Bhavinas Turakhia

Bh. Turakhia: „Interneto galimybės dar toli gražu neišsemtos“

Bh. Turakhia: „Interneto galimybės dar toli gražu neišsemtos“

Milijardierius iš Indijos Bhavinas Turakhia pirmą kartą internetu pasinaudojo norėdamas surasti mėgstamos dainos žodžius, tačiau pažintis su šia technologija gana greitai atsivėrė kaip neįtikėtina galimybė. IQ apžvalgininkui Gyčiui Kapsevičiui jis papasakojo apie naujas ateitį keisiančias technologijas, aukštąjį mokslą ir lyderystę.

– Interneto verslą pradėjote gana anksti – 1998 m. Pati technologija nuo to laiko išaugo į multimilijardinę pramonę. Šiandien tai matome ir suvokiame kiekvienas, bet kaip buvo tuomet, ar įsivaizdavote tokį jos potencialą?

– Tikrai taip. Pirmą kartą naršiau internete dar 1994 m., reikėdavo jungtis per modemus, kurie skleisdavo keistus garsus. Viena sesija trukdavo nuo dviejų iki penkių minučių, tada tekdavo jungtis iš naujo.

Jei gerai pamenu, pats pirmas dalykas, kurio ieškojau, buvo Michaelo Jacksono dainos žodžiai. Kai reikiamas tinklalapis atsirado mano ekrane ir pamačiau, kad jo kūrėjas buvo, rodos, iš Teksaso ar iš kitos JAV valstijos, supratau, kad per kelias sekundes galiu gauti priėjimą prie informacijos iš viso pasaulio. Buvau sužavėtas.

Tada pradėjau kurti tinklalapius ir programuoti. Brolis taip pat kūrė programas ir konsultavo žmones, kurie kūrė naujus interneto tinklus.

– Ar šiandien matote panašių galimybių naujuose sektoriuose?

– Manau, kad daugeliu atvejų dirbtinis intelektas (DI) po 20–25 metų bus didžiulis ir įtakingas veiksnys. Per dešimt metų tokiose biotechnologijų srityse kaip genetika įvyko toks milžiniškas progresas. Savavaldžiai automobiliai – taip pat gera galimybė, nes transporto verslas yra vienas didžiausių sektorių pasaulyje. Po 20 metų atsigręšime į šias technologijas ir sakysime, oho, neįtikėtina, kaip jos pakeitė pasaulį.

– Kiek tokie investuotojai kaip jūs turi išmanyti savo sritį? Visos jūsų bendrovės susijusios su internetu, bet ar vertindamas savo sukauptą patirtį versle negalvojate investuoti ir į šias naujas daug žadančias sritis?

– Manau, kad kiekvienam žmogui tai skirtingai svarbu ir kiekvienas į projektus atsineša skirtingas stiprybes. Aš labai mėgstu kurti ir konstruoti, todėl viskas kyla iš mano pomėgių, čia ir stengiuosi kreipti savo laiką bei energiją. Taigi, vieni vadovai daugiau koncentruojasi į technologiją, kiti – į pardavimus. Nėra vienos sėkmės formulės. Geriausia susitelkti į savo stiprybes ir samdyti tinkamus žmones.

Vieną savo bendrovių „Zeta“ įkūriau su Ramki Gaddipati. Jis yra geriausias inžinierius, kokį esu sutikęs. Šiame projekte jis atsakingas už techninius klausimus, aš – už verslą.

– Kai pradėjote verslą, buvote vienas ankstyvųjų žaidėjų, visą tą laiką užsiėmėte reklamos internete sprendimais, bet dabar konkurencija apėmė kone visas sritis, o gerai paruoštų specialistų turi visi – nuo mažų šalių kaip Lietuva iki didelių kaip Indija. Ar manote, kad tradiciniame internete dar yra daug vietos plėstis?

– Per daug apie tai nesu galvojęs, bet manau, kad vis dar turime nemažai potencialo. Nes ir šiandien 2–2,5 mlrd. planetos žmonių neturi prieigos prie interneto. Įsivaizduokite pasaulį, kuriame kiekvienas gali naudotis greitu internetu, kokį turime mes. Manau, kad internetas dar gali atnešti prasmingų pokyčių, jis visiems taps įprastas kaip elektra. Turime nueiti ilgą kelią, kol interneto galimybės bus išsemtos.

– Gal galite šiek tiek plačiau papasakoti apie savo išsilavinimą?

– Mokiausi Mumbajuje iki 14–15 metų, tada pradėjau lankyti paruošiamąją mokyklą su mintimi, kad galbūt galėsiu studijuoti kompiuteriją, bet supratau, kad visko, ko ten moko, jau buvau išmokęs savarankiškai. Nusprendžiau nešvaistyti laiko ir pasirinkau verslą. Būdamas 17-os su broliu įkūriau pirmąją bendrovę, teikėme tinklalapių prieglaudos paslaugas ir tai buvo mūsų karjeros pradžia.

– Neretai žmonės, kurie kalba apie verslininkų sėkmę, linkę pabrėžti jų išsilavinimą arba greičiau jo trūkumą – nemažai žymiausių IT sektoriaus vadovų net nebaigė universitetų. Koks jūsų požiūris į aukštąjį mokslą?

– Reikia kaip įmanoma efektyviau išnaudoti laiką, kurį skiri tam tikrai veiklai. Visuomet mokiausi savarankiškai, ar tai būtų kompiuterija, verslas, teisė ar mokesčių klausimai. Pastebėjau, jog mokyklose pedagogai sulėtindavo tempą, kad jis būtų priimtinas visai klasei, ir supratau, kad galiu greičiau išmokti dirbdamas individualiai.

Nenoriu patarinėti mesti mokslų. Yra tikrai gerų aukštųjų mokyklų ir kursų, bet jūs turėtumėte nuspręsti, kuris kelias jums yra efektyviausias. Nesu tikras, kad formalus aukštasis mokslas jums būtinas – tai yra vienas iš daugybės požiūrių į išsilavinimą ir reikėtų pasirinkti tokį būdą, kuris jums duotų daugiausia naudos.

– Ar lyderystės įgūdžiai ir charizma gali kompensuoti išsilavinimo trūkumą ir padėti į komandą surinkti geriausius žmones, net pernelyg nesigilinant į produkcijos subtilybes?

– Labai priklauso nuo požiūrio. Kaip minėjau, aš mėgstu gilintis į procesus, nors tai tikrai nereiškia, kad pats viską darau. Bet jeigu man norisi sužinoti, ką daro mano programuotojai, mano finansų komanda, mano inžinieriai, aš turiu išmanyti šiuos procesus.

Man tai labai svarbu, nes tam, kad pasamdytum geriausius žmones konkrečiam darbui, turi išmanyti ir tą sritį, kad galėtum atsirinkti, kurie šioje srityje yra geriausi.

Žinoma, jeigu dirbčiau tą patį darbą kaip mano programuotojai, šiandien su jais nespėčiau, nors ir turiu programavimo įgūdžių. Net nekyla klausimų, kad jų tempas man tiesiog per greitas.

Tačiau aš galiu suprasti visus jų atliekamus procesus ir priimti sprendimus – tai darau kasdien.

– Atrodo, kad jūsų darbo etika buvo labai stipri. Šiandien pasaulis kitoks ir laisvalaikis yra ypač svarbus mūsų kartai, jis gausiai reklamuojamas socialiniuose tinkluose. Dėl to jaunuoliai neretai apibūdinami kaip tingūs, tačiau kokie jie jūsų akimis?

– Deja, bet šiandieniame pasaulyje yra užtektinai dėmesį blaškančių dalykų ir mažai koncentracijos. Tai yra didžiausia kliūtis. Mes galime peršokti nuo savo projekto į kitą veiklą tiesiog per akimirką, ar tai būtų „Instagram“, „Tinder“ ar kiti dalykai. Šiandien trūksta koncentracijos, kad galėtum prisisėsti prie vieno dalyko ir jį užbaigti.

Tačiau yra ir kita pusė. Manau, kad dėl tokio greito technologijų įsigalėjimo ir tobulėjimo jaunoji karta gali kurti prasmingus dalykus kur kas sparčiau nei mes, tarkime, 1998-aisiais. Tais laikais, jei norėjai įkurti bendrovę, reikėjo susipirkti programas ir techniką, viską suderinti ir taip toliau. Šiandien mobiliojo telefono programėlę įmanoma sukurti per savaitę, o hakatonuose (vieši specialistus suburiantys renginiai, skirti IT sprendimams sukurti per nustatytą laiko tarpą – IQ past.) dideli sprendimai gimsta ir per dieną. Už 25 dolerius gauni prisijungimą prie tos pačios kokybės infrastruktūros, kurią naudoja „Amazon“, tad nereikia dėl to rūpintis. Šiandien tiek daug paprastų virtualių paslaugų, kad startuoti yra lengviau ir kurti galima daug greičiau.

Taip pat verslo įkūrimas, bent jau Indijoje anksčiau buvęs tam tikru tabu, nusikrato šio požiūrio. Prieš 15–20 metų jaunam žmogui atrodė, kad įkurti verslą ir būti sėkmingam yra sunku, tam reikia mesti mokslus ir panašiai, tėvai irgi manydavo, jog tai rizikinga, ir norėdavo, kad jų atžalos verčiau taptų gydytojais ar inžinieriais. Kiek suprantu, panaši nuostata buvo ir Lietuvoje. Dabar tai pasikeitė, Indijoje kasmet pristatoma beveik 40 tūkst. naujų startuolių ir tokia karjera matoma kaip natūrali galimybė.

 

B. Turakhia

Gimė 1979 m. Mumbajuje, Indijoje.

Interneto verslą pradėjo su jaunesniu broliu Divyanku Turakhia įkūręs bendrovę „Directi“.

2014 m. broliai keturias bendroves pardavė amerikiečių „Endurance International Group“ už 160 mln. JAV dolerių.

2016 m. „Chinese Consortium“ įsigijo jų įmonę „Media.net“ už 900 mln. JAV dolerių.

Įkūrė ir vadovauja startuoliams „Flock“, „Ringo“, „Radex“ ir „Zeta“.

Žurnalas „Forbes“ 2018 m. brolių turtą įvertino 1,55 mlrd. JAV dolerių, ir jie atsidūrė 97-oje turtingiausių Indijos asmenų sąrašo vietoje.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų