Afrikinio kiaulių maro grėsmė reali: apsisaugoti padės prevencijos ir apsaugos priemonės

Afrikinio kiaulių maro grėsmė reali: apsisaugoti padės prevencijos ir apsaugos priemonės

Afrikinis kiaulių maras (AKM) toliau plinta po Europą. Nustačius AKM 31 iš 60 šalies savivaldybių, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) primena, kad kovoti su liga galima tik griežtai laikantis nustatytų biologinės saugos reikalavimų.

Trys skirtingos zonos ūkininkavimui

Anot Pasvalio VMVT viršininko Vygaudo Bružo, biologinės saugos reikalavimai ūkininkams visose zonose vienodi, skiriasi tik kiaulių ir kiaulienos bei jos produktų pardavimo tvarka.

Auginantiems kiaules I zonoje, nėra taikomi apribojimai gyvų kiaulių prekybai ir eksportui. Ši zona yra apsauginė teritorija, joje nėra nustatyta AKM židinių nei laukinėje, nei naminėje faunoje. I zonai priklauso  Joniškio, Jurbarko, Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Kelmės, Marijampolės, Mažeikių,  Šakių, Šiaulių, rajonų dalys bei dalis Radviliškio, Raseinių rajonų savivaldybių.

II zonai priskiriamos teritorijos, kuriose AKM nustatytas šernams. Šioje zonoje taikomi apribojimai kiaulių judėjimui iš laikymo vietų, o prekyba galima tik Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taipogi privaloma laikytis biologinės saugos reikalavimų – kiauliena bei kiaulienos produktais iš II zonos galima prekiauti tik iš oficialiai pripažintų ūkių. II zonai priklauso Alytaus, dalis Anykščių, Birštono, dalis Biržų, Elektrėnų, Ignalinos, Jonavos, dalis Jurbarko,  Kaišiadorių, dalis Kauno, dalis Kėdainių, dalis Kupiškio, Molėtų, dalis Pakruojo, dalis Panevėžio, dalis Pasvalio, dalis Radviliškio, dalis Raseinių,  Prienų, Rokiškio, Širvintų, Švenčionių, Trakų, Utenos, Vilniaus, dalis Vilkaviškio, Visagino, Zarasų rajonai.

III zonoje kiauliena ir kiaulienos produktais galima prekiauti tik vietinėje rinkoje, o produktai privalo būti pažymėti specialiu sveikatingumo ženklu. Šioje zonoje gyvų kiaulių judėjimas leidžiamas tik Lietuvos Respublikos teritorijoje ir tik ūkiams, kurie yra visiškai įgyvendinę biologinės saugos reikalavimus. Šiai zonai priklauso dalis Anykščių, dalis Biržų, Druskininkų, dalis Kauno, Kėdainių, Kupiškio, Lazdijų, dalis Pakruojo, Panevėžio, Pasvalio rajono, Šalčininkų, Ukmergės, Varėnos seniūnijos ir Panevėžio miestas.

Griežčiausi biosaugos reikalavimai taikomi buferinėje zonoje. Buferinėse zonose, kurios buvo nustatytos 2016 m., iki 2017 m. gruodžio 8 d. buvo draudžiama auginti kiaules. Terminui pasibaigus, VMVT primena, jog visi norintys vėl buferinėje zonoje laikyti kiaules, turi su prašymu kreiptis į savo teritorinį VMVT padalinį.

Negalima prarasti budrumo

Nuo šių metų pradžios Lietuvoje laukinėje faunoje AKM patvirtintas 1242 vietose. Užsikrėtę buvo 2245 šernai, iš jų 282 buvo sumedžioti, o 1963 rasti nugaišę. Vien paskutinę lapkričio savaitę 98 vietose buvo rastos 158 šernų gaišenos ir sumedžiota 16 šernų. Atlikus laboratorinius tyrimus, AKM buvo rastas visuose šernuose. Didžioji dalis šernų buvo iš Anykščių, Širvintų ir Ukmergės rajonų savivaldybių.

Apsaugos priemonių imasi ir Lietuvos savivaldybės, kuriose AKM atvejų dar neužfiksuota. „Imamės visų biologinio saugumo priemonių, nes artimiausi AKM židiniai yra vos už 45 km, Latvijoje“, – teigia Skuodo VMVT viršininkas Algimantas Želvys.

Kelmės rajone gyvenanti ūkininkė Stasė Giedraitė laiko dvi kiaules. Nors jos ūkis yra I zonoje, ūkininkė pripažįsta, jog nerimauja dėl AKM. „Jaudinamės dėl kiaulių maro, bet vykdome visus nurodymus: plikom pašarą, turim dezinfekcinį kilimėlį, įeinant į tvartą persiaunam batus, užsivelkam darbinį chalatą. Taip pat kaip apsaugoti kiaules pataria ir seniūnijos, ir veterinarijos tarnybos darbuotojai“, – pasakoja moteris.

Specialistai sutinka, jog didžiausia  problema – tai mažuose ūkiuose laikomos kiaulės. Daugelis nekomercinių ūkių, kurių Lietuvoje daugiau nei 16 tūkstančių, sunkiai įgyvendina biosaugos priemones. S. Giedraitė tikimo žinanti ir apie gręsiančias baudas už rastus biosaugos pažeidimus, tačiau baudų nesitiki gauti – ūkininkė laikosi reikalavimų.

VMVT atstovai ragina ūkininkus išlikti budriems ir žinoti kaip elgtis ištikimus galimam AKM atvejui. „Sunegalavus kiaulei nesiimkite gydyti patys, o nedelsiant kreipkitės į vietos privatų veterinarijos gydytoją arba teritorinės VMVT specialistus“, – informuoja VMVT skubios veiklos skyriaus vedėjo pavaduotojas Paulius Bušauskas. Taip pat galima visą parą skambinti nemokamu telefonu numeriu 8 800 40 403.

AKM galima pernešti ir drabužiais, ir avalyne

V. Bružo teigimu, Pasvalio rajono, kuris yra priskiriamas III zonai, ūkininkai laikosi biologinės saugos reikalavimų. Nors situacija yra palyginus geresnė nei praeitais metais, AKM virusu užsikrėtusių šernų gaišenų surenkama dar nemažai. Labai svarbu, kad užkratas nepersimestų į kiaulių laikymo vietas, tad specialistas ragina jokiu būdu grįžus iš miško neiti tiesiu taikymų į tvarką. Pirmiausia reikėtų persirengti švariais drabužiais, mat eksperimentais nustatyta, kad AKM gali būti pernešamas ant rūbų, avalynės, transporto priemonių, pašarų, maistų likučių.

VMVT specialistai primena, kad draudžiama laikyti kiaules lauke, šerti jas maisto atliekomis, nenuplikytais grūdais, nenuplikyta šviežia žole ar įsinešti į tvartą gyvūninės kilmės maisto. Ūkininkams būtina užregistruoti kiaulių laikymo vietas ir kas ketvirtį deklaruoti laikomų kiaulių skaičių VMVT teritoriniame padalinyje ar apylinkės seniūnijoje. Informaciją galima perduoti ir privačiam veterinarijos gydytojui.

Nukentėjusiems nuo AKM draudimas ir valstybės parama

VMVT specialistai, kaip vieną iš ligos rizikos valdymo priemonių, siūlo apdrausti laikomus gyvūnus. Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos sritį „Pasėlių, gyvūnų ir augalų draudimo įmokos“ ūkį ištikus AKM kompensuojama iki 65 proc. sumokėtos draudimo įmokos apdraudus gyvūnus. Šiai KPP priemonei priimamos paraiškos iki 2017 m. gruodžio 29 d. ir yra skirta 1 mln. 750 tūkst. eurų paramos lėšų. Ūkininkai, prieš pateikdami paraišką, turi sudaryti draudimo sutartį dėl savo vardu registruotų ūkinių gyvūnų su draudimo bendrove. Daugiau informacijos apie šią KPP priemonę ir paramos sąlygas galima rasti Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros interneto svetainėse.

Parengta bendradarbiaujant su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų