Fotobanko nuotr.

Apsukti tėkmę: šiemet emigrantų ir imigrantų santykis pagaliau gali tapti teigiamas

Apsukti tėkmę: šiemet emigrantų ir imigrantų santykis pagaliau gali tapti teigiamas

Nors jau šešerius iš eilės metus imigracija į Lietuvą sparčiai auga, dramatiškas antraštes mėgstanti žiniasklaida dažniausiai skaičiuoja šalį palikusius gyventojus.

Tačiau nuo šiol iš imigrantų skaičiaus atėmę emigrantų, vis dažniau gautą rezultatą matysime su pliuso ženklu. Tai jau nutiko keletą kartų 2018-aisiais – gegužę, birželį ir liepą atvykusių buvo daugiau nei išvykusių (žr. grafiką).

Nors kol kas galima suskaičiuoti tik 2018 m. pirmų dešimties mėnesių duomenis, jau aišku, kad imigracija į šalį bus rekordinė, o skirtumas tarp imigracijos ir emigracijos gali būti mažiausias per visą nepriklausomybės laikotarpį. Statistikos departamento duomenimis, per dešimt mėnesių iš šalies emigravo 4,2 tūkst. gyventojų daugiau, nei imigravo, o visų metų rezultatas liks neigiamas.

Kas turėtų nutikti, kad 2019 m. tai pasikeistų?

Pirma sąlyga – sveika šalies ekonomika ir auganti darbo jėgos paklausa – atrodo, bus patenkinta. Migracijos pusiausvyros lūžio taškas yra logiškas sparčiai besivystančioms šalims – Estija, viena posovietinės erdvės pirmūnių, jį pasiekė dar 2015-aisiais.

Viltys bus siejamos su iš esmės Lietuvai nemaloniu ir nenaudingu breksitu, tikintis, kad tai paskatins tautiečius pirkti bilietus į vieną pusę, tik šį kartą namo. Deryboms pasistūmėjus į priekį, ES piliečių ateitis salyne įgauna aiškesnius kontūrus. Be to, pastebėta, kad dalis Didžiosios Britanijos lietuvių ne grįžta į gimtinę ar emigruoja į kitas ES šalis ar Norvegiją, bet, jei gali, įgyja Jungtinės Karalystės pilietybę. Todėl daugiausia prie atvykstančių į Lietuvą srauto didėjimo turėtų prisidėti imigrantai iš trečiųjų šalių. Vis dažniau sakysime „sveiki, atvykę“, o ne „sveiki, sugrįžę“.

„2018 m. daug darbdavių teigė, jog poreikis įsivežti darbo jėgos dar bus didelis ateinančius porą metų. Vien remiantis jų prognozėmis galima spėti, kad 2019-ieji bus didėjančios imigracijos metai. Tendencijos išliks, ypač kalbant apie darbininkiškų profesijų atstovus. Manau, kad jų imigracija 2019 m. augs 20–30 proc.“, – prognozuoja Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė.

Lietuvoje taip pat laukiama daugiau iš užsienio atvykstančių aukštesnės kvalifikacijos specialistų. Neseniai išplėstas aukštos kvalifikacijos darbuotojų, kurių trūksta Lietuvoje, sąrašas, be to, netrukus bus svarstomi įstatymų pakeitimai dėl lengvesnio aukštos kvalifikacijos darbuotojų įdarbinimo. Jie galėtų būti priimti Seimo pavasario sesijoje ir įsigalioti nuo rugsėjo. Migracijos departamento duomenimis, tokių darbuotojų iki šiol atvykdavo po kelis šimtus kasmet ir, žvelgiant optimistiškai, jų skaičius galėtų padvigubėti.

Gytis Kapsevičius yra IQ ekonomikos apžvalgininkas, šis straipsnis buvo publikuotas žurnale „Pasaulis 2019“

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų