XIII Baltijos trienalė. Anna Hulačova nuotr.

Atgimimas ŠMC

Atgimimas ŠMC

Šiuolaikiniame meno centre (ŠMC) vykstanti XIII Baltijos trienalė „Išsižadėk šmėklų“ lankytojus pasitiko pasikeitusi. Kuo ji kitokia nei ankstesnės parodos, Laurai Čiginskaitei pasakojo viena iš trienalės kuratorių Neringa Bumblienė.

– Šių metų Baltijos trienalė skirta žmogaus tapatybės paieškoms. Kodėl pasirinkta tokia tema?

– Pirmą kartą istorijoje trienalę organizuoja trys Baltijos šalys. Idėją įkvėpė tai, kad šiemet švenčiame Lietuvos, Latvijos ir Estijos valstybių atkūrimo šimtmetį. Nors manau, kad parodos meno vadovas Vincentas Honoré rinkdamas temą daugiausia galvojo apie laiką, kuriame gyvename, o ne apie Lietuvą, Latviją ar Estiją, bet tikriausiai šimtmetis irgi turėjo įtakos. Valstybę atkūrėme po Pirmojo pasaulinio karo, nusinešusio labai daug aukų. Šiandien vėl kyla ultranacionalizmo banga, JAV vadovauja Donaldas Trumpas – gyvename keistais laikais.

Švęsdami šimtmetį galvojame ne vien apie nepriklausomybę, bet ir apie priklausomybę, apie tai, ką šiandien reiškia būti lietuviu, moterimi ar vyru, galiausiai ‒ žmogumi. Kaip mes šiandien, gamtos ar technologijų fone, vertiname žmogų? „Išsižadėk šmėklų“ – tai biblinis terminas, kurio pirminė reikšmė – išleisti dvasią ir mirti, bet trienalėje mes daugiau kalbame apie senų vaiduoklių paleidimą, nusistovėjusių normų išsižadėjimą ir šviežią atgimimą, paiešką, bandymą galvoti, kas vyksta dabar, paleidus visa, kas mus prie ko nors rišo.

– Kaip trienalę keičia faktas, kad joje pirmą kartą dalyvauja trys Baltijos šalys?

– Visos trys parodos, arba projektai, bus skirtingi. Tai nėra keliaujanti paroda, kuri iš Vilniaus persikels į Rygą ir Taliną. Kiekviena paroda turi savo interesų lauką arba potemę. Mūsų sostinėje ji bus didžiausia, užims visą ŠMC. Vilniuje turbūt daugiausia bus kalbama apie teritoriją, geografinę, kultūrinę, ekologinę plotmes. Taline labiau akcentuojamas judantis, gyvas, atgimęs kūnas, paliečiant klasę ir socialinį sluoksnį, o Rygoje ‒ galvojama apie viešąją erdvę ir įvairias socialines struktūras, kurios gali pasireikšti arba reiškiasi viešojoje erdvėje.

– Trienalėje savo darbus pristatys ne tik Lietuvos kūrėjai, bet ir užsienio svečiai. Į ką atkreiptumėte lankytojų dėmesį?

– Parodose dalyvaus per 50 menininkų iš daugiau nei 20-ies pasaulio šalių ‒ nuo jaunų iki pasauliniu mastu pripažintų kūrėjų. Niujorke gyvenanti kroatų kilmės menininkė Dora Budor sukurs specialiai ŠMC skirtą didžiulę instaliaciją, kuri apims visą antrojo aukšto kiemelį ir pakeis jo atmosferą. Tai bus ne atskiras objektas, o labiau atmosferinė instaliacija, iš dalies nurodanti į filmą „Bėgantis skustuvo ašmenimis 2049“. Taip pat keletą savo darbų eksponuos garsus prancūzų menininkas Pierre’as Huyghe’as.

Vilniuje vyksianti trienalė vienintelė turi architektą ‒ juo išrinktas Diogo Passarinho, Berlyne gyvenantis portugalų kilmės kūrėjas. Diogo sukūrė specialų architektūrinį sprendimą, kuris visiškai pakeis ŠMC erdves. Salės bus kitokios, negu yra dabar: žiūrovai jose jausis, jas patirs visiškai kitaip. Mano supratimu, ta architektūra balansuoja tarp buvimo architektūra ir meno kūriniu, yra tarpinėje pozicijoje. Tai nėra scenografija kūriniui ‒ ji tampa kūrinių dalimi ir turi atskirą koncepciją, taip pat atliepia „Išsižadėk šmėklų“ idėją – architektas atidarys visus langus, stoglangius, įleis vidun daug šviesos, atspindžių, blyksnių.

– Kokie lietuvių darbai bus pristatomi trienalėje?

– Trienalėje eksponuosime naują Augusto Serapino instaliaciją, taip pat Ievos Rojūtės, Ugniaus Gelgudos ir Neringos Černiauskaitės, žinomų kaip „Pakui Hardware“, kūrinius. Labai džiaugiamės, kad visi trys menininkai pristatys naujus, iki šiol niekur nerodytus darbus. Apskritai, beveik pusė Vilniuje eksponuojamų darbų bus sukurti specialiai šiai parodai.

XIII Baltijos trienalė, ŠMC (Vokiečių g. 2, Vilnius), gegužės 11 – rugpjūčio 12 d., Estijos šiuolaikinio meno centras (Vabaduse väljak 8, Talinas), birželio 29 – rugsėjo 2 d., šiuolaikinio meno centras „kim?“ (Sporta iela 2, Ryga), rugsėjo 21 – lapkričio 18 d.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų