Balsavau sąžiningai (Scanpix nuotr.)

Kodėl Baltarusijos parlamento rinkimai primena demokratijos parodiją

Kodėl Baltarusijos parlamento rinkimai primena demokratijos parodiją

A. Lukašenka politiniams oponentams parlamento rinkimuose neleidžia net pabandyti laimės

Po lapkričio viduryje Baltarusijoje vykusių parlamento rinkimų į naujos sudėties šalies Atstovų Rūmus pateko buvusi šalies informacijos ministrė Lilija Ananič, buvęs Baltarusijos pasiuntinys Turkijoje Andrejus Savinychas, Liberalų demokratų partijos pirmininkas Alegas Gaidukevičius, „Mis Baltarusija“ Marija Vasilevič. Tačiau opozicijos atstovams vietos parlamente neatsirado.

Politikos apžvalgininkai pabrėžia, kad to buvo galima tikėtis. Pati opozicija šiuos rinkimus supranta kaip galimybę priminti rinkėjams apie savo egzistavimą, įsitikinęs Maskvos „Carnegie“ centro politologas Artiomas Šraibmanas: „Jai tai proga režimo šalininkų ir Vakarų akyse paneigti valdžios legitimumą.“ Režimas savo elgesį irgi vertina racionaliai: sėkmingas opozicijos pasirodymas rinkimuose gali padaryti daugiau žalos nei naudos.

Įtaką daro užkulisiuose

Nei laisvi, nei sąžiningi. Tokius epitetus metai iš metų tarptautiniai stebėtojai taiko Baltarusijoje vykstantiems rinkimams. Nuo 2001 m. rinkimų procesus šalyje stebintys Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) atstovai nuolat praneša ne tik apie rinkėjų vangumą ir demonstruojamą menką pasitikėjimą rinkimų procesu, bet ir tokius pažeidimus kaip viešo eterio opozicijos kandidatams ribojimas ar rinkėjų aktyvumo ir rezultatų klastojimas. Situacija į gera kiek pakrypo 2016-aisiais. Tų metų parlamento rinkimus ESBO atstovai apibūdino kaip „šiek tiek laisvesnius“. Pirmą kartą per du dešimtmečius į Baltarusijos Atstovų Rūmus leista patekti dviem opozicijos kandidatėms: Jungtinės piliečių partijos atstovei Hanai Kanapatskajai ir nepriklausomai kandidatei Alenai Anisim.

Šių metų lapkričio viduryje vykusiuose naujuose parlamento rinkimuose nė viena jų dalyvauti negalėjo: Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) teigimu, užfiksuota svarių pažeidimų renkant piliečių parašus. Iš viso kandidatais registruoti atsisakyta 22,3 proc. opozicinių ir 10 proc. režimui palankių asmenų. Kelias į parlamentą užvertas visam demokratinio opozicinio judėjimo „Už laisvę“ 55 kandidatų sąrašui. VRK pateiktas argumentas – „Už Laisvę“ nėra nei politinė partija, nei darbo kolektyvas, pagal šalyje galiojančius įstatymus galintis iškelti kandidatus. Kitu atveju kiekvienam jų reikia surinkti 1000 gyventojų parašų. Jų tikrinimo procedūra, apžvalgininkų teigimu, Baltarusijoje neaiški ir neskaidri, o patys rinkimai vis labiau primena režimo skatinamą ritualą nei priemonę siekti pokyčių.

Ne mažiau svarbi rinkimų proceso dalis opozicijai yra galimybė tapti rinkimų komisijos nariais. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojo Lauryno Jonavičiaus teigimu, jų vaidmuo skaičiuojant balsus, tai yra iš esmės nulemiant rinkimų rezultatus, yra neabejotinas. Pašnekovo skaičiavimu, formuojant rinkimų komisijas į aukštesnio lygmens septynias teritorines ir 110 apygardų komisijų pateko 38 opozicijos atstovai iš 304 siūlytų kandidatų, tai yra tik 10 proc. „Kadangi iš viso šiose komisijose dirba 1521 narys, opozicijos atstovai sudaro 2,4 proc. narių“, – pabrėžė L. Jonavičius. Apylinkių komisijose opozicijos atstovų yra vos 21, arba 0,03 proc. visų narių.

„Pasakiau jiems, žiūrėkite, mes turime parodyti, kad šioje šalyje yra tvarka, ir išrinkti tinkamus kandidatus bei tinkamą prezidentą“, – likus mėnesiui iki rinkimų sakė šalies prezidentas Aliaksandras Lukašenka, reikalaudamas griežtesnės rinkimų proceso kontrolės. Galbūt tai, galbūt kitas šalies lyderio pareiškimas apie dalyvavimą kitais metais Baltarusijoje vyksiančiuose prezidento rinkimuose, taip siekiant užtikrinti politikos tęstinumą ir rinkimų proceso dalyvių nebaudžiamumą, paskatino aktyvų rinkėjų dalyvavimą ir mažesnį, tiksliau – nulinį, palaikymą opozicijai.

Bent jau oficialiai. ESBO skelbia, kad ir šie ką tik įvykę rinkimai menkai skiriasi nuo ankstesnių: pagrindinių laisvių ir dabar nepaisyta, rinkimai pademonstravo bendrą pagarbos demokratiniams įsipareigojimams stygių.

Nepakeičiamų nėra

Daugiau kaip 25 metus Baltarusiją valdantis A. Lukašenka puikiai žino: parlamento jam reikia tik dėl vaizdo. 1994 m. vykusių prezidento rinkimų antrąjį turą buvęs kolūkio pirmininkas ir dabartinis šalies lyderis laimėjo sulaukęs 80 proc. rinkimuose dalyvavusių piliečių balsų.

„Jo pagrindinė programa buvo atkurti po Sovietų Sąjungos žlugimo pradėjusius trūkinėti ekonominius ryšius, sutvirtinti klibėti ėmusius ūkio pagrindus, – IQ sakė VU TSPMI profesorius Tomas Janeliūnas. – Naujasis šalies prezidentas esą atsisakė žaisti liberalizmo idėja – keitė konstituciją, žingsnis po žingsnio mažino parlamento įtaką.“

„Priimamų teisės aktų skaičius ir kiti objektyvūs rodikliai rodo, kad Baltarusijos parlamentas šiuo metu nėra itin svarbus šalies institucinėje sąrangoje“, – IQ sakė VU TSPMI dėstytojas Vytis Jurkonis. Sprendimų priėmimo galia sutelkta prezidento ir vyriausybės rankose, parlamentas dažniausiai automatiškai patvirtina ministrų kabineto pateiktus projektus. Marginalų vaidmenį Baltarusijos politiniame gyvenime atlieka ir partijos: prieš ketverius metus į parlamentą pateko vos 16 politinių jėgų iškeltų kandidatų ir 94 nepartiniai.

Dažniausiai tai darbo kolektyvų iškelti atstovai, tam tikrų įmonių ar teritorinių vienetų atstovai, visiškai paklūstantys prezidento valiai.

Baimindamasis prarasti galią, A. Lukašenka po savo sparnu laiko ir šalies ministrų kabinetą. „Dažnai keisdamas jo narius prezidentas neleidžia iškilti vienam ar kitam ministrui, sustiprėti jų ryšiams su kitomis valstybėje ir už jos ribų veikiančiomis organizacijomis“, – kalbėjo T. Janeliūnas. Lygindamas Baltarusijos politinę konjunktūrą su padėtimi Rusijoje ir Ukrainoje, pašnekovas sakė, kad rasti tam tikrų darinių, galbūt turinčių sąsajų su tarnybomis Rusijoje, galima, tačiau tokių, kurios savo rankose sukoncentruotų autonominę galią pinigais ar politika, galėtų mesti iššūkį A. Lukašenkai ir, pavyzdžiui, savarankiškai valdyti žiniasklaidos priemones, Baltarusijoje nėra.

Panaši ir valstybės įmonių vadovų padėtis: pelną iš vykdomos veiklos krautis jie gali, tačiau turi žinoti, kad bet kurią akimirką gali būti pakeisti.

Balansuoja ant ribos

Iki parlamento rinkimų Baltarusijoje buvo svarstoma, kad A. Lukašenkos siekis kiek atsitraukti nuo į veidą šnopuojančios Rusijos lems pataikavimą Vakarams. „Jam būtų itin nepalanku viešai susidoroti su opozicijos atstovais, nes tai paskatintų protestus ir galbūt privestų iki masinių policijos ir demonstrantų susirėmimų“, – IQ sakė Rytų Europos studijų centro analitikė Dovilė Šukytė. Taip šalis esą rizikuotų sulaukti dar griežtesnių Vakarų sankcijų. Arba įsileisti daugiau opozicijos atstovų ir taip juos pamaloninti.

Vis dėlto atrodo, kad A. Lukašenkai tai nė motais, o ir JAV bei ES į tai žiūri pro pirštus. Politikos apžvalgininkai pabrėžia, kad, nors turės pastabų dėl demokratijos stokos, Vakarų šalys pripažins Baltarusijos parlamento rinkimus. Jos supranta, kad su rinkimų proceso pažeidimais ar be jų A. Lukašenkos remiami kandidatai rinkimus būtų laimėję. Kita vertus, ir pats parlamentas atlieka itin menką vaidmenį visoje šalies politinėje sistemoje.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų