Architekto žvilgsnis: Algimantas Kančas

Architekto žvilgsnis: Algimantas Kančas

Vieno garsiausių Kauno architektų A. Kančo išskirtinių darbų sąrašą lydi ne mažiau išskirtinės istorijos, paženklintos įdomių patirčių ir nekasdienių susitikimų.

 

Projektas užsienyje: apartamentai senojo pašto bokštuose Osle
Projektuodami apartamentus Norvegijos sostinės senamiestyje, XIX a. architektūros paminkle, susidūrėme su mums neįprasta, lietuvių paminklosaugai prieštaraujančia tvarka. Nei projektavimui, nei statybai nebuvo daroma jokių kliūčių. Senasis paštas stovi siaurų gatvelių sankryžoje, o bokštai iškilę virš 30 metrų aukščio pastato. Keičiant medines konstrukcijas metalinėmis reikėjo statyti kraną, uždaryti Senamiesčio eismą, stabdyti visuomeninį transportą. Nė viena institucija nekėlė problemų – visos geranoriškai padėjo.

Vizitinė kortelė: Fredos miestelis Kaune
Architektui kaip orkestro dirigentui svarbu turėti susigrojusius orkestrantus. Fredos miestelio projektuotojai, statytojai ir užsakovai buvo bendraminčių komanda. Siekėme bendro tikslo – sukurti modernią, europietišką, gražią ir patogią gyvenvietę. Buvo pastatyta daugiabučių, blokuotųjų namų, kotedžų, iškasta tvenkinių, miestelis papuoštas skulptūromis. 2009 m. Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija konkurse „Už darnią plėtrą“ pripažino Fredos miestelį visapusiu lyderiu. Manau, tokių daugiafunkcių gyvenamųjų kompleksų daugiau nebus, nes nebus tokių užsakovų („Baltic Realty Adviser“), kurie ne vien vaikosi naudingųjų kvadratų ir pelno, o nori kurti harmoningą ir humanišką aplinką.

Istorinis statinys: Tyrimų laboratorija Kaune
Kauno smetoninė architektūra žavėjo mane nuo vaikystės. Grožėjausi aplinkiniais Žaliakalnio nameliais ir galvojau: jei nebūsiu kunigas ar miškininkas, tapsiu architektu. Garbinu Vytauto Landsbergio-Žemkalnio kūrybą, gerai pažįstu ją dar ir iš savo žmonos tyrinėjimų bei publikacijų. Tobulu XX a. Lietuvos statiniu laikau Tyrimų laboratoriją. Šiuo pastatu galėtų didžiuotis bet kuris Europos miestas. Tai grakščios elegancijos ir nepretenzingo paprastumo derinys, įkūnijantis gebėjimą ištirpti aplinkoje.

Interjeras: individualus namas Vilniaus rajone
Retai kada projektuojame vien interjerą, dažniausiai visą pastatą, tad siekiame išorės bei vidaus vienybės. Šiuolaikinis pasiturintis klientas, norintis ir ieškantis prabangos, jau puikiai žino, kad jos esmė – ne pseudoistoriniai raitiniai, o architektūrinių sprendinių ir atlikimo kokybė. Būstas turi teikti komfortą – funkcinį ir estetinį. Tai kuria pirmiausia vidaus erdvės, po to – kokybiška, aukščiausių standartų įranga, vėliausiai – detalės, t. y. dizaino elementai, meno kūriniai. Tokiais principais vadovaudamiesi projektavome ir šį namą. Jis pastatytas gamtos oazėje, taigi natūralu, kad norėjome kuo glaudesnio ryšio su ja. Stiklo sienos – vitrinos, atgręžtos ne tik namo išorėn, bet ir į vidinį kiemelį, tampantį interjero dalimi.

Visuomeninis pastatas: Nidos meno kolonija
Dirbti buvo sunku dėl ypač griežtų nacionalinio parko paveldosaugos reikalavimų. Siekėme sukurti į Nidos kraštovaizdį įsiliejantį ir drauge šiuolaikišką, menininkų būčiai tinkamą statinį. Jis pabrėžtinai asketiškas, kaip asketiška ir pajūrio liaudies architektūra. Medžiagas bei spalvas naudojome taip pat būdingas šiam regionui. Uždaros ir atviros galerijos, stogo terasa suartino vidaus gyvenimą su lauko erdvėmis.

Asmenybė: architektas K. Kuma
Jaunystėje žavėjausi Louis Kahnu, kadaise net straipsnį apie jį parašiau. Vėliau atradau japonus, po to – olandus. Kerėjo jų raiškos taik­lumas, tikslumas ir paprastumas, gražbylysčių vengimas. Šiandien spalvinga kūrybos įvairove man imponuoja japonas Kengo Kuma. Jis turi savitą braižą, tačiau neprimeta savos stilistikos, nesikartoja. Visi architekto darbai originalūs ir skirtingi, nulemti vietos ir paskirties. Su K. Kuma teko pabendrauti Japonijoje – pakerėjo visame pasaulyje žinomo meistro kuklumas ir tolerancija.

Vizualizacija: žuvų turgus Bergene (Norvegija)
Viduramžiškų pastatų apsuptyje Šiaurės jūros įlankoje reikėjo suprojektuoti žuvų turgų. Mūsų konkursinis pasiūlymas buvo atvira stoginė – lyg terasa, neužstojanti miesto ir uosto kraštovaizdžio. Stoginės forma tarsi perimta iš gamtos (žuvies nugara, moliusko geldelė, sustingusi banga), medžio apdaila – duoklė mediniams Bergeno namukams.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų