(Pauliaus Peleckio nuotr.)

Aukščiau galvą: ko iš Lietuvos ekonomikos galėtų pasimokyti Jungtinės Valstijos?

Aukščiau galvą: ko iš Lietuvos ekonomikos galėtų pasimokyti Jungtinės Valstijos?

Ekonominės laisvės indekse (angl. Economic Freedom Index) Lietuva tik vienu laipteliu atsilieka nuo JAV. Tačiau šalims keliami uždaviniai – toli gražu ne panašūs. Viena turi ginti globalią ekonominę galią, kita – nenuklysti iš reformų kelio. JAV viešosios politikos instituto „Heritage Foundation“ ekonominės laisvės indekso tyrimo vadovas Anthony B. Kimas mano, kad Lietuva turi tai, ko iš jos galėtų pasimokyti ir Vašingtonas.

Devyniolikta pasaulyje ir vienuolikta Europoje. Tai Lietuvos rezultatai nuo 1995 m. sudaromame Ekonominės laisvės indekse, vertinančiam verslui palankią aplinką valstybėse, jų pastangas didinti efektyvumą ir konkurencingumą. 75,3 balo (pirmoje vietoje esančio Honkongo sąskaitoje ‒ 90,2 balo) surinkusios Lietuvos ekonominę situaciją ekspertai vertina teigiamai dėl fiskalinės politikos, kainų stabilumo ir veikiančių laisvos rinkos taisyklių.

Tačiau įžvelgia problemų, susijusių su valdžios skaidrumu, korupcijos suvokimu, valstybės išlaidų dydžiu, senstančia visuomene ir darbo santykių reglamentavimu. Ekonominės laisvės tyrimo vadovo A. Kimo manymu, pastarosios mokesčių, pensijų sistemos reformos, nepaisant jų svarbos, yra daugiau techninio pobūdžio, o daugiausia iššūkių kyla imantis institucinių ir struktūrinių reformų.

„Lietuvoje aš stebiu labai aktyvią diskusiją, į kurią įsitraukia politikai, nevyriausybinės organizacijos, žiniasklaida. Vieni teikia, kiti kritikuoja tol, kol randamas geriausias sprendimas“, – sakė A. Kimas, pabrėždamas, kad to ypač trūksta tiek Estijoje, tiek Latvijoje.

Jokia vyriausybė nesuteiks didesnės ekonominės laisvės, jei to nereikalaus gyventojai.

„Prieš daugiau kaip dešimtmetį Lietuva prisijungė prie ES, šiais metais tapo EBPO nare. Bet tai nereiškia, kad galite atsipalaiduoti, privalote būti sąmoningi ir savikritiški, – mano ekspertas. – Kitas jūsų tikslas – absoliuti ekonominė laisvė.“ Tai, jo teigimu, įkvėptų ne tik Lietuvos visuomenę ir verslą, bet ir užsienio investuotojus: „Tik atminkite, jokia vyriausybė nesuteiks didesnės ekonominės laisvės, jei to nereikalaus gyventojai.“

Tikslas pateisina priemones

A. Kimas valstybės ekonomiką palygino su žmogaus organizmu: „Kai asmuo valgo daug maisto ir mažai juda, jo kūnas pasidengia nereikalingais riebalais. Jų atsikratyti kartais būna labai sunku.“ Būtent tai, jo teigimu, nutiko ir JAV. Tik užaugo ne papildomi kilogramai, o mokesčiai, korupcijos lygis, padaugėjo nepotizmo atvejų. Tad 2008–2017 m. laikotarpiu ekonominės laisvės JAV buvo vis mažiau.

Tai esą lėmė ir tuometės valdžios priimti sprendimai, ir globalūs procesai. „Prezidentas Barackas Obama į Baltuosius rūmus įžengė iš karto po 2008 m. globalios ekonominės krizės. Prisidengdamas tuo, kad reikia saugoti gyventojus ir ekonomiką, jis didino valstybės aparatą, augo ir mokesčiai, viešasis sektorius, atsirado daugiau erdvės potencialiai korupcijai ir „švogerių kapitalizmui“ (angl. crony capitalism)“, – teigė A. Kimas. Tai neigiamai veikė valstybės ekonomikos dinamiką iki tos dienos, kai JAV prezidentu tapo Donaldas Trumpas. Tada reikalai esą pradėjo taisytis.

Viena ranka naujasis prezidentas ėmėsi žongliruoti apmokestinimą ir ekonominį reguliavimą mažinančiomis priemonėmis, kita laimino ekonomines sankcijas su JAV prekiaujančioms valstybėms. A. Kimo teigimu, tai – nėra dviprasmybė. Greičiau būdas įgyvendinti šūkį „Amerika pirmiausia“.

„D. Trumpo tikslas – pakeisti neigiamą ekonominės laisvės tendenciją, – sakė A. Kimas, akcentuodamas, kad jau dabar tai duoda teigiamų rezultatų. – Jei žvelgtume į JAV ūkį šiandien, matytume, kad jis – labai dinamiškas: kuriamos naujos darbo vietos, bendrasis vidaus produktas auga, žmonės į ateitį žvelgia optimistiškai.“ JAV esą įgauna vis daugiau pasitikėjimo savo ekonomika.

Visgi to nepakanka, kad JAV sutvirtintų ne tik ekonominę laisvę, bet ir savo pozicijas pasaulinėje ekonomikoje. A. Kimas įsitikinęs, kad prezidentas D. Trumpas tai puikiai supranta ir reiškia ne tik žodžiais ar tviterio žinutėmis, bet ir griežta pozicija santykiuose su kitais.

„D. Trumpas nesako, kad jam nepatinka laisva rinka ar tarptautinė prekyba. Jis teigia, kad būdas, kaip JAV prekiavo iki šiol, pavyzdžiui, su Kinija, yra nesąžiningas, – aiškino A. Kimas. – Prezidentas mano, kad ši šalis turi būti atsakingesnė ir skaidresnė, laikytis visiems bendrų intelektinės nuosavybės, teisės viršenybės taisyklių, JAV negali užmerkti akių, stebėdama neigiamas jos praktikas.“

Kita vertus, eksperto teigimu, abejotina, kad ekonominės sankcijos ES bus nuolatinės. „Tai – taktika. D. Trumpas kalbasi, derasi, išbando „raudonąsias linijas“ įvairiuose formatuose ir lygmenyse, – teigė ekspertas. – Pavyzdžiui, jis aiškiai mato, jog problemų su Rusija yra apstu. Tačiau suvokia, kad nebendradarbiaudamas su ES ar NATO, jis jų neišspręs.“

Mažos pamokos dideliam mokiniui

Žaidimo protekcionistinėmis idėjomis rezultatai, siekiant apsaugoti JAV interesus, bus matomi tik po tam tikro laiko, tačiau jau šių metų rudenį vyksiančiuose JAV Senato vidurio kadencijos rinkimuose bus žongliruojama pažadais stiprinti JAV ekonomiką. „Bus pagundų vėl didinti valstybės įtaką, – įsitikinęs A. Kimas. – Kita vertus, pasitikėti nematoma laisvos rinkos ranka irgi nėra taip paprasta.“ Dėl savo ateities susirūpinę šalies gyventojai toliau užduos klausimus apie tai, kad nutiks toliau, kas juos apsaugos, kas pasirūpins jų šeima, verslu.

Ekspertas pastebėjo, kad JAV sprendimai dažnai yra priimami remiantis emocijomis. Tai, jo teigimu, apkrauna ekonomiką neefektyviais ribojimais ir į nebūtį skandina laisvos rinkos idėjas. Būdų, kaip užkirsti tam kelią, amerikiečiai esą turėtų pasimokyti iš Lietuvos.

„Lietuvos žmonės atviri pasauliui, paskatinti savo patirties, jūs suvokiate prekybos prasmę ir investicijų svarbą, – mano A. Kimas. – Politikai Vašingtone, regis, tai nuolat pamiršta. Priminkite tai mums, bet turėkite omenyje, kad mes darysime tą patį. Juk sąjungininkai taip elgiasi.“

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų