Kitaip sakant, kyla nuosavybės teisės į turtą, tinkamos dokumentacijos rizikos. Pavyzdžiui, teisme gali kilti įrodymų tinkamumo klausimas, t. y. ar įrašai ir jų duomenys be pagrindžiančių dokumentų apskritai gali būti laikomi nuosavybe. Viena išeičių – sukurti tam tikrus galutinius registrus.

Taip pat neatsakyti ir kiti teisiniai klausimai, susiję su asmens duomenų, informacijos apsauga, vieta, vartotojų teisių apsauga, intelektine ir civiline atsakomybe. Be to, prieš pritaikant „blockchain“, teks keisti jau egzistuojančias sistemas, o tam būtina iš anksto numatyti pereinamąjį laikotarpį.

Šiuo metu sunku prognozuoti, kaip greitai „blockchain“ taps neatskiriama mūsų visų kasdienybės dalimi. Tačiau ši technologija kartu su kitomis inovacijomis, tokiomis kaip daiktų internetas ir dirbtinis intelektas, anksčiau ar vėliau pakeis esamus verslo modelius.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų