Tolimojoje Australijoje kunkuliuojančios aistros dėl finansų, atrodo, ne mažesnės nei Europoje ar JAV.

Australijos pinigai

Australijos pinigai

Tolimojoje Australijoje kunkuliuojančios aistros dėl finansų, atrodo, ne mažesnės nei Europoje ar JAV.

Australijoje finansiniai metai, kitaip nei daugelyje kitų valstybių, prasideda liepos 1 d. ir baigiasi birželio 30 d. Ilgą laiką Australijos valdžia žadėjo, kad 2012–2013 finansiniais metais biudžeto perviršis sieks 3,87 mlrd. litų. Tačiau neseniai paaiškėjo, kad birželio pabaigoje bus fiksuojamas deficitas.

Australijos iždininkas Wayne’as Swanas skaičiavo, kad šiemet deficitas sieks 50 mlrd. litų. Trūkumas žadamas ir 2013–2014, ir 2014–2015 finansiniais metais. Paskui biudžetas esą vėl bus perteklinis.

Dirvą prastoms naujienoms W. Swanas ruošė kone mėnesį. Jis pradėjo atskleisdamas informaciją apie atsiradusią 19 mlrd. litų skylę. Po dviejų savaičių ji jau siekė 31 mlrd., o dar po savaitės – jau 44 mlrd. litų. Tuomet daugelis stebėjosi: „Kas, po galais, darosi Kanberoje? Kaip ir kur per kelias dienas gali dingti milijardai dolerių?“

Bene pagrindinė biudžeto deficitą lemianti priežastis – lėtėjantis Australijos kasybos sektorius, kuris iki šiol palaikė šalies ekonomiką. Buvo manoma, kad 30 proc. geležies rūdos ir anglies kasėjų pelno mokestis šiemet biudžetą padės papildyti 7,8 mlrd. litų. Tačiau naujausi skaičiavimai rodo, kad šis mokestis šalies iždą pagausins vos 515 mln., o kitąmet – 1,8 mlrd. litų. Politikos komentatoriai minėtą mokestį vadina beveik sausu šuliniu.

Situaciją apsunkina ir stiprus Australijos doleris. Nuo 2012 m. birželio iki šių metų balandžio Australijos dolerio vertė JAV dolerio atžvilgiu išaugo beveik 9 proc. Visai neseniai „Holden“, kuri yra „General Motors“ antrinė bendrovė Australijoje, stiprią šalies valiutą paminėjo kaip priežastį, kai atleido 12 proc. darbuotojų.

Australijos rezervų bankas, reaguodamas į lėtėjančią ekonomiką ir besibaigiantį kasybos bumą, bazinę palūkanų normą sumažino 25 baziniais punktais, iki 2,75 proc. Tai yra žemiausias bazinės palūkanų normos lygis per pastaruosius 53 metus.

Australijos ekonomika nepertraukiamai augo 21 metus iš eilės. Dabar ji lėtėja (žadama, kad kitąmet pakils maždaug 2,5 proc.), mokesčiai surenkami prasčiau. Tai reiškia, kad ilgalaikius ambicingus įsipareigojimus kasybos bumo metais prisiėmusiai vyriausybei dabar sunku vykdyti. Tačiau imti pavyzdį iš Europos ir eiti griežtu taupymo keliu Australija, regis, neketina.

Į tokį sprendimą įtariai žiūri vietos žiniasklaidos cituojami ekonomistai. Jų teigimu, šalis greičiausiai neapsieis be mokesčių didinimo ir išlaidų karpymo.

Tad birželį galbūt pamatysime, ar Australijos pareigūnai bent šiek tiek linksta įsiklausyti į ekonomistų įspėjimus ir keisti vykdomą politiką, ar tęs ją ir toliau.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų