Scanpix nuotr.

Po 11 dienų trukusių masinių protestų atsistatydino Armėnijos premjeras

Po 11 dienų trukusių masinių protestų atsistatydino Armėnijos premjeras

Armėnijos premjeras, eksprezidentas Seržas Sargsianas pirmadienį paskelbė apie savo atsistatydinimą.

Vyriausybės atstovų spaudai išplatintame S. Sargsiano pranešime sakoma: „(Protestuotojų lyderis) Nikolas Pašinianas buvo teisus. Aš buvau neteisus. Susidariusi situacija turi kelis sprendimus, tačiau nė vieno iš jų nesiimsiu. Tai ne man. Palieku šalies vadovo postą – ministro pirmininko pareigas.“

„Įvykdau jūsų reikalavimą. Mūsų šaliai linkiu taikos“, – sakė atsistatydinantis Armėnijos premjeras.

Pakeis buvęs vyriausybės vadovas

Laikinai eiti Armėnijos premjero pareigas gali būti paskirtas Karenas Karapetianas, šiuo metu dirbantis premjero pirmojo pavaduotojo poste, pirmadienį pranešė vietos žiniasklaida.

K. Karapetianas buvo vyriausybės vadovu nuo 2016-ųjų rugsėjo 13 dienos iki 2018-ųjų balandžio 9 dienos.

Pagal Armėnijos konstituciją, atsistatydinus premjerui tą patį daro ir vyriausybė. Tada per septynias dienas parlamento frakcijos turi iškelti kandidatus į vyriausybės vadovus. Parlamentas renka premjerą deputatų balsų dauguma.

55 metų K. Karapetianas iki 2016 metų dirbo „Gazprom“ padalinio „Mežregiongaz“ generalinio direktoriaus pavaduotoju. Anksčiau jis ėjo bendrovės „Armrosgazprom“ (šiuo metu – „Gazprom Armėnija“) generalinio direktoriaus pareigas.

Balandžio 17 dieną šalies eksprezidentas S. Sargsianas parlamente buvo išrinktas premjeru.

Pagal naują konstituciją, valstybei perėjus prie parlamentinės valdymo formos, kandidatą į vyriausybės vadovo postą iškelia parlamentinė dauguma. Didžiausia politinė jėga Armėnijoje yra S. Sargsiano vadovaujama Respublikonų partija.

Protestavo daugiau nei savaitę

Nuo balandžio 13 dienos Jerevane ir kituose šalies miestuose vyksta tūkstantiniai mitingai ir protesto akcijos prieš buvusio prezidento, perėmusio premjero postą, S. Sargsiano valdymą.

Pirmadienį, vienuoliktąją masinių protestų dieną jauni vyrai, pasiskirstę į nedidelius būrius, trumpam blokuodavo eismą gatvėmis ir skandavo „Dėkitės prie mūsų!“ arba „Pergalė!“ Vairuotojai pritariamai spaudė automobilių garso signalus, o demonstrantai taip pat skandavo protestų lyderio Nikolo Pašiniano vardą.

Šimtai studentų, tarp jų baltus chalatus vilkinčių medikų, žygiavo gatvėmis susikibę už parankių ir nešė Armėnijos vėliavas.

N. Pašinianas praeitą savaitę paskelbė „taikios aksominės revoliucijos pradžią“ 2,9 mln. gyventojų turinčioje Armėnijoje.

Sekmadienį per demonstracijas Jerevane buvo sulaikyti šimtai žmonių, o sunkius nusikaltimus tiriantis Tyrimų komitetas nurodė, kad 26 asmenys sulaikyti įtariant „chuliganizmu“ ir smurtu prieš policijos pareigūnus.

Žmonės išėjo į gatves pasmerkti S. Sargsiano pastangų išsaugoti valdžią užėmus premjero postą, į kurį kelią jam atvėrė 2015 metais priimtos prieštaringai vertinamos Konstitucijos pataisos, numatančios, kad Armėnija tampa parlamentine respublika su plačius įgaliojimus turinčiu ministru pirmininku.

Prorusiškų pažiūrų politikos veteranas S. Sargsianas, 2007–2008 metais jau stovėjęs prie vyriausybės vairo, neseniai užbaigė savo antrą kadenciją prezidento poste. Siekti naujos kadencijos jis nebegalėjo. Valstybės vadovo postą jis paliko balandžio 9 dieną, kai buvo prisaikdintas naujasis prezidentas Armenas Sargsianas.

Europos Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalų ir saugumo politikos klausimais Federicos Mogherini atstovė Maja Kocijančič sekmadienį paragino Armėnijos valdžią nedelsiant paleisti visus suimtus per protesto akcijas Jerevane ir pradėti politinį dialogą siekiant sureguliuoti politinę krizę šalyje.

„Teisė į susirinkimus taikiais metodais bei laikantis įstatymo yra bendra pamatinė visų piliečių teisė. Europos Sąjunga tikisi, kad Armėnijos valdžia visiškai gerbs šią teisę ir teisingai bei proporcingai taikys įstatymą, laikydamasi tarptautinių Armėnijos įsipareigojimų, įskaitant ir pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją“, – išplatintame pranešime cituojama M. Kocijančič.

„Visi, kas buvo suimti, kai laikydamiesi įstatymo naudojosi savo pamatine susirinkimų teisę, turi būti nedelsiant paleisti, – pabrėžė ES atstovė. – Itin svarbu, kad visos susijusios šalys tvardytųsi ir elgtųsi atsakingai. Būtina užtikrinti įtraukiantį dialogą su raginimu, apie kurį kalbėjo prezidentas Armenas Sarkisianas, siekiant kuo greičiau ir taikiai sureguliuoti susidariusią situaciją.“

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų