Getty Images nuotr.

„Apple“ ir „Amazon“ žingsniai į sveikatos apsaugą rodo, kaip šis sektorius gali keistis

„Apple“ ir „Amazon“ žingsniai į sveikatos apsaugą rodo, kaip šis sektorius gali keistis

Didžiausios pasaulio technologijų įmonės sveikatos priežiūros paslaugų sektoriuje mato naudingų pokyčių. Rezultatas – daugiau galimybių pacientams, geriau diagnozuojamos ligos ir mažesnės kainos.

Per pastarąjį dešimtmetį išmanusis telefonas tapo įprasta priemone kasdieniams reikalams tvarkyti. Šiuose kišeniniuose kompiuteriuose galima užsukti į banką, apsipirkti, susirasti draugų.
Dabar funkcijos plečiasi – žengiama į dar svarbesnę sritį. Trejetą metų „Apple“ kūrė aparatinę ir programinę įrangą medicinos duomenims apdoroti, siūlydama produktus tyrėjams ir medikų komandoms. Sausio 24-ąją bendrovė paskelbė rezultatus. Įdiegus kitus rimtus „iPhone“ programinės įrangos atnaujinimus, telefone atsiras funkcija „Health Records“, leidžianti peržiūrėti, tvarkyti ir bendrinti sveikatos istoriją. Naujoji funkcija, įtraukta į „Apple“ programėlę „Health“, surinks sveikatos duomenis iš prisijungusių ligoninių, klinikų ir paties „iPhone“, tad milijonai amerikiečių pirmą kartą galės tiesiogiai kontroliuoti savo sveikatos informaciją skaitmeninėje erdvėje.

Kitos technologijų milžinės irgi veržiasi į sveikatos priežiūros paslaugų sritį. Sausio 30-ąją „Amazon“ pranešė pradėjusi bendradarbiauti su „Berkshire Hathaway“ ir „JPMorgan Chase“, norėdama sukurti pelno nesiekiančią medicinos paslaugų bendrovę, aptarnaujančią tų įmonių darbuotojus. Pasitelkus technologijas medicinos paslaugas žadama teikti pigiau, negu siūlo tradiciniai sveikatos draudikai. Pernai elektroninės komercijos milžinė taip pat domėjosi, kaip pasinaudojusi sukauptomis logistikos žiniomis galėtų pradėti internetu prekiauti vaistais.

„Google“ valdanti bendrovė „Alphabet“ visai neseniai įkūrė trečią medicinos paslaugų įmonę „Cityblock Health“ – panaši bendrovė „Verily“ veikia San Fransiske ir Londone, kur įsikūręs dirbtinio intelekto (DI) bendrovės padalinys „DeepMind Health“ (ketvirta įmonė „Calico“ siekia, kad žmonės gyventų ilgiau, bet medicinos paslaugų neteikia). „Alphabet“ teigia, kad naudodama DI artėjančią hospitalizuotų pacientų mirtį gali nuspėti dviem dienomis anksčiau, negu tai leidžia dabartiniai metodai – tam, kad gydytojai turėtų daugiau laiko įsikišti. „Facebook“ ir „Microsoft“ pagrindinę veiklą, t. y. socialinius tinklus ir programinę įrangą, irgi ketina papildyti medicinos paslaugomis.

Kol kas šiame sektoriuje technologijų milžinės apsiribojo dėvimaisiais įrenginiais fizinei būklei stebėti arba sektoriaus senbuviams teikiamomis debesijos paslaugomis. Ateities planuose – tikros medicinos paslaugos, teikiamos tiesiogiai individualiems pacientams. Visos penkios įmonės patyliukais atlieka medicinos tyrimus, samdo talentingus specialistus, perka arba remia išorines medicinos paslaugų startuoles. Neatbaidytos nesenų teiginių, kad jų produktai gali žaloti psichinę sveikatą, bendrovės nori ne tik būti nepakeičiamos klientų gyvenime, bet ir pratęsti jį.

Sektoriai, kuriuos jos gali apversti aukštyn kojomis, gauna milžiniškas pajamas. Konsultacijų bendrovės „Deloitte“ duomenimis, bet kurioje šalyje sveikatos priežiūros sąnaudos vidutiniškai sudaro apie dešimtadalį BVP, o bendroji vertė 2015 m. siekė 7 trln. JAV dolerių. Draudikai „UnitedHealth Group“ ir „CVS Health“ yra tarp daugiausia uždirbančių JAV bendrovių – jų įplaukos 2016 m. atitinkamai siekė 185 mlrd. ir 178 mlrd. JAV dolerių. Išskyrus „Apple“, visos technologijų įmonės uždirba mažiau. Pasklidus žiniai apie naują su medicina susijusį „Amazon“ sumanymą, abiejų draudimo įmonių akcijų kaina smuktelėjo 4 proc.

Artimiausiu metu didžiausio poveikio turbūt reikia tikėtis iš „Apple“ ir „Alphabet“. Tris įmones suvienijęs „Amazon“ medicinos sumanymas iš pradžių leis aptarnauti tik apie 1 mln. darbuotojų, o „Apple“ ir „Alphabet“ vertingų žinių apie sveikatą gali duoti arba leisti jų gauti šimtams milijonų naudotojų, mainais pasiimdamos tik nedidelę gaunamos vertės porciją.

Pasinaudodamos savo platformomis technologijų įmonės gali sukurti naujų kanalų, kuriais pasitelkusios mediciną gali pasiekti pacientus.

Į medicinos paslaugas veda du platūs keliai. Galima įsilieti į esamą sistemą ir bendradarbiauti su ligoninėmis bei medicinos paslaugų įmonėmis. Antai „Alphabet“ gydymo įstaigoms teikia su programine įranga susijusias paslaugas, „Apple“ medikams ir ligoninėms siūlo išmaniuosius telefonus, planšetinius kompiuterius, dėvimuosius įrenginius. Taip pat pasinaudodamos įvairiausiomis savo platformomis technologijų įmonės gali sukurti visiškai naujus kanalus, kuriais pasitelkusios mediciną gali pasiekti pacientus. Tai – sistemų mokymosi algoritmus naudojantys laikrodžiai, galintys stebėti juos dėvinčio žmogaus sveikatą, telefonai, leidžiantys atlikti klinikinius tyrimus, ir programėlės, siūlančios rimtą medicinos priežiūrą, pavyzdžiui, chroniškų būklių, tokių kaip diabetas, kontrolę.

Kaip rūpestinga mediko ranka

Pradėkime nuo esamos sistemos. Į šią sritį „Alphabet“ ateina su „Verily“ ir „DeepMind“, o jos dėmesio centre – britų Nacionalinė sveikatos tarnyba (NST), per kurią galima pasiekti bendrą, standartizuotą rinką. „DeepMind“ bendradarbiauja su keturiomis didelėmis ligoninių grupėmis ir joms teikia naudoti programėlę „Streams“, pagal ligoninių sukauptus duomenis įspėjančią gydytojus apie galimą pacientų būklės pablogėjimą. O „Verily“ gegužę pradėjo teikti duomenų apdorojimo paslaugą NST Heivudo, Midltono ir Ročdeilio medicinos paslaugų užsakymo grupei, veikiančiai prie Mančesterio. Sistema nagrinėja pseudonimais prisidengusių ligoninės pacientų istorijas, ieškodama dėsningumų, rodančių prasidedančią chronišką ligą, pavyzdžiui, diabetą, ir juos pastebėjusi įspėja gydytojus. (Kembridže rugsėjį veiklą pradėjo „Microsoft“ sveikatos paslaugų padalinys, planuojantis kurti savus medicinos algoritmus.)

Nė vienu atveju nebus paprasta. Tradicinėse klinikose renkamų sveikatos istorijų vertė nepaprastai didelė – kad ir kiek duomenų surinktų išmaniojo laikrodžio akcelerometras, tai nepakeis magnetinio rezonanso ar rentgeno. Atsiranda vis daugiau elektroninių sveikatos istorijų (žr. grafiką), bet tai dažnai netvarkingi, sunkiai apdorojami įrašai. Antai „DeepMind“ jau ne vieną mėnesį valo iš britų ligoninės „Royal Free“ gaunamus duomenų srautus, o DI padedant sukurtų įžvalgų kol kas nepateikė.

„Apple“ daugiau dėmesio skiria aparatinei įrangai ir siekia, kad jos įrenginiai taptų patikimais, saugiais kanalais medicinos duomenims perduoti. O naudingas šios srities paslaugas kuria ne pati „Apple“, bet jos įrangą naudojančios trečiosios šalys. Pacientų sveikatos istorijas perkėlus į „iPhone“ telefonus, paslaugos taps veiksmingesnės.

Naudodami šią infrastruktūrą „iPhone“ telefonuose medicinos tyrimuose jau dabar dalyvauja milijonai žmonių iš viso pasaulio. Regis, šis būdas atveria daug galimybių. Programėlė „mPower“, kurią sukūrė pelno nesiekianti tyrimų organizacija „Sage Bionetworks“, tyrinėja Parkinsono ligą, prašydama „iPhone“ naudotojų atlikti užduotis, kad vidinis telefono akcelerometras galėtų išmatuoti rankų drebulį. Kol kas duomenys rodo, kad galbūt jau greitai medikai pasitelkdami „Apple“ platformą galės pastebėti Parkinsono ligą skaitmeniniu būdu, internetu, kol pacientas dar nejaučia ryškių simptomų.

Visa tai „Apple“ uždirba pinigų, nes auga įsivaizduojama jos įrenginių vertė, sako sveikatos sektoriaus analitikas Anuragas Gupta iš IT tyrimų įmonės „Gartner“. Bendrovė taip pat tikisi, kad medikai ir draudikai pirks ir naudos „Apple“ įrenginius savo darbe.

Algoritmai ir aritmija

Daug žada ir medicinos paslaugos, teikiamos visiškai naujais kanalais, atveriančiais antrą kelią į šį sektorių. Naujasis pelno nesiekiantis „Amazon“, „Berkshire Hathaway“ ir „JPMorgan Chase“ sumanymas – kaip tik iš tokių. Detalių maža, bet pasinaudojęs „Amazon“ duomenų apdorojimo įgūdžiais trejetukas gali sukurti įrankių, kurie pacientus leis stebėti ir prižiūrėti ne ligoninėse ar operacinėse. Yra spėliojančiųjų, kad įmonės gali sukurti programėlę, leidžiančią pas gydytoją užsiregistruoti taip pat lengvai, kaip ir rezervuoti stalą restorane. Kad ir kokios paslaugos bus siūlomos pačių įmonių darbuotojams, tikėtina, kad vėliau jomis galės naudotis ir plačioji visuomenė.

Kita naujovė – „Alphabet“ pristatyta „Cityblock Health“. Jos misijai atlikti – rūpintis mažai uždirbančiais miestiečiais jų namuose – apskritai nereikia esamos sveikatos priežiūros infrastruktūros. Į žmonių, kuriems reikia priežiūros, namus planuojama siųsti savus medikus, o už vizitą mokės draudimas, dažnai labiausiai skurstantiems amerikiečiams skirta socialinio draudimo sistema „Medicaid“. „Cityblock Health“ naršys duomenis ieškodama, kam reikia pagalbos. Planuojama per ateinančius šešis mėnesius į darbą priimti apie 55 žmones: duomenų mokslo specialistų, programinės įrangos inžinierių ir vyriausiąjį gydytoją, taip pat komandą, kuri tiesiogiai bendraus su pacientais.

Išmanieji telefonai ir laikrodžiai atveria duris visiškai naujoms paslaugoms. Šioje srityje „Apple“ galėtų pacientams tiesiogiai teikti realias medicinos paslaugas. Bendrovė yra užpatentavusi išradimus, kurie leidžia telefoną paversti visaverčiu medicinos prietaisu, prie kameros įrengus grupę jutiklių, kad prie ekrano prispaudus pirštą būtų galima sužinoti kraujo spaudimą, kūno riebalų procentą ir duomenis, kaip dirba širdis. Kitose patentų paraiškose aprašyti ir telefonuose, ir išmaniuosiuose laikrodžiuose įrengiami jutikliai, leidžiantys padaryti kardiogramą norint tiksliau stebėti širdies būklę, taip pat numatoma stebėti biometrinius parametrus naudojant bendrovės gaminamas belaides ausines „AirPods“.

„Apple“ taip pat bandė jutiklius, kurie matuoja stresą arba deguonies kiekį kraujyje.

„Apple“ taip pat bandė jutiklius, kurie matuoja stresą arba deguonies kiekį kraujyje. Kalbama, kad bendrovė ieško būdų pritaikyti savo išmanųjį laikrodį gliukozės kiekiui kraujyje matuoti, kad būtų galima palengvinti gyvenimą diabetikams. Praėjusių metų pabaigoje kompanija pranešė ketinanti kartu su Stanfordo universitetu kurti algoritmus, galinčius laikrodžių surenkamuose duomenyse pastebėti širdies ritmo sutrikimus. Tikėtina, kad atlikus šį tyrimą atsiras vadinamoji skaitmeninė terapija, kurią turi patvirtinti reguliuotojai.

Vienas iš aibės „Verily“ sumanymų – kartu su vaistų gamintoju „Johnson & Johnson“ kurti naujo tipo robotus chirurgus. Bendrovė taip pat kuria stalo įrankius juose diegdama vidinę stabilizavimo technologiją, kad žmonėms, kurių rankos dreba, būtų lengviau valgyti, taip pat vykdo du projektus, padedančius spręsti diabeto problemą – vieną su medicinos prietaisų gamintoja „Dexcom“, kitą – su farmacijos įmone „Sanofi“. „Verily“ taip pat planuoja susisteminti sveikatos informaciją, kad būtų galima gauti naudingų įžvalgų. Šiuo tikslu vykdant tyrimą „Project Baseline“ ketverius metus bus renkami 10 tūkst. žmonių duomenys.

„Facebookas“ į sektorių žengia atsargiai ir koncentruojasi į dvi sritis – psichinę sveikatą bei klinikinius bandymus. Lapkritį bendrovė pranešė, kad pradėjo naudoti DI naudotojų elgesiui internete stebėti, siekdama nustatyti depresijos ypatumus ir pasiūlyti pagalbą, kol asmuo nenusižudė. Pavyzdžiui, depresiją gali rodyti naudotojo „Instagramo“ svetainėje skelbiamos nuotraukos, t. y. jų spalvos, paskelbimo laikas, tai, ar nuotraukose yra veidų. Panašią sistemą bando ir „Google“.

„Facebookas“ taip pat tikisi formalizuoti savo platformai jau įprastą veiklą, kai pacientai buriasi į grupes, kuriose aptaria jaučiamus simptomus, ir gauti iš jos pajamų. Antai planuojama padėti vaistų gamintojoms kviesti tokias grupes lankančius žmones dalyvauti klinikiniuose bandymuose, taip pat prižiūrėti sutikusių dalyvauti pacientų grupes. Už tai iš vaistų gamintojų gali būti imamas mokestis.

Gal šįkart bus kitaip

Verta nepamiršti, kad jau buvo atvejų, kai skelbta, jog technologijų įmonės gali apversti sveikatos priežiūros sektorių, deja, teko nusivilti. „Google“ dar 2008 m. ėmėsi sveikatos istorijų, bet 2011-aisiais projektas buvo nutrauktas nurodžius, kad nesulaukė susidomėjimo. Panašių mažai kam įdomių bandymų turėjo ir „Microsoft“. Bet po dešimties metų, kai išmanieji užkariavo gyvenimą ir gali leisti pacientams peržiūrėti savo duomenis kada ir kur panorėjus, situacija pasikeitė.

Prisideda ir negailestinga duomenų ekonomikos logika. Informaciją apie žmonių sveikatą apimantys duomenys – nepaprastai vertingi. Kai visame pasaulyje sunkiai pakanka pinigų sveikatos priežiūrai, mokesčių mokėtojams verkiant reikia įžvalgų, kurios galbūt leistų sumažinti sąnaudas nepraradus kokybės. Kuo daugiau duomenų technologijų įmonės galės pasiekti, tuo daugiau sužinos apie žmonių sveikatą ir tuo geresnes paslaugas galės pasiūlyti.

Dėl to, žinoma, kyla nuogąstavimų. Pavyzdžiui, dėl privatumo: technologijų pasauliui įprastas mąstymas „nežiopsok ir viską griauk“ nelabai tinka kalbant apie sveikatos duomenis. Be to, ir sveikatos priežiūros sektoriuje neišvengiamos „Google“ paieškos verslą ir feisbuką kamuojančios konkurencijos problemos, jeigu, tarkime, imtų dominuoti kokia nors DI diagnostikos platforma. ES konkurencijos sergėtojai jau susidomėjo „DeepMind“ veikla Jungtinėje Karalystėje. O „Amazon“ darbas su „Berkshire Hathaway“ ir „JPMorgan Chase“ leis surinkti aibę pacientų duomenų, kurie padės tobulinti teikiamas paslaugas, bet sykiu gali skatinti baimę dėl dominavimo.

Būgštavimus iš dalies gali sumažinti „Apple“ pasirodymas šioje srityje. Kol kas bendrovė į sveikatos sektorių žengia atsargiai. Šiandien ji dirba tik su tais pacientų duomenimis, kuriuos gauna bendradarbiaudama su Stanfordo universitetu, o ateityje veikiausiai analizuos tik tų klientų, kurie ja visiškai pasitikės, sveikatos informaciją. Savo paslaugas „Apple“ teiks užsakymo principu, kai su „Alphabet“ projektu „DeepMind“ dirbančiose ligoninėse gulintys pacientai įtraukiami automatiškai ir turi atsisakyti dalyvauti, jei nenori.

Kai „Google“ ir „Microsoft“ pasiūlė pacientams kaupti skaitmeninius duomenis pas jas, žmonės susimąstė, ar pakankamai pasitiki šiomis bendrovėmis, ir daugelis nusprendė, kad ne. Jeigu tereikės nuspręsti, ar turimas „iPhone“ yra gana saugus, daugeliui gali pasirodyti, kad pasitikėti verta. Kol kas „Apple“ uždarbiu iš klestinčios duomenų rinkos atsilieka nuo kitų technologijų milžinų. Galbūt jos dar laukia aukso gysla toje asmens duomenų kategorijoje, į kurią žmonės reaguoja jautriausiai.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų