(Norberto Tukaj nuotr.)

Architektūra naujomis akimis

Architektūra naujomis akimis

Prieš penkerius metus pirmą kartą 30-ies pastatų duris pravėręs „Open House Vilnius“ šiemet jų siūlo aplankyti gerokai daugiau – net 70. Kurių ekskursijų vertėtų nepraleisti ir kaip pažinti architektūrą, Laura Čiginskaitė klausė festivalio programos kuratorės Agnės Motiejauskaitės.

– Šiais metais festivalio tema – mąstymą keičianti architektūra. Kokius statinius įvardytumėte kaip tokios architektūros pavyzdžius?

– Mąstydami šia tema labai daug diskutavome, nes ji – plati, filosofinė, psichologinė, liečia ne tik kiekvieną iš mūsų asmeniškai, bet ir plačias visuomenės grupes. „Open House Vilnius“ yra edukacinis renginys, siekiantis įtraukti žmones į pokalbį apie architektūrą, jos kokybę, svarbą kiekvienam iš mūsų. Mus mokė, kad pastatas – meno kūrinys, ir geriausia, kai jis kalba pats už save. Diskutavome, kokią žinutę pastatai, apie kuriuos jau ne vienus metus pasakojame, perduoda paprastam miesto gyventojui. Pildydami programą stengiamės plėsti lankytojo patirtį ir suteikti galimybę architektūros kūrinį pažinti ne tik kaip erdvėje izoliuotą daiktą, bet ir kaip gyvą, tam tikrą dinamiką aplink save kuriantį ir žmonių kasdienybei įtaką darantį mechanizmą. Šiais metais į programą įtraukėme ne tik statinius, bet ir urbanistinius kompleksus, suprasdami, kad miestą keičia ne tik taškinis objektas, bet ir miesto erdvinė sąranga, kokybiškos viešosios erdvės, kuriomis kasdien naudojasi miesto gyventojai. Geras pavyzdys, kalbant apie pokytį, būtų „Ogmios miestas“ – jis neseniai rekonstruotas „DO architects“ studijos.

– Daug diskusijų kyla dėl sovietinės architektūros, dažnai svarstoma, ar ji tikrai įdomi, ar reikia apie ją kalbėti. Koks jūsų požiūris?

– Apie ją būtina kalbėti, nes tai – mūsų istorijos bei atminties dalis ir, kaip žinome, ne visi sovietmečiu pastatyti objektai yra gerbiami ir saugomi. Šis laikotarpis kelia blogų asociacijų, tačiau tuo metu Lietuvoje reiškėsi vėlyvasis modernizmas, naujausios architektūrinės idėjos. Tada dirbę architektai turėjo gana didelę kūrybinę laisvę įgyvendinti įspūdingus architektūrinius užmojus, naudojo kokybišką apdailą: natūralų akmenį, terrazzo (mozaikinį betoną), įvairias išskirtines tinkavimo technikas, kurios šiuo metu jau laikomos prabanga.

Taip pat tokiuose pastatuose pabrėžiamas architektūros ir vizualiųjų menų santykis: kiekvieno projekto biudžeto procentas turėjo būti skirtas meno kūriniams. Naujoms erdvėms kurtos monumentalios freskos, skulptūrinės kompozicijos, gobelenai.

– Gal yra tokių pastatų, kuriuos ilgai svajojote įtraukti į savo programą ir šiemet pagaliau pavyko?

– Turime du pastatus, kurių dalyvavimo programoje siekėme nuo pat pirmųjų „Open House“ metų. Vienas jų – Vilniaus koncertų ir sporto rūmai – tikrai pastatas razina. Apie juos svajojome nuo pat pirmojo architektūros savaitgalio prieš penkerius metus, nes tai – vienas pastatų, kurių siluetas iškyla pagalvojus apie Vilniaus vaizdą. Ženkliškas, nors ir ilgai apleistas, apipintas skaudžia istorija ir diskusijomis dėl ateities, įvairių sričių menininkus intriguojantis objektas atvers duris ir priims lankytojus abi savaitgalio dienas nuo 10 val. Į ekskursiją bus galima patekti visiems norintiems, gyvos eilės principu. Kitas objektas – Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras – to paties periodo, apie kurį klausėte, įgyvendintas jau mirusios žymios architektės Elenos Nijolės Bučiūtės. To meto visuomenėje įvyko svarbus lūžis, kai 1960 m. jauna, mažai žinoma, bet labai talentinga architektė laimėjo architektūrinių idėjų konkursą. Prisimindama vaikystėje regėtus gotikinės Rokiškio bažnyčios mūrus, kūrėja suformavo atvirą, aukštą, iškilmingą, bet labai jaukią fojė erdvę. Mažai kas žino, kad Operos ir baleto teatrui specialiai kurtos bufeto taurės ir apsaugos darbuotojų uniformos. Ekskursijai pasirengti padeda architektės dukra Lada Markejevaitė, kuri taip pat yra architektė ir universiteto dėstytoja.

– Koks yra šių metų jūsų festivalio favoritų penketukas, kur rekomenduotumėte nueiti?

– Pirmiausia, žinoma, reikia aplankyti Nacionalinį operos ir baleto teatrą, o ir laikas tai leis padaryti, nes objektą abi dienas atversime nuo 8 val. Taip pat lankytojų dėmesio vertas naujai rekonstruotas Adomo Mickevičiaus bibliotekos korpusas. Siūlau nepraleisti programoje gal mažiau akį traukiančių postmodernistinių objektų, pavyzdžiui, „Sodros“ pastato, Kultūros paveldo centro, pasiryžti nuotykiui ekskursijose po urbanistinius kompleksus – dešiniojo Neries kranto architektūrinę kalvą Konstitucijos prospekte, Saulėtekio akademinį miestelį – ir nepagailėti laiko vėlyvojo modernizmo architektūrai.

„Open House Vilnius“ – atviros architektūros savaitgalis vyks balandžio 27 ir 28 d. Vilniuje.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų