(Scanpix nuotr,)

Aštriuoju galu

Aštriuoju galu

Kinijos vyriausybė siekia vogčiomis formuoti viešąją nuomonę ir tildyti kritiką kitose šalyse

Jau metus Australijos dėmesį kausto pasakojimai apie įtarimus, ardomąją veiklą ir šnipus. Naujausias epizodas – gruodžio 12-osios įvykiai. Tą dieną iš Irano kilęs leiboristas Samas Dastyari pranešė, kad traukiasi iš parlamento.

Viešumą pasiekė įrašas, kuriame, prieštaraudamas ir vyriausybės, ir savo partijos politikai, S. Dastyari ragina Australiją gerbti Kinijos teritorines pretenzijas Pietų Kinijos jūroje. Įrašas patvirtina ankstesnius įtarimus S. Dastyari atžvilgiu. Politikas taip pat bandė įtikinti leiboristų atstovę užsienio reikalams atšaukti susitikimą su demokratiją remiančiu Honkongo aktyvistu. Prieš metus S. Dastyari teko trauktis iš opozicinio posto paaiškėjus, kad jis ėmė pinigus iš Kinijos verslininko Huang Xiangmo, galinčio turėti ryšių su Kinijos komunistų partija (politikas tuo metu palaikė ir teritorines Kinijos pretenzijas).

Paaiškėjus, kad esama įrodymų, jog Kinija kišasi į politiką ir universitetų veiklą, vienas Australijos šnipų vadovas įspėjo apie šiai šaliai gresiantį neregėto masto užsienio jėgų kišimąsi. Valstybės ministrui pirmininkui Malcolmui Turnbullui dėl to tapo neramu. Vėliau paaiškėjo, kad per dešimt metų dvi kinų įmonės, kurių vienai vadovauja Huang Xiangmo, dviem pagrindinėms Australijos politinėms partijoms paaukojo (teisėtai) 6,7 mln. Australijos dolerių (5 mln. JAV dolerių). Gruodžio 5 d. vyriausybė pranešė, kad įstatymais bus uždrausta pilietybės neturintiems asmenims aukoti politikams, o užsieniečiams dirbantys politiniai lobistai turės informuoti apie savo veiklą.

Australija – ne vienintelė tokia. Rugsėjį „Financial Times“ pranešė, kad vienas Naujosios Zelandijos parlamentaras daug metų dėstė Kinijos šnipų koledže, bet pateikdamas prašymą gauti pilietybę pamiršo tai paminėti gyvenimo aprašyme. Dėl šio įvykio suintensyvėjo raginimai atidžiau domėtis Kinijos įtaka Naujojoje Zelandijoje gyvenančiai kinų diasporai. Kanados žvalgybos tarnyboms jau seniai neramu dėl infiltracijos – 2010 m. jos įspėjo, kad keli provincijų kabinetų ministrai ir vyriausybės darbuotojai yra įtakos agentai.

Kanados žvalgybos tarnyboms jau seniai neramu dėl infiltracijos – 2010 m. jos įspėjo, kad keli provincijų kabinetų ministrai ir vyriausybės darbuotojai yra įtakos agentai.

Atrodo, kad Kinija nepamiršo ir Europos. Vokietijos žvalgybos agentūra šią savaitę apkaltino Kiniją, esą ši per socialines medijas susisiekė su 10 tūkst. Vokietijos piliečių, įskaitant teisėkūros atstovus ir valstybės tarnautojus, tikėdamasi surinkti informacijos ir užverbuoti informantų. Pranešta, kad Kinijos agentai bando paveikti perspektyvius politikus iš Jungtinės Karalystės, ypač turinčius verslo ryšių su Kinija.

Gruodžio 13-ąją žinios apie galimą intervenciją pagaliau pateko į JAV akiratį – Kongreso vykdomoji komisija pradėjo nagrinėti kinų bandymus įgyti politinę įtaką.

Aštri ir juolab ne švelni

Kinijos pasirinktą įtakos būdą galima pavadinti aštriąja galia. Iki kietosios galios, pasireiškiančios karine jėga ar demonstruojamais ekonominiais raumenimis – dar toli, bet švelniąja kultūra ir vertybėmis pagrįsta trauka to nepavadinsi, tai veikiau įtaka turint kėslų. Terminą „aštrioji galia“ sugalvojo Vašingtono mieste veikiantis Nacionalinis demokratijos fondas, daugiausia finansuojamas JAV Kongreso. Aštrioji galia pagrįsta manipuliacijomis ir spaudimu. Anne-Marie Brady iš Naujosios Zelandijos Kenterberio universiteto Kinijos kišimąsi vadina naująja pasauline kova, kurios tikslas – pakreipti, nupirkti arba prievarta palenkti politinę įtaką.

Rezultatas – kitoks nei Šaltojo karo: ne toks pavojingas, bet sunkiau suvaldomas. Sovietų Sąjunga ir Vakarai buvo prisiekę priešai, o Kinija – prekybos partnerė, svetur investuojanti milžiniškas sumas (žr. 1 grafiką), jai mielai asistuojama. Natūralu, kad tokiu būdu Kinija pelno įtakos ir ja naudojasi bandydama pakreipti užsienio šalių diskusijas, mėgindama nutildyti kritiką, pavyzdžiui, dėl šalies politinės sistemos, paminamų žmogaus teisių ir ekspansinių teritorinių pretenzijų. Kinijai ypač norisi užgniaužti diskusijas apie Dalai Lamą, persekiojamą dvasinį judėjimą „Falun Gong“ ir 1989 m. protestus Tiananmeno aikštėje.

Per dešimt metų dvi kinų įmonės, kurių vienai vadovauja Huang Xiangmo, dviem pagrindinėms Australijos politinėms partijoms paaukojo (teisėtai) 6,7 mln. Australijos dolerių (5 mln. JAV dolerių).

Anaiptol ne tik Kinija bando formuoti savo įvaizdį pasaulio akyse. O aštrioji jos galia, nors ir sparčiai auganti – ne pirmas šalies bandymas žaisti šį žaidimą. Ne vienus metus Kinija stengiasi tildyti savo vykdomos politikos kritikus, atsisakydama išduoti vizas tai darantiems žurnalistams ir mokslininkams, ignoruodama nepalankias vyriausybes ir įmones. Svetur gyvenantys etniniai kinai stebimi ir kontroliuojami pasitelkiant žiniasklaidą kinų kalba ir Kinijos remiamas bendruomenių grupes.

Ši valstybė seniai naudojasi ir švelniąja galia. Pasaulio universitetuose, daugiausia turtingų šalių, veikia apie 500 vyriausybės finansuojamų ir darbuotojais aprūpinamų Konfucijaus institutų, mokyklose įsteigta apie tūkstantį Konfucijaus klasių. Institutai sėkmingai moko užsieniečius kinų kalbos, tačiau vargu ar įtikins, net jeigu bandytų, Vakarų studentus žavėtis Kinijos autoritarizmu.

Aštrioji galia – grėsmingesnė, nes ja siekiama prasiskverbti į politiką, žiniasklaidą, paveikti aukštąjį mokslą ir imtis ardomosios veiklos, nemačiomis peršant teigiamą šalies įvaizdį, klaidinant ir iškraipant informaciją, slopinant nepritarimus ir diskusijas. Kinijos aštrioji galia išsiskiria trimis stulbinamomis ypatybėmis – didele sklaida, savicenzūros skatinimu, įrodymų, kad tai – būtent šios valstybės darbas, nebuvimu.

Aštrios alkūnės

Pradėkime nuo sklaidos. Dauguma vyriausybių ir žvalgybos tarnybų ignoravo Kinijos manipuliacijas, nes manė, kad pagrindinis valstybės sekimo ir intervencijų taikinys – kinų diaspora. Deja, tarnybos klydo. Atrodo, taikomasi į platesnę visuomenę.

Konfucijaus institutai pasigalando strėles. Ne vienas pinigų stokojantis universitetas savo kalbų studijas pakeitė tokių institutų vykdomomis programomis. Kai kurios mokymo įstaigos parengė visiškai naujas Kinijos studijų programas. Dauguma jų nesiima aktyviai propaguoti partijos nuostatų, bet dažnai diskusijose apie Kiniją vengia kalbėti jautriomis temomis.

Kartais Kinijos motyvai matomi aiškiau. Tokios valstybės remiamos organizacijos kaip Kinijos studentų ir mokslininkų asociacija, dažnai finansuojama Kinijos ambasadų, pozicija tapo kategoriškesnė. Asociacija rūpinasi užsienio aukštosiose mokyklose studijuojančiais kinais – beje, jų skaičius auga (žr. 2 grafiką). Ji padeda apsiprasti naujoje vietoje, pavyzdžiui, organizuodama studentų susibūrimus. Sykiu asociacija stebi juos ir informuoja Kinijos valdžią apie žmones, kurie dalyvauja partijai priešiškoje veikloje (vienas Australijos dėstytojas yra sakęs, kad dėl to daug studentų iš Kinijos prašosi priimami į kuruojamas grupes, kuriose nebūtų kitų kinų).

Nerimas dėl numanomo Kinijos kišimosi plinta visose demokratinėse Vakarų šalyse. Vis labiau nerimaujama JAV, kur Kinijos įtaka iki šiol buvo nepastebėta. Vis dėlto Jamesas Clapperis, iki 2017 m. sausio vadovavęs nacionalinei žvalgybai, palikęs pareigas įspėjo, kad pavojinga atsipalaiduoti ir kad Kinija, kurios įtaka auga, kasasi po JAV ir Australijos politinių sistemų fundamentaliausiu pagrindu.

Kai kurie politikos lyderiai, mokslininkai ir idėjų kalvės pradeda reaguoti. Ant Kapitolijaus kalvos vykusiame svarstyme vienas iš Kongreso vykdomosios komisijos Kinijos klausimais pirmininkų, senatorius Marco Rubio, kalbėjo, kad jam pikta, jog politikos formuotojai ir verslo lyderiai miega Kinijai rengiant klastingus išpuolius prieš akademinę nepriklausomybę ir žodžio laisvę, taip pat kooptuojant šios valstybės rinkos dydžio apakintas amerikiečių bendroves arba universitetus.

Svarstyme buvo nagrinėjamos kruopščiai suplanuotos pastangos kontroliuoti JAV studijuojančius kinus. Sophie Richardson iš nevyriausybinės organizacijos „Human Rights Watch“ pasakojo, kad JAV vykusiame uždarame koledžo seminare studentui ėmus kalbėti jautriomis temomis, susijusiomis su Kinija, jau po poros dienų jo tėvus aplankė šios šalies policija.
M. Rubio priminė vyriausybės bandymus neleisti studentams iš Kinijos stoti į Kalifornijos universitetą San Diege po to, kai jame kalbą sakė Dalai Lama. Kinija ir toliau uoliai bando kooptuoti valstybės pareigūnus, dėstytojus, veikdama net valstijų ir vietos lygmeniu. Šios šalies veiksmai yra nepaprastai svarbus geopolitinis klausimas, teigė M. Rubio.

Aštriąja galia Kinija pirmiausia siekia paskatinti savicenzūrą, kartais – darydama spaudimą. Rugpjūtį šios valstybės vyriausybė kreipėsi į daugelį mokslo leidyklų ir paprašė cenzūruoti mokslinių straipsnių duomenų bazes: išbraukti tokias jautrias temas kaip protestai Tiananmeno aikštėje ir neramumai tarp etninių uigurų Sindziange. „Springer“ ir „Cambridge University Press“ sutiko tai padaryti, bet Vakaruose kilus kritikos audrai pastaroji leidykla publikacijas grąžino.

Viena australų leidykla lapkritį atšaukė knygos „Silent Invasion“ („Tyli invazija“) beveik neįspėjusią leidybą, esą dėl to, kad Pekino įtakos agentai gali pateikti ieškinius dėl šmeižto. Sunerimusiems dėl didėjančio Kinijos kišimosi žmonėms ši žinia tapo baisiausių nuojautų patvirtinimu, taip pat šis įvykis pagrįstai paskatino apibendrinti knygos antraštę: „Kaip Kinija verčia Australiją marionečių valstybe.“

Kinijos prievartos galią jaučia ne tik leidyklos. Viename Prancūzijoje rengiamame kino festivalyje 2017-ųjų vasarą nuspręsta nerodyti kinų filmo, kuriame piešiamas liūdnas, niūrus šių dienų Kinijos vaizdas. Priežastis – oficialus šios šalies valdžios spaudimas.

Pavojinga gali būti ir kinų įsigyta kai kurių užsienio įmonių nuosavybė. Pernai šešiolika JAV kongresmenų kreipėsi su prašymu atlikti vyriausybinį svetimšalių veiklos kai kuriuose strateginiuose sektoriuose patikrinimą. Augant susirūpinimui dėl Kinijos pastangų cenzūruoti temas ir propagandinėmis priemonėmis kontroliuoti amerikiečių žiniasklaidą, didžiausią nerimą Kongreso nariams kėlė kinų nekilnojamojo turto bendrovė „Dalian Wanda“, kuriai priklauso viena Holivudo studija ir du JAV kino teatrų tinklai.

Ilgi valstybės pirštai

Kitos Kinijos remiamos organizacijos bando stiprinti partnerystę su Vakarų idėjų kalvėmis ir universitetais, iš dalies norėdamos slopinti kritiką, nukreiptą prieš Kiniją ir jos politiką. Daugeliui tokių Vakarų institucijų labai reikia pinigų, ir, pasak Peterio Mattiso iš Vašingtone veikiančios idėjų kalvės „Jamestown“, gauti jų iš Kinijos institucijų (kurios visos Kinijoje turi ryšių su partija) tapo beveik normalu. Australijos politinėms partijoms pinigų aukojęs kinų verslininkas Huang Xiangmo beveik 2 mln. Australijos dolerių taip pat skyrė Australijos ir Kinijos ryšių institutui Sidnėjuje steigti. Tiesa, vėliau jis paliko pareigas instituto valdyboje.

Kartais net Kinijos pareigūnams nespaudžiant tiesiogiai, Vakarų aukštųjų mokyklų vadovai patys ima nerimauti, kaip pasikeistų finansavimas, jei mokslininkai įžeistų Kinijos komunistų partiją. Paslaugų už paaukotus pinigus gali būti pareikalauta vėliau. Antai mokslininkai informuoja gaunantys prašymų į konferencijas nekviesti tam tikrų pranešėjų.

Kinijos įtaka akivaizdi ir kitur. Šios šalies valstybinė žiniasklaida, pasklidusi plačiai užsienyje, piešia partijos sankcionuotą Kinijos paveikslą rausvomis spalvomis. 2015 m. naujienų agentūra „Reuters“ atliko tyrimą ir atskleidė, kad Kinijos vyriausybės padalinys „China Radio International“ slapta rėmė mažiausiai 33 radijo stotis iš 14 šalių, įskaitant Australiją ir JAV. Čia susiformavo pasaulinis tinklas, transliuojantis teigiamas žinias apie Kiniją, daugiausia anglų ir kinų, taip pat italų, tajų ir turkų kalbomis. Radijo stočių ryšius su vyriausybe maskavo tam tikros įmonės.

Paprastai atliekant tokius tyrimus nepavyksta tiksliai nustatyti, kas už viską atsakingas. Tai dar viena aštriosios galios ypatybė. Nuo gegužės užfiksuoti keturi atvejai, kai studentai (daugiausia kinai) užsipuolė Australijos dėstytojus, esą šie žeidžia kinų jausmus (Komunistų partija mėgsta tuo skųstis). Buvo teigiama, kad dėstytojas kabinėjasi prie kinų, mat žinutę, kurioje liepiama studentams nenusirašinėti, parašė ne tik anglų, bet ir kinų kalba. Kitas dėstytojas panaudojo žemėlapį, kuriame ginčijama Indijos siena su Kinija Himalajuose, nubrėžta pagal indų interpretaciją. Trečias pavadino Taivaną nepriklausoma šalimi. O ketvirtas egzamino metu pavartojo kinų posakį, kad Kinijos oficialūs asmenys tiesą sako tik girti arba nepagalvoję.

Stebėtina, bet po kiekvieno incidento pasipylė dėstytojus kritikuojančių socialinių medijų komentarų ir spaudos straipsnių kruša. Kartą pasiskundė net Kinijos konsulatas. Du universitetai puolė atgailauti: vienas dėstytojas atsiprašė nacionalinėje televizijoje, kitą pašalino iš pareigų, trečias parašė ilgą atsiprašymą. Gal studentus ir skatino taip elgtis įžeisti patriotiniai jausmai – tai nėra neįprasta svetur studijuojantiems kinams. Nesvarbu, kas nors pakurstė mintį taip elgtis ar ne, sulaukus tokių reakcijų ateityje rasis mažiau norinčiųjų garsiai kritikuoti.

Net S. Dastyari atvejį sunku įrodyti. Vaizdas išties prastas. Politiką įtakos agentu pavadino buvęs Australijos žvalgybos pareigūnas. Kiniją Pietų Kinijos jūros klausimu S. Dastyari esą pradėjo remti po to, kai Huang Xiangmo įspėjo, kas nutrauks Leiboristų partijos finansavimą, mat šioji palaiko Australijos karinio jūrų laivyno veiksmus ginčijamuose vandenyse. O susitikime, kuris įvyko S. Dastyari pasitraukus iš opozicinio posto, susidarė įspūdis, kad politikas nori apsaugoti Huang Xiangmo nuo Australijos kontržvalgybos, įspėdamas apie galimą telefono klausymąsi.

Vis dėlto įtarimai dėl nusikaltimo pareikšti nebuvo. S. Dastyari neigia pažeidęs teisę ir tvirtina, kad pastabas apie Kinijos veiksmus Pietų Kinijos jūroje paskatino tik nacionalinis interesas, ir niekas daugiau. Kaip įrodymas, kad jis dirbo kinams, dažniausiai minimi Huang Xiangmo ryšiai su Komunistų partija. Tiesą sakant, iki lapkričio Huang Xiangmo vadovavo Australijoje veikiančiam su partija susijusios Kinijos taikaus nacionalinio susijungimo skatinimo tarybos padaliniui. Įtartina, bet ryšių su partija ar partijos nurodymų vykdymo tai neįrodo.

Pergalinga formulė?

Ar Kinijos aštrioji galia pasiteisins? Vienas tikslų – neleisti užsienyje įsikūrusiems kinams kenkti gimtosios šalies partijai. Atėjus autokratui Xi Jinpingui, politinė aplinka įspūdingai pasikeitė. Pirmą kartą nuo Mao Zedongo laikų viską kontroliuoja gerai matoma tvirta ranka. Vadovas triuškina varžovus ir sėja baimę tarp aukšto bei žemo rango oficialių asmenų, pradėjęs negailestingą kovą su korupcija. Paminamos žmogaus teisės. Kinija nori užsitikrinti, kad šalies kontrolės programa nebūtų pažeidžiama dėl tikrinimo trūkumo svetur.

Kitą tikslą pasiekti sunkiau. Augant galiai Kinija nori, kad pasaulis palankiau žvelgtų į jos interesus. Xi Jinpingas ir šiuo požiūriu išsiskiria iš pirmtakų. Neliko Deng Xiaopingo edikto, raginančio Kiniją pasauliniuose reikaluose vengti dėmesio, slepiant ryškumą ir apsigaubiant blankumu. Xi Jinpingas kviečia Kiniją pasaulio arenoje kalbėti garsiau. Jis sukūrė karinę infrastruktūrą ginčijamose dirbtinėse salose Pietų Kinijos jūroje, siunčia karinius laivus į pratybas su Rusija Viduržemio ir Baltijos jūrose, o rugpjūtį Džibutyje atidarė pirmą šalies karinę bazę užjūryje.

Kinijos vyriausybė siekia vogčiomis formuoti viešąją nuomonę ir tildyti kritiką kitose šalyse

Atrodo, kad kietąją galią Kinija nori papildyti prisistatydama kaip atsakingas pasaulio pilietis. Vis dėlto aštrioji galia – sunkiai valdomas ginklas. Ji tildo kritiką, gali palenkti nuomones į teigiamą pusę (žr. 3 grafiką), bet bent jau Australijoje augantis pritarimas Kinijai, matyt, atsigręžė kitu, nepalankumo, galu. Neseniai keliuose universitetuose buvo iškabinti plakatai, grasinantys Kinijos piliečiams deportavimu. Sidnėjaus universiteto tualete atsirado užrašas „Mirtis kinams“ su po juo nupiešta svastika. Kanberoje autobusų stotelėje buvo sumušti kinai paaugliai.

Kinijos aštrioji galia – galvosūkis Vakarų politikos formuotojams. Vienas pavojų, kad santykiams užglostyti skirta politika veikia priešingai – kursto priešiškumo kinams isteriją. Įtarimų banga dėl Kinijos gali įsisiūbuoti. Gali rastis kliūčių moksliniam, ekonominiam ir kultūriniam bendradarbiavimui su Kinija. Užuot išmokus sugyventi, Kiniją ir Vakarų šalis gali apimti apmaudas, ir abi pusės net nebandys viena kitos suprasti. Taip pat neramu, kad politikos formuotojai nepakankamai įvertina riziką. Jeigu tai tiesa, tikėtina, kad Vakarų visuomenė ir politikai nemato tikrosios Kinijos iškilimo grėsmės. Kaip subalansuoti savisaugą ir sąveikavimą? Šiuo metu tikslaus atsakymo į šį klausimą niekas nežino.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų