(Scanpix nuotr.)

Benamiai savo mieste

Benamiai savo mieste

Pastaraisiais metais Europos traukos centrus užplūdo keliautojų jūra. Niekas nesitikėjo, kad, užuot nešęs ekonominę naudą, vieną dieną turizmas taps grėsme miestams.

Spartus turizmo augimas nėra naujas reiškinys. Nuo 1950 iki 2000 m. visame pasaulyje keliaujančiųjų skaičius išaugo daugiau nei 20 kartų – nuo 25 mln. iki 580 mln. Iki 2010 m. šis skaičius dar beveik padvigubėjo. Prognozuojama, kad iki 2030 m. keliaujančiųjų bus jau 1,8 mlrd.

Praėjusio amžiaus antroje pusėje turizmo tempai spartėjo dėl augančios populiacijos, gerėjančios gyvenimo kokybės ir stiprėjančios viduriniosios klasės perkamosios galios. Šie reiškiniai ir toliau atlieka svarbų vaidmenį, kurdami vis didesnę keliaujančiųjų auditoriją. Visgi šiandien prie turizmo skatinimo svariai prisideda ir technologijų bei inovacijų teikiamos galimybės.

„Airbnb“ burbulas

Sparčiai didėjantis keliautojų skaičius visame pasaulyje atvėrė erdves naujiems turizmo modeliams. Vienas tokių – dalijimosi principais paremtas keliavimas. Į šią rinką pirmoji žengė ir stiprią poziciją joje užsitikrino apgyvendinimo paslaugų platforma „Airbnb“, savo veiklą pradėjusi 2008 m. Jungtinėse Amerikos Valstijose, bet žaibiškai išpopuliarėjusi visame pasaulyje. Bendrovė buvo įkurta siekiant papildomai užsidirbti norintiems žmonėms suteikti galimybę trumpoms viešnagėms išnuomuoti turimą laisvą kambarį ar visą būstą, kai šeimininkams išvykus jis nėra naudojamas. „Airbnb“ paslaugomis norėta vilioti pigesnių nakvynės variantų ieškančius turistus, o taip pat tuos, kuriems patraukli autentiško gyvenimo mieste patirtis. Tačiau tai, kas turėjo suteikti abipusę naudą, tapo tiksinčia bomba, prisidedančia prie destruktyvaus turizmo.

Vienas iš „Airbnb“ steigiamųjų principų teigė, kad platforma bus alternatyva viešbučių industrijai, konkuruos patrauklesne kaina ir asmeniškesne patirtimi. Vietoj abejingų registratūros darbuotojų keliautojams žadėtas bendravimas su patarimus, kur verta apsilankyti ir ką pamatyti, dalijančiais namų šeimininkais. Visgi „Airbnb“ platformoje siūlomos paslaugos vis labiau panašėja į tradicinį viešbučių verslą. Šiuo metu čia siūloma daugiau nei 5 mln. būstų 191 pasaulio šalyje. Tik nedidelė dalis jų yra kambariai, butai ar namai, trumpam užleidžiami turistams. Dauguma – tikslingai pritaikytos gyvenamosios erdvės, neturinčios nuolatinių gyventojų.

„Airbnb“ platformoje siūlomos paslaugos vis labiau panašėja į tradicinį viešbučių verslą.

Miestuose, kuriuose itin dideli turizmo srautai, vis labiau plinta ir „Airbnb superšeimininko“ (angl. super host) koncepcija, kai vienas žmogus platformoje nuomoja keletą ar net keliolika būstų. Išplėtojus verslą, „superšeimininkams“ įprasta samdytis pagalbininkus, kurie pasitinka svečius ir prižiūri tvarką. Tad dažnas turistas nė nesutinka to paslaugiojo buto savininko. Olandijos sostinėje Amsterdame, kur trumpalaikės nuomos platformoje siūlomų nakvynės vietų koncentracija yra viena didžiausių pasaulyje, 5 proc. visų miesto gyvenamųjų erdvių paversta „Airbnb“ būstais. Net 80 proc. jų yra nuomojami atskiri butai, o ne kambariai šeimininkų namuose, beveik 22 proc. siūlomų vietų priklauso žmonėms, kurie platformoje reklamuoja daugiau nei vieną butą, o didžiausias „superšeimininkas“ mieste turi net 162 butų tinklą.

Siūlant butą turistams „Airbnb“ svetainėje galima užsidirbti iki 3 kartų daugiau, nei jį ilgesniam laikotarpiui išnuomojus vietos gyventojams.

Dalijimosi būstu platformos transformacija į protingą verslo instrumentą daugelyje vietų tapo rimtų ekonominių, socialinių ir kultūrinių problemų bei vietinių gyventojų nepasitenkinimo priežastimi – NT savininkai mieliau nuomoja būstus turistams nei jiems. Nenuostabu – McGillo universiteto JAV atliktas tyrimas parodė, kad per „Airbnb“ galima užsidirbti iki 3 kartų daugiau, negu jį ilgesniam laikotarpiui išnuomojus vietiniams. Tad anksčiau miestiečių gyvenami būstai yra masiškai verčiami naujomis „Airbnb“ rinkai pritaikytomis erdvėmis, rasti gyvenamąjį plotą miesto centre vietiniams vis sunkiau, o ir NT kaina yra išaugusi.

(Scanpix nuotr.)

Amsterdame per pirmąjį 2018 m. ketvirtį ilgesniam periodui nuomojamų ir parduodamų būstų pasiūla sumažėjo 21 proc., o kaina pakilo 12 proc., lyginant su tuo pačiu laikotarpiu praeitais metais. „Airbnb“ nėra vienintelis problemos šaltinis. Pasak turizmo eksperto ir organizacijos „Amsterdam in Progress“ įkūrėjo Stepheno Hodeso, aukštas būsto kainas mieste lemia ne tik auganti paklausa, bet ir gyvenamojo ploto trūkumas. 2008 m. prasidėjus ekonominei krizei naujų gyvenamųjų namų statybos projektų mieste sumažėjo 50 proc., o šiandien išaugus paklausai nebespėjama jų greitai statyti.

Visgi S. Hodesas tvirtina, kad „Airbnb“ fenomenas taip pat reikšmingai prisideda prie problemos aštrėjimo: „Airbnb“ jau seniai nebėra pigių nakvynės paslaugų teikėjas. Vidutinė platformoje siūlomo buto kaina Amsterdame – 148 eurų už naktį – didžiausia pasaulyje. Tad tai modelis, kuris pelningesnis negu ilgalaikė nuoma net tada, kai butas nėra pastoviai užimtas. Išties „Airbnb“ būstai neretai stovi tušti, nors galėtų tapti nuolatine miestiečių gyvenamąja vieta.“

Sunaikinta tapatybė

Vietiniams gi vis dažniau tenka keltis į priemiesčius, užmiesčius ar netgi kitus miestus. Tokie procesai vyksta ir Barselonoje, Paryžiuje, Lisabonoje bei kituose keliautojų pamėgtuose didmiesčiuose.

Vietiniams sistemingai keliantis gyventi atokiau nuo miestų centrų, šie tampa turistų okupuotomis teritorijomis, netenkančiomis kultūrinio identiteto bei unikalumo. Pagrindinėse miesto erdvėse kuriasi verslai ir traukos vietos, siekiančios įtikti vien keliautojų skoniui. Vaikštant centrinėmis Amsterdamo gatvėmis, besidriekiančiomis išilgai vandens kanalų, galima išvysti begalę populiariųjų „Coffee Shops“, į kurias turistai užsuka išbandyti legalios marihuanos, britiško stiliaus aludžių, pritaikytų itin miestą mylintiems svečiams iš Anglijos, brangių sūrio ir saldumynų parduotuvių bei suvenyrų kioskų. Tačiau čia beveik nebėra įprastų maisto parduotuvių ar kitų vietų, teikiančių vietiniams būtinas paslaugas. Pasak S. Hodeso, Amsterdamo centras šiandien yra virtęs „vartojimo getu“, kurį miestiečiai aplenkia iš tolo. Olandijos sostinėje sutiktas čia gyvenantis ir dirbantis Stefanas pastebėjo, kad turizmas iš centro į priemiesčius ypač stumia jaunas šeimas, neišgalinčias sau leisti gyventi butuose, kurių nuomos kaina už kvadratinį metrą vidutiniškai siekia 27 eurus per mėnesį. Užtat toliau nuo miesto centro pradėjo kurtis nauji lokalūs centrai su parduotuvėmis, kavinėmis, restoranais ir pasilinksminimo vietomis, kuriose laiką leidžia čia atsikraustę vietos gyventojai.

Turizmo verslo užimtos gyvenamosios erdvės ne tik keičia miesto veidą, bet ir prisideda prie socialinių problemų. „Airbnb“ butuose turistai praleidžia vos keletą naktų, tad šalia gyvenantys vietiniai teigia pasiilgstantys bendruomenės jausmo ir kaimynystėms įprastos sanglaudos. Be to, „Airbnb“ būstų kaimynai priversti kęsti triukšmą ir netvarką, nes poilsiautojai negerbia miestiečių kasdienio gyvenimo ritmo. Kaip tik dėl to prieš dvejus metus iš miesto išsikraustė ir ilgametis amsterdamietis S. Hodesas. „Beveik kiekvieną naktį turėjau belstis į kaimyninio buto duris ir prašyti, kad svečiai netriukšmautų. Turistai atvažiuoja pasilinksminti, papiktnaudžiauti svaigalais, tačiau aš turėjau darbą ir man reikėjo poilsio. Amsterdamas tapo miestu, kuriame man gyventi nebesinorėjo“, – asmenine patirtimi dalijasi S. Hodesas.

Tokia realybė kelia įtampą ir tarp „Airbnb“ būstų šeimininkų bei šią kaimynystę dar kenčiančių žmonių. Gyvenant Amsterdame S. Hodesui teko savivaldybei apskųsti ne vieną artimą kaimyną, nereagavusį į jo pastabas, o amsterdamietis Stefanas juokavo, kad lengviausias būdas sukelti muštynes bare yra garsiai apsiskelbti, kad butą nuomoji dalijimosi būstu platformoje. „Vietiniai nekenčia „Airbnb“, – konstatavo vaikinas.

Pažaboti nepažabojamą

„Airbnb“ keliamos bėdos svarbiausiuose Europos turizmo centruose tapo tokios skaudžios, kad vietos gyventojai pradėjo aktyviai reikalauti iš miestų administracijų ieškoti sprendimų. Barselonoje, kurią per metus aplanko iki 30 mln. keliautojų, tūkstantiniai protestai buvo organizuojami viso vasaros sezono metu. Protestuotojų plakatai skelbė: „Tai ne turizmas – tai invazija“, „Turistai, jūsų prabanga – mūsų kasdienė kančia“, „Mano namas nėra viešbutis“.

Amsterdame gyvenantis grafikos dizaineris Rubenas Pateris, matydamas vis gilėjančią „Airbnb“ žaizdą, šiemet su kolegomis ėmėsi „Kam priklauso Amsterdamas?“ („Van Wie Is Amsterdam“) kampanijos. Grupė menininkų sukūrė 38 plakatų seriją, skelbiančią apie išsipūtusias būsto kainas ir kitas „Airbnb“ keliamas problemas. Iniciatyva, pasak R. Paterio, paremta pilietiniu bendradarbiavimu. Kiekvienas norintis gali iš kampanijos puslapio nemokamai parsisiųsti patikusį plakatą ir jį pakabinti savo namo languose ar kitose miesto erdvėse. „Šia kampanija žmonėms suteikiame balsą, kuriuo jie gali pareikšti savo nepasitenkinimą, o taip pat susiburti ir prisidėti prie tokio miesto, kokiame jie nori gyventi, kūrimo. Tikimės, jog kampanija atkreips ir „Airbnb“ šeimininkų, ypač tų, kurie platformoje nuomoja keletą butų, dėmesį į tai, kokią problemą jie kuria savame mieste, ir sužadins asmeninę jų atsakomybę“, – aiškino dizaineris.

Garsus vietinių gyventojų pykčio demonstravimas jau duoda konkrečių vaisių, nes miestų savivaldybės ėmėsi ieškoti būdų, kaip pažaboti „Airbnb“ milžiną. Amsterdame naujai išrinkta miesto valdžia nuo 2019 m. sausio per „Airbnb“ platformą butus leis išnuomoti ne daugiau nei 30-čiai dienų per metus. Šiuo metu šis limitas yra 60 dienų. Taip pat miesto įstatymai numato, kad trumpalaikės nuomos paskirties bute vienu metu gali apsistoti ne daugiau nei 4 žmonės, o visi tokio tipo platformose siūlomi būstai turi būti registruojami miesto savivaldybėje.

Visgi S. Hodeso teigimu, šios priemonės nėra veiksmingos, nes pats „Airbnb“ iš šeimininkų nereikalauja pateikti licencijų, nekontroliuoja butų nuomos laikotarpio ir dėl duomenų apsaugos įstatymų atsisako miesto savivaldybei suteikti informaciją apie platformoje siūlomus būstus. Tad „Airbnb“ svetainėje ir toliau gali būti siūlomi neregistruoti ar daugiau nei 60 dienų per metus prieinami butai.

Vienintelis būdas sekti, ar butus turistams nuomojantys šeimininkai laikosi apribojimų, – juos tikrinti fiziškai. Amsterdamo miesto savivaldybė yra įdarbinusi 80 „Airbnb“ kontrolierių, nuolat besilankančių nuomojamuose butuose. Pažeidėjai drausminami iki 6 tūkst. eurų siekiančia bauda už pirmą nusižengimą ir iki 20 tūkst. eurų už pakartotinius įspėjimų nepaisymus. Per pirmąjį metų pusmetį „Airbnb“ inspektoriai Amsterdame skyrė 148 baudas ir įsakė nuomos paslaugas nutraukti 61-ame bute.

Vis dėlto S. Hodesas mano, kad toks kontrolės būdas yra per daug brangus ir neefektyvus, nes inspektoriai butuose turi lankytis kelis kartus per dieną, o ir tai negarantuoja, kad visi pažeidėjai bus surasti. „Airbnb“ gali būti pažabotas tik tada, jei miestas priims įstatymus, įgalinančius tiesiogiai kontroliuoti platformą, nepaliekant jai galimybės atsisakyti bendradarbiauti su valdžia. Juk kai norima atidaryti viešbutį, galioja tam tikri reikalavimai, reikia gauti leidimus ir licenzijas. Tokia pati tvarka turi būti taikoma ir „Airbnb“ nuomojamiems butams“, – įsitikinęs S. Hodesas.

„Airbnb“ gali būti pažabotas tik tada, jei miestas priims įstatymus, įgalinančius tiesiogiai kontroliuoti platformą, nepaliekant jai galimybės atsisakyti bendradarbiauti su valdžia.

Įvairių „Airbnb“ ribojimo būdų jau ėmėsi ir kiti miestai, kenčiantys nuo masinio turizmo. Barselonoje trumpalaikei nuomai skirtų butų šeimininkai turi gauti specialias licencijas, leidžiančias užsiimti šia veikla. Nuo šių metų pradžios miesto valdžia nebeišduoda naujų tokios paskirties leidimų. Madride „Airbnb“ ir panašiose platformose siūlomi būstai turi turėti atskirą įėjimą, o tai  sąlyga, kurią atitinka mažuma butų miesto centre. Berlyne norintieji turistams išnuomoti daugiau nei 50 proc. savo būsto taip pat turi gauti specialius leidimus. Paryžiuje miesto politikai paskelbė apie planus visiškai uždrausti „Airbnb“ veiklą mieste.

Padėtis be išeities?

Specialistai pabrėžia ir tai, kad prie turizmo augimo ši problemas kurianti platforma prisideda menkai. Amsterdame „Airbnb“ būstuose apsistoja apie 5 proc. miestą lankančių turistų, visi kiti – viešbučių ir nakvynės namų svečiai bei kruiziniais laivais atvykstantys keliautojai. Miesto valdžia jau yra išdavusi leidimus įrengti papildomus 8 tūkst. viešbučių kambarių Amsterdame bei 13 tūkst. nakvynės vietų miesto apylinkėse.

Koncepcija yra panaši į muzikos festivalio – jei visi bilietai parduoti, į renginio teritoriją nepateksi.

Visgi ekspertai yra įsitikinę būtinybe mažinti į miestus plūstančių svečių skaičių ir grąžinti jiems kultūrinį identitetą, bendruomeniškumo jausmą ir vientisumą. S. Hodesas tai siūlo daryti drąsiomis priemonėmis: ribojant viešbučių veiklą, nebeišduodant naujų leidimų jų statybai, mažinant į Amsterdamo oro uostą atvykstančių biudžetinių oro linijų reisų skaičių bei kruizinių laivų turizmą. „Miestas jau yra pasiekęs savo galimybių ribą ir daugiau turistų tiesiog nebegalime įsileisti. Koncepcija yra panaši į muzikos festivalio – jei visi bilietai parduoti, į renginio teritoriją nepateksi. Šis principas turėtų būti taikomas ir miesto turizmo srityje. Tai – radikali problema, reikalaujanti radikalių sprendimo būdų“, – dėstė turizmo ekspertas.

Populiariausiuose miestuose jau pasiekta turizmo galimybių riba (Scanpix nuotr.)

Visgi ne visi yra tokie tikri, jog turizmą įmanoma pažaboti. Indrė Leonavičiūtė, viena iš alternatyvios dalijimosi būstu platformos „Fairbnb“ įkūrėjų, trejus metus gyvenusi Amsterdame, yra įsitikinusi, kad, užuot ribojus žmonių galimybę keliauti, būtina jiems suteikti tvarių būdų tai daryti. „Fairbnb“ yra paremtas idėja, kad kiekvienas miesto svečias gali prisidėti prie jo kūrimo ir išsaugojimo. Platformos iniciatorė pasakoja, kad rezervuojant butą per naująją platformą dalį mokesčių, kurie šiuo metu atitenka „Airbnb“ ir panašių svetainių savininkams, bus galima skirti pasirinktam vietiniam socialiniam projektui.

„Mes norime skleisti idėją, kad keliaujantys žmonės turi ne tik imti iš aplinkos, bet ir duoti atgal. „Airbnb“ konceptas kuria švaistymo kultūrą, nes turistai yra skatinami tik vartoti. Mūsų verslo modelis vartotoją įgalina būti ir kūrėju. Mes norime kurti bendruomenės jausmą, parodyti, kad keliautojai, šeimininkai, kaimynai, verslininkai ir miestų politikai gali vieni kitus suprasti ir netgi vieni kitiems padėti“, – įkvėpimu dalijasi I. Leonavičiūtė.

„Fairbnb“ nepalaikys ir „superšeimininko“ idėjos, vienam asmeniui leis nuomoti tik vieną butą bei griežtai kontroliuos, kad būtų laikomasi dalijimosi būstais platformoms taikomų miestų reikalavimų. „Iš arti stebėjome, kokias socialines ir ekonomines problemas kuria „Airbnb“, ir nutarėme tapti atsaku į visa tai“, – aiškino „Fairbnb“ įkūrėja.

Planuojama, kad platforma veikti pradės iki kitų metų balandžio mėnesio. Iš pradžių jos paslaugomis bus galima naudotis Amsterdame, Venecijoje, Bolonijoje, Barselonoje, Madride, Porto ir Atėnuose, tačiau palaipsniui veikla bus plečiama ir į kitus miestus, kuriuose bus skatinamas tvarus ir atsakingas turizmas.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų