(Vyčio Snarskio pieš.)

Ambicingas amžius: kaip padidinti lietuvio gyvenimo trukmę?

Ambicingas amžius: kaip padidinti lietuvio gyvenimo trukmę?

Šiandien gimę vaikai gyvens ilgiau nei jų tėvai ar seneliai. Tai lems 3D spausdintuvai, imunorobotukai ir dirbtinis intelektas.

2017 m. Didžiojoje Britanijoje gimęs kūdikis, Pasaulio banko duomenimis, turėtų sulaukti vidutiniškai 81 metų, JAV – 79-erių, Australijoje – 82-ejų, Šveicarijoje ir Japonijoje – 84 metų. Tiesa, kituose pasaulio kraštuose vaikų gyvenimo trukmė bus panaši kaip ir jų senelių prieš penkis dešimtmečius: Čade jie, tikėtina, sulauks vidutiniškai 54-erių, Dramblio Kaulo Krante – 57-erių, Bisau Gvinėjoje – 58 metų. Nepaisant plika akimi pastebimų netolygumų, vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė pasaulyje sparčiai auga: 1960 m. ji siekė 52,5 metų, 2017 m. – jau 72 metus.

Pagrindinė priežastis – sumažėjo neišvengiamo mirtingumo atvejų dėl nelaimingų atsitikimų ir ankstyvų mirčių dėl širdies ir kraujagyslių, onkologinių ligų ir kitų išorinių priežasčių. Tam įtakos pastaruosius penkis dešimtmečius daugiausia turėjo ne tik tiesioginės, bet ir netiesioginės investicijos į gyventojų sveikatos apsaugą ir ligų prevenciją.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos 2017 m. pateiktoje analizėje pabrėžiama, kad vidutiniškai 10 proc. padidėjusios išlaidos sveikatos apsaugai gali nulemti 3,5 mėnesio ilgesnę vidutinę tikėtiną gyvenimo trukmę, gerėjanti tokio paties lygio gyvenimo kokybė (turint galvoje tokius rodiklius kaip tabako ir alkoholio vartojimas, fizinė veikla, sveika mityba, darbo sauga), augančios individualios pajamos ir investicijos į pradinį išsilavinimą leistų gyventi atitinkamai 2,6, 2,2 ir 3,2 mėnesio ilgiau.

„Investuodami į sveikatos sistemą, išsilavinimą, taip pat didindami gyventojų pajamas tikimės, kad žmonėms bus suteiktos efektyvesnės ir daugiau gyvybių išsaugančios sveikatos paslaugos, – IQ aiškino Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto Sveikatos tyrimų instituto vadovas Mindaugas Štelemėkas. – Kitaip tariant, vienas išleistas euras žmonėms „nupirks“ daugiau sveikatos, taip pat patys gyventojai savo papildomas žinias ir pajamas nukreips į sveikatos netolygumų mažinimą, sveikesnį gyvenimo būdą ir sveikesnius pasirinkimus.“

Ekspertai pabrėžia, kad yra ir kitų įtakos vidutinei tikėtinai gyvenimo trukmei turinčių veiksnių. Vienas jų – lytis. Absoliučioje daugumoje valstybių vyrų mirtingumas yra didesnis už moterų: 2017 m. visame pasaulyje jis skyrėsi kone ketveriais metais. Mokslininkai tai sieja su gyvenimo būdo ir biologiniais skirtumais.

Svarbūs ir tokie veiksniai kaip genetika (ligos, kuriomis susirgti itin didelę įtaką turi paveldimumas, yra vienos dažniausių mirties priežasčių) ar šeiminis statusas. „Nustatyta, kad šeimą sukūrusiems žmonėms būdingas mažesnis mirtingumas, palyginti su tais, kurie niekada nebuvo susituokę, yra išsiskyrę ar našliai“, – sakė Higienos instituto Sveikatos informacijos centro vadovas Romualdas Gurevičius. Įvairūs tyrimai esą rodo, kad vedybos ar bendras gyvenimas gerina širdies sveikatą, padeda kovoti su izoliacija ir vienišumu, negatyviai veikiančiais psichikos sveikatą, taip pat skatina reguliariai tikrintis sveikatą, atsisakyti nesveiko gyvenimo būdo.

Dirbtinis gyvenimo trukmės ilginimas

Kita veiksnių, nulemiančių didesnę vidutinę tikėtiną gyvenimo trukmę, grupė – sveikatos priežiūros technologijos. Dabar tapo išgydomos kai kurios ligos, nuo kurių žmonės anksčiau mirdavo.
XIX–XX a. antibiotikų atradimas ir profilaktiniai skiepai nuo užkrečiamųjų ligų padėjo suvaldyti didžiąsias epidemijas. Išsiaiškinti audinių suderinamumo mechanizmai ir transplantacijos padeda milijonams žmonių išvengti ankstyvos mirties, susijusios su gyvybiškai svarbių organų praradimu. Naujosios medicinos diagnostikos technologijos, intervencinių procedūrų robotizacija ir skaitmeninimas leidžia anksti diagnozuoti ir įveikti ligas, kurios dar neseniai buvo beveik neišgydomos. „Visa tai vidutinę žmonių gyvenimo trukmę pailgino beveik dvigubai“, – IQ sakė Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorė, Nacionalinio vėžio instituto Imunologijos laboratorijos vedėja Vita Pašukonienė.

Šiuolaikinės biomedicinos technologijos iš esmės suteikia galimybę ne tik padidinti vidutinę asmenų gyvenimo trukmę, tačiau ir rodo akivaizdų potencialą pailginti absoliučią gyvenimo trukmę. Kai kurie mokslininkai teigia, kad galimybė gyventi 150 metų yra ne tik reali, bet ir neišvengiama.

(Vyčio Snarskio pieš.)

Pagrindinės technologijos, jau dabar indikuojančios akivaizdų potencialą ilgaamžiškumo tyrimų srityje, yra kamieninių ląstelių technologijos, nanotechnologijos ir genų inžinerija. V. Pašukonienės teigimu, kamieninių ląstelių moksliniai tyrimai jau įrodė, kad neribotos jų galimybės atkurti „susidėvinčias“ organizmo dalis, tokias kaip sąnarių kremzlės, kraujo ląstelės, širdies raumuo ir oda.

„Tokios technologijos jau taikomos medicinoje, kitų technologijų efektyvumas yra įrodytas moksliniais tyrimais ir iki jų panaudojimo gydyti trūksta visai nedaug“, – sakė pašnekovė. Ji vardijo tokias procedūras kaip Alzheimerio ir Parkinsono, širdies ir kraujagyslių ligų, diabeto gydymas, smegenų trauminių ir poinsultinių, širdies poinfarktinių pažeidimų šalinimas. Turint galvoje 3D spausdinimo technologijų plėtrą, tik laiko klausimas, kada kamieninių ląstelių technologijos galės pakeisti ne tik sulaužytą žandikaulį ar ranką, bet ir sukurti pakaitinius organus.

Tiesa, embrioninių kamieninių ląstelių tyrimams įsibėgėti trukdo vis dar egzistuojantys etikos suvaržymai. Visgi 2004 m. Didžiojoje Britanijoje buvo duotas leidimas kurti embrioną „atsarginėms dalims“, tai yra atlikti kryptingą dirbtinio apvaisinimo procedūrą, siekiant atrinkti tinkamiausią genų rinkinį, kuris galėtų būti panaudotas tos šeimos vaikui, turinčiam eritrocitų gamybos defektą, gydyti. „Pasiteisinus išskirtiniams terapiniams kamieninių ląstelių bandymams, anksčiau ar vėliau tokios technologijos gali būti panaudotos ir gerokai plačiau“, – mano V. Pašukonienė.

Dar ambicingesnės genų inžinerijos technologijos. Mokslininkai išsiaiškino mechanizmus, kaip galima iškirpti nereikalingus ir įstatyti reikiamus genus į DNR grandinę, kaip įterpti į ląsteles norimus receptorius ar atpažinimo molekules. Tokius „robotukus“ galima panaudoti tam tikroms ligoms, pavyzdžiui, kraujo vėžiui, gydyti. „Suleisti pacientui, vadinamieji CAR-T imunorobotukai, įstatyti į sergančio paciento limfocitus, po visą organizmą ieško ir sunaikina kraujo vėžio ląsteles“, – aiškino V. Pašukonienė.

100 – o kas toliau? (Scanpix nuotr.)

Be to, genų inžinerijos technologijos leidžia kurti genetines terapines priemones, kurios tiesiai žmogaus kūne galėtų iškirpti netinkamai sudėliotus genus ir įterpti reikiamus. Tokius bandymus 2017 m. atliko bendrovė „Sangamo Therapeutics“. Siekiant sukurti genų terapijos priemonę hemofilijai (paveldimai kraujavimą sukeliančiai ligai) gydyti, pacientui buvo suleisti milijonai tinkamos grandinės genų rinkinių ir genetinių žirklių netinkamam genui iškirpti ir reikiamam įterpti.

Vartai į sielą – uždari

Medicina plėtosis toliau, o gyvenimo trukmė didės. „Idealiu atveju ateityje medicina galės išgydyti arba sustabdyti visas arba beveik visas ligas, ir mūsų gyvenimo trukmė pasieks ribą, kai žmonės mirs natūralia mirtimi dėl senatvės, organizmui visiškai nusidėvėjus ir toliau negalint funkcionuoti“, – mano Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biomokslų instituto mokslo darbuotojas Alvydas Šoliūnas. Ta riba galbūt galėtų siekti 100 ar truputį daugiau metų.

Tačiau yra keli tai ribojantys veiksniai. Vienas jų – kaina. Technologijos, leidžiančios, pavyzdžiui, stiprinti ląstelių atkūrimo mechanizmus, kad visas organizmas sentų lėčiau, yra itin brangios. „Gali prireikti ne vieno šimtmečio, kad metodas taptų prieinamas eiliniam žmogui“, – sakė pašnekovas. Kitas svarbus dėmuo – smegenys. Jų vidutinė veikimo trukmė gali būti vertinama kaip ilgesnė negu daugumos kitų organų, tačiau smegenų, tiksliau, jose glūdinčios organizmo asmenybės arba proto, negalima nei išauginti, nei transplantuoti.

Nebent, naudojantis dirbtinio intelekto siūlomomis galimybėmis, sukurti dirbtines smegenis. Tačiau ši technologija, A. Šoliūno teigimu, reikalauja iš principo naujo metodo – galimybės nuskaityti žmogaus protą, atmintį, asmenybę ir juos nukopijuoti į dirbtines smegenis, kurios iš esmės yra kompiuteris. Sukūrus žmogaus proto nuskenavimo technologiją – tiesa, ji būtų brangi ir neprieinama eiliniam žmogui, – biologinis kūnas nebebūtų būtinas. Kita vertus, net jeigu žmogus galėtų gyventi neribotai, neaišku, ar tai būtų laikoma gyvenimo trukmės pailginimu“, – svarstė pašnekovas.

Tai mus esą nuvestų į filosofines diskusijas: ar dirbtinis robotas su įkelta žmogaus proto kopija, net jei ji – ideali, yra žmogus?

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų