Antikorupcijos prošvaistės Ukrainoje

Antikorupcijos prošvaistės Ukrainoje

Ukrainos kovoje su korupcija – ilgai lauktas proveržis. Kovo pradžioje pirmą kartą po nepriklausomybės atgavimo sulaikytas tokio aukšto rango pareigūnas – šalies mokesčių tarnybos vadovas Romanas Nasirovas, artimas prezidento Petro Porošenkos bendražygis.

Nacionalinis antikorupcijos biuras teigia turįs įrodymų, jog R. Nasirovas pasirašė dokumentus, leidžiančius nuo teisėsaugos besislapstančiam Aukščiausiosios Rados deputatui Oleksandrui Onyščenkai pasisavinti nemenką valstybės lėšų sumą – apie 75 mln. JAV dolerių.

Ukrainos pilietinė visuomenė džiūgauja, nes po provakarietiškos Maidano revoliucijos, 2014 m. privertusios šalį palikti prokremlišką prezidentą Viktorą Janukovyčių, dar nebuvo nuteistas nė vienas aukšto rango pareigūnas, nors 2016 m. „Transparency International“ tarptautiniame korupcijos suvokimo indekse Ukraina užėmė labai žemą vietą – 131-ą iš 176 pasaulio šalių.

Neefektyvi, stagnuojanti ir visiškai korumpuota sovietinio sukirpimo nomenklatūra ir biurokratinis elitas, susisaistęs su milijardus išvogusiais oligarchais, visomis išgalėmis priešinasi europiniams demokratijos standartams.

Viena korumpuočiausių Ukrainos viešojo gyvenimo sričių yra teisėsauga. Po Maidano įvykių išaugo antikorupcinių bylų skaičius, tačiau didžioji jų dalis užstringa pasiekę galutinę, teisminę, fazę. Oligarchų papirkti teisėjai sąmoningai vilkina bylų nagrinėjimą arba tiesmukai jas nutraukia. Neatsitiktinai ir R. Nasirovo byloje teisėjai bandė vilkinti procesą. Pastarąjį sulaikius, teisėjai turėjo per 72 valandas leisti sulaikyti pareigūną 60 dienų, tačiau neva negalėjo rasti tinkamo teisėjo šiai procedūrai atlikti. Po 72 valandų R. Nasirovas būtų atgavęs laisvę ir, kaip įprasta tokiais atvejais, išvykęs iš šalies.

Kovoti už teisingumą vėl stojo drąsūs Ukrainos pilietinės visuomenės aktyvistai. Aukščiausiosios Rados deputatas Mustafa Najemas, kurio feisbuko paskyroje 2013 m. lapkritį paskelbtas raginimas išjudino Maidano protestus, pakvietė protestuotojus apjuosti Solomjansko rajono teismą ir neišleisti R. Nasirovo, kol nebus paskirtas teisėjas. Planas suveikė: nors 72 valandų terminas baigėsi, protestuotojai užkirto kelią R. Nasirovui išeiti iš pastato, galiausiai kitą dieną buvo rastas teisėjas ir jis leido sulaikyti mokesčių tarnybos vadovą dviem mėnesiams.

R. Nasirovą, o tuo pačiu ir visą korupcinę sistemą ginantis oligarchų užnugaris nenusileidžia. R. Nasirovui atstovauja net devynių advokatų komanda. Neseniai pareigūnas buvo paleistas už rekordinį užstatą – 3,7 mln. JAV dolerių, tačiau turi nešioti buvimo vietą fiksuojantį elektroninį prietaisą. Bylos baigtis miglota ir gali užsitęsti iki kelerių metų. Neaiški ir mokesčių tarnybos ateitis, nes R. Nasirovo įpėdinis ir naujasis vadovas Myroslavas Prodanas taip pat susitepęs – neseniai išaiškėjo, kad savo motinai jis yra užrašęs prabangų „Lexus“. Su R. Nasirovu susijusių oligarchų valdomose žiniasklaidos priemonėse suaktyvėjo sulaikytojo gynėjų balsai. Akivaizdu, kad kova su korupcija bus lėta ir sunki.

Lietuvos diplomatai ir politikai turėtų dėti visas pastangas, kad Vakaruose neįsivyrautų vadinamojo Ukrainos nuovargio nuotaika.

Tenka apgailestauti, kad Vakarų politikai ir pareigūnai neskiria pakankamai dėmesio R. Nasirovo bylai. Matydami oligarchų pasipriešinimą reformoms, jie turėtų tikslingai finansuoti politines priemones, kurios pilietinės visuomenės aktyvistams leistų siekti realių valstybės valdymo pokyčių. Viena svarbiausių iniciatyvų – įsteigti antikorupcinį teismą. Kompleksinė teismų sistemos reforma greičiausiai užtruks dešimtmečius, o tokio specialaus teismo steigtis, esant politinei valiai, įmanoma dar iki šių metų pabaigos. Taip pat būtina neatidėliojant inicijuoti Baudžiamojo proceso kodekso pataisas. Naudodamiesi jo spragomis, Ukrainos pareigūnai ir Aukščiausiosios Rados deputatai savinasi valstybės turtą ir biudžeto lėšas.

Vakarų valstybės, ypač Lietuva, supranta, kad Ukrainos padėtis šiuo metu yra ypač kebli: Rytų Ukrainoje tęsiasi Rusijos ir separatistų kariniai išpuoliai, ekonomika pamažu atsigauna, bet gyventojų realiosios pajamos vis dar apverktinos, o reformų procesas stringa.

Vis dėlto negalima ignoruoti fakto, kad šalies pilietinė visuomenė išlieka aktyvi ir drąsiai reikalauja laisvės, lygiateisiškumo ir skaidrumo. Net ir nebaigta, R. Nasirovo byla signalizuoja, kad kantrus darbas siekiant pokyčių ilgainiui pradeda duoti vaisių. Rudenį paviešintos valstybės pareigūnų pajamų elektroninės deklaracijos taip pat yra žingsnis į priekį. Tačiau, kol nusikaltėliai neatsidūrė už grotų, džiaugtis dar anksti.

Lietuvos diplomatai ir politikai turėtų dėti visas pastangas, kad Vakaruose neįsivyrautų vadinamojo Ukrainos nuovargio nuotaika. Vakarai susiduria su galybe saugumo ir politinių iššūkių, bet Lietuva turėtų nuolat priminti Europai, kad būtent Ukrainoje sprendžiamas Senojo žemyno likimas.

Simas Čelutka yra Vilniaus politikos analizės instituto Europos saugumo programos direktorius

Jūsų komentaras

Rodyti daugiau
Daugiau leidinio naujienų