(Reuters nuotr.)

Armėnijos prezidentas baiminasi dėl Azerbaidžano grėsmės

Armėnijos prezidentas baiminasi dėl Azerbaidžano grėsmės

Armėnijos prezidentas Seržas Sargsianas paragino galingąsias šalis didinti spaudimą Azerbaidžanui, kad būtų išvengta didelio karo dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono, ir apkaltino nesutaikomą savo valstybės priešininką Baku kariniu „šantažu“.

„Naujo karo pavojus yra nuolatinis ir išliks, kol Azerbaidžanas bus įtikintas, kad nėra karinio sprendinio šiam konfliktui“, — interviu, kurį prieš vizitą Prancūzijoje davė naujienų agentūrai AFP, pažymėjo S.Sargsianas.

Nuogąstavimai, kad dešimtmečius trunkantis ginčas dėl Kalnų Karabacho gali eskaluotis, didėjo nuo praėjusių metų balandžio, kai pavieniai susišaudymai per fronto liniją padažnėjo ir virto didžiausiu smurto protrūkiu nuo 1994 metų paliaubų.

Ugnies nutraukimas, paskelbtas tarpininkaujant Maskvai, sustabdė kelias dienas trukusį kraujo liejimą, bet vėliau tarpininkams iš Rusijos, JAV ir Prancūzijos nesisekė atnaujinti įstrigusio taikos proceso.

S.Sargsianas, kuris trečiadienį Paryžiuje susitiks su Prancūzijos prezidentu Francois Hollande’u, apkaltino Azerbaidžano prezidentą Ilhamą Aliyevą sabotuojant bet kokią pažangą grasinimais pradėti kovos veiksmus, jei nebus vykdomi jo reikalavimai.

„Jis pasakė, kad Azerbaidžanas nepradės karo, jeigu Armėnija įvykdys jo reikalavimus. Aš pasakiau, kad tai šantažas, o ne kompromisas“, — sakė Armėnijos lyderis.

S.Sargsianas paragino Paryžių, Maskvą ir Vašingtoną „parodyti, kokią kainą viena iš šalių sumokės, jei inicijuos ataką“. „Tai paveiks blaivinančiai“, — sakė jis.

„Laiko klausimas“

Baku ir Jerevanas dėl Kalnų Karabacho ginčijasi nuo 10-ojo dešimtmečio pradžios, kai armėnų separatistai per maždaug 30 tūkst. gyvybių pareikalavusį karą užvaldė šį Azerbaidžano regioną.

Energijos išteklių turtingas Azerbaidžanas, kurio išlaidos gynybai pranoksta visą Armėnijos valstybės biudžetą, ne kartą grasino jėga atsiimti atsiskyrusį regioną, bet Maskvos sąjungininkė Armėnija žada sutriuškinti bet kokį karinį puolimą.

Karas 1994 metais baigėsi trapiomis paliaubomis, bet abi šalys niekada nepasirašė tvirto taikos susitarimo ir S.Sargsianas perspėjo, kad didėja nuogąstavimai, jog susirėmimai vėl suintensyvės.

„Visuomenės nuomonė Armėnijoje yra tokia, kad karo veiksmų atsinaujinimas yra tik laiko — galbūt savaičių ar mėnesių — klausimas ir kad vyriausiasis vadas ir gynybos ministras turi būti pasirengę (scenarijui), kad karas gali prasidėti rytoj“, — sakė S.Sargsianas.

„Nemanau, kad naujas karas gali prasidėti artimiausiu metu, bet nieko negalima atmesti, kai susiduriama su neprognozuojamu kaimynu“, — pridūrė jis.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų