Auksinė Kinijos proga

Auksinė Kinijos proga

Kinijos prezidentas taikosi į Donaldo Trumpo kiemą.

Geopolitika nelaukia nė vieno, net JAV išrinktojo prezidento. Po D. Trumpo pergalės vos praėjo savaitė su galiuku, o Xi Jinpingas, antro pagal dydį pasaulio ūkio lyderis, jau pasičiupo pluoštą prekybos susitarimų ir susiruošė į Lotynų Ameriką trečią kartą nuo 2013-ųjų. Susitarimai buvo pasiūlyti gerokai anksčiau, nei keitėsi vyriausybė Vašingtone. Bet tokiu metu, kai atrodo, kad grįžta didelio ir blogo jankio įvaizdis, Xi Jinpingui gali pasitaikyti proga padidinti Kinijos įtaką JAV žaidimų aikštelėje.

Kinija regione siekia plėtros. 2015-aisiais ji pasirašė krūvą sutarčių su Lotynų Amerikos šalimis, pažadėjusi per 10 metų padvigubinti dvišalę prekybą iki 500 mlrd. JAV dolerių, o joms tenkančių investicijų apimtį kilstelėti nuo 85–100 mlrd. iki 250 mlrd. JAV dolerių. Gerų santykių Kinijai reikia ir siekiant diversifikuoti energijos šaltinius, rasti naujų rinkų infrastruktūros įmonėms, taip pat projektuoti vadinamąją minkštąją bei karinę galią vakarų pusrutulyje.

Bet Xi Jinpingui, kuris aplankys Ekvadorą, Peru ir Čilę, reikės daug dirbti. Po ilgo augančios prekybos ir glaudesnių santykių laikotarpio daugelis Lotynų Amerikos šalių ima dvejoti, ar verta priimti Kiniją. Regiono eksportas (pridėjus Karibų jūros valstybes) pernai susitraukė daugiausia dėl kritusių Kinijos ūkio apsukų. Šios šalies eksportas sumenko mažiau, todėl Lotynų Amerika turi didesnį prekybos deficitą su ja (žr. grafiką).

Keturių rūšių žaliavoms – variui, geležiai, naftai ir sojoms – tenka trys ketvirčiai regiono eksporto į Kiniją, didesnė dalis, nei prekiaujant su likusiu pasauliu. Bet poveikis gyventojų užimtumui menkas. Bostono universiteto tyrime nustatyta, kad, įvertinus eksportą doleriais, prekyba su Kinija sukūrė 17 proc. mažiau darbo vietų nei prekyba su kitomis šalimis.

grafikas2

Iš Kinijos importuojami beveik vien pigūs gaminiai. Kai kurie Lotynų Amerikos ekonomistai tvirtina, kad kinų subsidijos jų gamintojams kenkia vietos sektoriams. Naujame Vašingtono idėjų kalvės „Atlantic Council“ paskelbtame tyrime daroma išvada, kad Kinijos eksportas „prisidėjo prie regiono deindustrializacijos“. O Kinijos siekis investuoti į infrastruktūrą ir gamtos išteklius „nesukurs kokybiškų darbo vietų, kurių mums reikia“, kaip lapkritį Santjage vykusiame seminare kalbėjo Ispaniją, Portugaliją ir Lotynų Ameriką vienijančios Iberoamerikos tautų bendrijos generalinė sekretorė Rebecca Grynspan.

Keičiantis Lotynų Amerikos lūkesčiams, kinta ir Kinijos investicijų modelis. 2010–2013 m. 90 proc. buvo investuojama į gamtos išteklius. Pastaruoju metu investicijos atsišakojo. Šį rugsėjį Kinijos valstybiniai elektros tinklai už 1,8 mlrd. JAV dolerių nusipirko 23 proc. Brazilijos energetikos bendrovės CPFL akcijų. Brazilijos statybų įmonė „WTorre“ pasirašė susitarimą su „China Communications and Construction Company International“ ir statys uostą Maranjauno valstijoje šiaurės rytuose. Įsitraukia Kinijos finansų bendrovės. Investicijų įmonė „Fosun“ neseniai įsigijo kontrolinį San Paulo turto valdymo bendrovės „Rio Bravo“ akcijų paketą. Pernai „Bank of Communications“ už 525 mln. realų (174 mln. JAV dolerių) nusipirko 80 proc. Brazilijos finansų bendrovės BBM akcijų.

Kinija turi savų priežasčių norėti pokyčių. Daug stambiausių prekybos susitarimų ji buvo sudariusi su kairiosiomis vyriausybėmis, iš pradžių laikiusiomis Kiniją antiimperialistine dosnia turtuole. Tokius lūkesčius pastarąjį dešimtmetį sustiprino kinų dalijamos paskolos. Jos dažniausiai teko keturioms šalims, kurias beveik visą tą laiką valdė kairiosios vyriausybės: Venesuelai, Brazilijai, Argentinai ir Ekvadorui. Dabar Pekinas nerimauja, kad bankrutavusi Venesuela, kuri atkakliai laikosi savižudiško populizmo, gali negrąžinti skolų. Be to, ji nori geriau atrodyti naujoms, verslui palankioms Argentinos ir Brazilijos vyriausybėms.

Siekdama paneigti įsitikinimą, kad pagrindiniai jos draugai – kairieji, Kinija siūlo laisvosios prekybos susitarimus (LPS) su atviresniais ūkiais. Ji jau susitarė su Peru, Čile ir Kosta Rika. Pernai dėl tokios sutarties Kinijos ministras pirmininkas Li Keqiangas lankėsi Kolumbijoje. Dabartinėje kelionėje Xi Jinpingas nori papildyti 2005 m. Kinijos su Čile pasirašytą LPS. Spalį Urugvajaus prezidentas Tabaré Vázquezas lankėsi Kinijoje pasikalbėti apie LPS. Kitas nares iš Mercosur, keturias valstybes vienijančio prekybos bloko, kuriam vadovauja Brazilija, tai paskatino pagalvoti apie bandymą bendrai kaip grupei susitarti su Pekinu dėl prekybos.

Ramiojo vandenyno regiono partnerystės (RVRP), kurios D. Trumpas žadėjo atsisakyti, mirtis taip pat gali būti puiki proga. Kinija tikisi, kad 21 Ramiojo vandenyno pakrantės valstybės susitikime, kuris vyks Peru, galės padidinti RVRP alternatyvos – Visapusiškos regioninės ekonominės partnerystės, kurioje dalyvauja Indija ir Japonija, bet nėra JAV, – perspektyvas.

Kinijos laimei, Lotynų Amerikai pastaruoju metu pakrypus į politinį centrą, Liaudies Respublika bus vertinama pragmatiškiau, o ne priešiškai. Po šio posūkio Brazilija ir Argentina yra atviresnės prekybai ir investicijoms, kaip mano Jungtinių Tautų Lotynų Amerikos ekonomikos komisijos vadovė Alicia Bárcena: „Taigi, jei kinai pasiruošę investuoti, jiems turėtų būti lengviau.“

Kinijos laimei, Lotynų Amerikai pastaruoju metu pakrypus į politinį centrą, Liaudies Respublika bus vertinama pragmatiškiau, o ne priešiškai.

Xi Jinpingą domina ne tik komercija. 2014 m. Brazilijoje kalbėdamas suvažiavime jis minėjo naują „strateginę partnerystę“. Pasak Oliverio Stuenkelio iš Brazilijos „Fundação Getulio Vargas“ universiteto, šįkart Xi Jinpingas „prisistatys kaip stabilizuotojas“, kuris nedarys žalos, kai daug lyderių būgštauja dėl galimų D. Trumpo prezidentavimo padarinių.

Kinų ekspertai Lotynų Amerikos klausimais šaiposi iš minties, kad Kinija ten turi geopolitinių interesų. Bet sunku patikėti, kad jai nepriimtina idėja įtakos sferoje, kuri istoriškai priklausė JAV, turėti draugų, prilygstančių JAV sąjungininkėms Rytų ir Pietryčių Azijoje. Papildomas pliusas, kad 12 iš 22 Taivano sąjungininkių yra Lotynų Amerikoje ir Karibų regione. Taigi šio krašto valstybėms gerai sutariant su Kinija gali apmenkti Taivano pretenzijos į vienokį ar kitokį nepriklausomą statusą.

2015 m. tuometės Argentinos prezidentės Cristinos Fernández de Kirchner vyriausybė pasirašė 1 mlrd. JAV dolerių sutartį pirkti iš Kinijos naikintuvus ir patrulinius jūrų laivus. Pasirašius sutartį, Kinijos ginklų prekyba žemyne pasiekė naują lygį (atmetus Venesuelą, iki tol ji buvo gana menka). Taip pat ji pritarė susitarimui, kuris suteikė kinams teisę Argentinoje statyti palydovų stebėjimo sistemą. 2015-ųjų lapkritį išrinktas naujasis prezidentas Mauricio Macri, prieš tai kritikavęs susitarimą, davė leidimą veikti.

Bazė įsteigta Neukeno provincijoje Patagonijoje. Projekto vadovas Yu Xuemingas sako, kad kompleksas nekarinės paskirties ir yra skirtas misijai į Mėnulį, numatytai 2017 m. Bet, palydovų ekspertų teigimu, tenykštes parabolines antenas galima panaudoti ir kariniams tikslams. Kompleksą valdo Liaudies išlaisvinimo armijos (taip vadinamos visos Kinijos karinės tarnybos) dalinys. Kompleksas turėtų būti paleistas kitą kovą.

Atrodo, kad Kinija Lotynų Amerikoje įsitaisė ilgam. O būdama ten ji gali vis užmesti akį į didžiąją kaimynę šiaurėje.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų