(Pixabay nuotr.)

Auksinės išlaidos

Auksinės išlaidos

Atėjus rudeniui atostogų įspūdžius nustelbia artėjantis išlaidų už šildymą siaubas.

Statistikos departamento duomenimis, 2016 m. Lietuvos gyventojų įmokos už komunalines paslaugas ar šildymą sudarė 14,2 proc. visų vartojimo išlaidų (42,3 euro asmeniui per mėnesį). Daugiau žmonės atseikėjo tik (31,5 proc., arba 93,7 euro) maisto produktams įsigyti.

Miestų gyventojai už būsto išlaikymą moka dvigubai daugiau nei kaimo: asmeniui mieste tenka pakloti vidutiniškai 50, kaime – 27 eurus per mėnesį. Daugiausia mokesčių už komunalines paslaugas tenka šildymui ir elektrai, dažniausiai skundžiamasi dėl mokesčių už šiukšlių išvežimą.

Vienam namų ūkiui išlaidas už gyvenamąjį plotą skaičiuojančio Eurostato duomenimis, Lietuva tarp ES šalių laikosi maždaug per vidurį – išlaidos būstui 2015-aisiais sudarė 21,7 proc. namų ūkio pajamų. Latviai atseikėja tiek pat, estai – 17,5, mažiausiai maltiečiai – vos 3,9 proc.

Būstui išlaikyti, šildymui, vandeniui, elektrai ir dujoms lietuviai teigia išleidžiantys daugiau nei ketvirtadalį savo pajamų.

Bendrovės „Viena sąskaita“ generalinis direktorius Šarūnas Stanislovėnas tvirtino, kad, nors elektros ir dujų kainos nuo 2013 m. mažėjo, bendra pinigų suma, išleidžiama komunaliniams mokesčiams, augo.

Birželį panaikinus PVM lengvatą šildymui ir nustačius 10 proc. (šildymui tenkančių pajamų) kompensacinę ribą, galimų pašalpų gavėjų skaičius šoktelėjo nuo 92 tūkst. iki 257 tūkst. gyventojų. Taigi, dažnai Lietuvos šeimai šildymo sezono metu tenka riboti kasdienius poreikius ar net lįsti į skolas.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas įsitikinęs, kad racionaliausias būdas sutaupyti yra daugiabučių namų renovacija: „Elektros kilovatvalandė yra gerokai brangesnė nei šilumos, tačiau dėl elektros kainų gyventojai nesiskundžia, nes jos sunaudoja mažiau.“

Būsto energijos taupymo agentūros duomenimis, renovacija išlaidas šildymui padeda sumažinti bent 50 proc., kai kuriais atvejais – net 70–80 proc. Tačiau renovacijos tempas šalyje apgailėtinai lėtas – nuo 2005 iki 2013 m. modernizuota vos 520 daugiabučių. Pastaraisiais metais renovacija paspartėjo: užpernai modernizuoti 574, pernai – 769 daugiabučiai. Tačiau dirbant tokiu tempu prireiks dešimtmečių visiems 25 tūkst. renovuotinų namų sutvarkyti.

Brangiai už šildymą mokantys ir daugiabučio renovacijos nesulaukiantys gyventojai turėtų ryžtis pakeisti butą galbūt į mažesnį arba naujesniame name, nes sąskaitos už tokio pat ploto būsto šildymą tame pačiame mieste skiriasi keletą kartų.

Daugiau nuveikti galėtų ir vietos valdžia. Vidutinė šilumos kaina atskiruose miestuose pastebimai skiriasi – sausį šilumos kilovatvalandė pigiausia buvo Visagine (4,09 cento), brangiausia – Biržuose (9,5 cento). Infrastruktūros modernizavimas bei konkurencija komunalinių paslaugų rinkoje taip pat palengvintų gyventojų naštą ir žiemą nuotaiką gadintų nebent bjaurus oras, bet ne sąskaita pašto dėžutėje.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų