Įtakingas užtarėjas: „Huawei“ prezidentas Ren Zhengfei (dešinėje) sulaukia ir Xi Jinpingo paramos. (Scanpix nuotr.)

Alio, alio, Pekinas klauso: kiek pavojingas „Huawei“ dominavimas 5G įrangos sektoriuje?

Alio, alio, Pekinas klauso: kiek pavojingas „Huawei“ dominavimas 5G įrangos sektoriuje?

Lietuva prisijungė prie Vakarų valstybių abejonių „Huawei“ įranga choro. Bet ar yra ko baimintis?

Kinijos telekomunikacijų milžinė „Huawei“ plačiai žinoma tapo tik pastaraisiais metais. Ji agresyviai įsiveržė į išmaniųjų telefonų rinką – pagal parduotų įrenginių skaičių prisivijo „Samsung“ ir dėl antros pozicijos stumdosi su „Apple“.

Tačiau telekomunikacijų inžinerijos pasaulyje „Huawei“ įsitvirtinusi dar stipriau ir jos dominavimas tiekiant 5G ryšio įrangą erzina ne tik konkurentus. Tyrimų agentūros „Dell’Oro“ duomenimis, 2018 m. trečią ketvirtį „Huawei“ užėmė 28 proc. telekomunikacijų įrangos pasaulinės rinkos, Europos bendrovės „Nokia“ ir „Ericsson“ sekė pavymui – atitinkamai 17 ir 14 proc.

Karo su „Huawei“ fronto linija driekiasi JAV. Ši šalis metė kaltinimus bendrovei šnipinėjimu ir nesaugios įrangos diegimu. Žvalgybos tarnybos įspėjo amerikiečius nesinaudoti „Huawei“ telefonais, o mobiliojo ryšio operatoriai jais neprekiauja. Valstybės institucijoms draudžiama pirkti šios gamintojos įrangą. Įtampa tarp JAV ir Kinijos valdžios remiamos „Huawei“ dar labiau išaugo praėjusių metų pabaigoje, kai Kanadoje amerikiečių prašymu buvo sulaikyta Meng Wanzhou, kinų bendrovės finansų direktorė ir „Huawei“ įkūrėjo dukra.

Jungtinė Karalystė, Australija ir Naujoji Zelandija taip pat uždraudė mobiliojo ryšio tinklams diegti „Huawei“ įrangą. Lietuva, kaip ir daugelis kitų Europos šalių, atsargiau vertina JAV mestus kaltinimus, tačiau įtariau žvelgia ir į kinus.

Kas tas 5G?

Prieš dešimtmetį pradėtas diegti ketvirtos kartos (4G) mobilusis ryšys netrukus ims trauktis į pakraštį. 4G technologiją palaikantys mobilieji įrenginiai įprastai jungiasi prie vadinamosios LTE (angl. Long Term Evolution) pošeimės interneto ryšio, kurio sparta teoriškai siekia apie 100 megabaitų per sekundę, realybėje – kelis kartus mažiau. Tačiau 4G leidžia gana greitai gauti ir siųsti duomenis, taip pat be didesnių trikdžių žiūrėti vaizdo turinį internete.

Viliamasi, kad jau 2020-aisiais, patvirtinus reikalingus standartus, prasidės oficiali 5G ryšio era. Penktosios kartos ryšys užtikrins dar didesnę duomenų perdavimo spartą. Preliminarūs 5G bandymai leido peržengti 25 gigabaitų per sekundę greitį, nors, tikėtina, realiomis sąlygomis vartotojams bus pasiūlyta apie 10 gigabaitų per sekundę sparta. Naudojantis 5G ryšiu „Full HD“ raiškos filmą bus galima atsisiųsti vos per kelias sekundes.

5G užtikrins mažą signalo perdavimo delsą, tad kontaktas su atgaliniu tašku užsimegs išties greitai – pagal idealiausią scenarijų neužtruks 10 milisekundžių. Būtent čia įžvelgiamas 5G potencialas, pakeisiantis verslo, pramonės, transporto ir kitus sektorius.

Kaip pavyzdį galima pateikti savavaldžius automobilius. Transporto priemonėms be vairuotojo 5G leis ne tik „matyti“ aplinką, bet ir su ja „bendrauti“. Skaičiavimai vyks ne pačiame automobilyje, o kažkur esančiame milžiniškame duomenų centre. Šiuo atveju minėta signalo perdavimo delsa atliks pagrindinį vaidmenį – akimirksniu perduos informaciją, kad transporto priemonė sprendimus priimtų ne tik pagal pačios surinktus duomenis, bet ir gautus iš duomenų centrų apie kelio ženklus, šviesoforų signalus, kitus automobilius ir pan.

Kinijos baimė

Prognozuojama, kad 5G technologija pakeis ne tik savavaldžių automobilių pramonę. Fabrikuose dirbantys robotai, elektrinės ir visas telekomunikacijų sektorius – tai tik maža dalis to, kas netolimoje ateityje bus kontroliuojama 5G ryšiu.

Tačiau energetika, telekomunikacijos ar transportas yra strateginiai valstybių sektoriai, susiję su nacionaliniu saugumu. Todėl kyla klausimas, kas nutiktų, jei gyvybiškai svarbūs duomenys atsidurtų blogose rankose? Pagal šiurpiausią scenarijų surengus sabotažą šalis liktų be elektros, keliuose kiltų chaosas, nutrūktų ryšys su pasauliu.

Atrodo, kad būtent tai galėjo paskatinti aršias diskusijas dėl „Huawei“ įsitvirtinimo 5G sektoriuje. Baiminamasi, kad vienas sėkmingiausių Kinijos konglomeratų gali pasitarnauti stiprinant šios šalies galią. „Huawei“ daugiau nei prieš tris dešimtmečius įkūrė buvęs Kinijos liaudies išsilaisvinimo armijos inžinierius Ren Zhengfei, kuris ir dabar neslepia simpatijų komunistų partijai.

Būtent šis faktas bene dažniausiai linksniuojamas galimo „Huawei“ šnipinėjimo ir bendradarbiavimo su Kinijos valdžia kontekste, o pats Ren Zhengfei įvardijamas kaip galimas jos parankinis.

Aršiausios „Huawei“ kritikės JAV jau ne kartą įspėjo apie galimą Kinijos valdžios įtaką manipuliuojant šios gamintojos įranga, kad galėtų šnipinėti ir, esant reikalui, sutrikdyti strateginius sektorius. Pekine visai neseniai priimtas įstatymas, kuriuo remiantis Kinijos bendrovės buvo įpareigotos padėti šalies vyriausybei nacionalinio saugumo klausimais. Negana to, Kinijoje tiek privatus verslas, tiek valstybės įstaigos privalo bendradarbiauti su komunistų valdomomis žvalgybos tarnybomis.

„Huawei“ ne kartą išreiškė poziciją, kad bendrovė nedirba Kinijos valdžiai ir jai neteiktų jokių duomenų, net jei ši to pareikalautų. Neigdama savo kaltę, „Huawei“ tose pačiose JAV ėmėsi agresyvios komunikacijos kampanijos. Visgi apginti savo reputaciją bus sunku, nors ginčai jau persikėlė į teismo salę. Kovo pradžioje „Huawei“ pranešė kelianti bylą JAV administracijai dėl draudimo šalies federalinėms agentūroms ir kitoms valstybės įstaigoms naudoti bendrovės produkciją. Šioje teisinėje kovoje „Huawei“ parėmė ir Kinijos valdžia.

Lietuva padėtį vertina rimtai

Nors dalis valstybių jau uždraudė diegti „Huawei“ kuriamą 5G įrangą, Lietuva kol kas ryžtingų sprendimų nesiėmė. Visgi „Huawei“ grėsmė vertinama rimtai. „Reikia atsižvelgti į Lietuvos telekomunikacijų sektoriaus investicijas. Tačiau investuotojai turi valdyti riziką, jų pareiga užtikrinti kibernetinį saugumą. Jeigu atsirastų papildomų įrodymų, leidžiančių ir reikalaujančių riboti šių technologijų naudojimą, be jokios abejonės, įmonės, kurios perka kinų technologas, turėtų pereiti prie kitų gamintojų“, – apie „Huawei“ įrangą kalbėjo krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius interviu „Žinių radijui“ teigė, jog vadovaujantis teisės aktais bent jau kol kas negalima izoliuoti „Huawei“, kad ir kokia būtų asmeninė jo ar kitų valstybės vadovų pozicija.

Ekspertai pripažįsta, kad „Huawei“ įranga yra pažangesnė ir patikimesnė. „Daugelis nori išvengti kinų, tačiau šioje srityje jie dabar pirmauja“, – teigė konsultacijų bendrovės „Roland Berger“ telekomunikacijų ir žiniasklaidos specialistas Victoras Marcaisas.

Didžiausia šalies komunikacijų bendrovė „Telia Lietuva“ 5G ryšio plėtrai naudoja ir „Huawei“ įrangą, tačiau kinai nėra vieninteliai tiekėjai. „5G srityje taip pat dirbame su „Ericsson“ ir „Nokia“ – su šiomis bendrovėmis esame sudarę strateginę partnerystę Švedijoje ir Suomijoje. Su „Huawei“ strateginės partnerystės „Telia“ neturi“, – sakė bendrovės „Telia Lietuva“ atstovas spaudai Audrius Stasiulaitis.

Bendrovės „Bitė Lietuva“ įrangos absoliučią daugumą sudaro „Ericsson“ produkcija, o „Huawei“ gaminiai naudojami tik keliuose pavieniuose mazguose. „Kalbant apie 5G, laukiame Ryšių reguliavimo tarnybos dažnių aukciono, kuriam pasibaigus visi šalies operatoriai galės pradėti aktyviai ruoštis ir siūlyti 5G ryšį savo klientams“, – pridūrė technologijų vadovas Gintas Butėnas. „Tele2“ korporacinės komunikacijos direktorius Andrius Baranauskas patikino, kad ši bendrovė „Huawei“ įrangos nenaudoja.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų