(Pixabay nuotr.)

Kaip suvaržyti prekybą nykstančių rūšių gyvūnais

Kaip suvaržyti prekybą nykstančių rūšių gyvūnais

Ženevoje susirinkus į kas trejetą metų vykstantį suvažiavimą nebuvo priežasčių džiaugtis, kad daug pasiekta

Prie girdyklos taikiai ganosi grupelė dramblių, tarsi nepastebėjusių, kad už šimto metrų sustojo automobilis ir į juos sužiuro trys iš jo išlipę žmonės. Milžiniškame Kafujės nacionaliniame parke Zambijos vakaruose tyku, ramu, kitų žmonių nematyti. Tą trijulę veda smalsumas, bet jei kas nors užsigeistų žudyti, sustabdyti būtų sunku. Net 22 tūkst. kvadratinių kilometrų užimančio parko gyvūnus bando saugoti kovos su brakonieriais grupė, kurios bazė – už maždaug 20 kilometrų. Grupėje pamainomis dirba vos 27 prižiūrėtojai, turintys keletą visureigių ir šautuvų. Kai brakonieriavimas neša tokį pelną, o jų galimybės tik tokios, jie stebėtinai sėkmingai dirba.

Parke gyvena leopardų, retų rūšių antilopių, begemotų, skujuočių, vamzdžiadančių, krokodilų, taip pat dramblių, kurių XX a. 7-ajame dešimtmetyje, kai parke gyveno ir bene didžiausios pasaulyje juodųjų raganosių populiacijos, buvo apie 60 tūkst. Bet 9-ajame dešimtmetyje brakonieriai sumedžiojo paskutinį juodąjį raganosį, o dramblių bėra 4 tūkst.

Rugpjūčio 17–28 d. viršūnėms Ženevoje susirinkus į kas trejetą metų rengiamą Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvenciją (CITES) pasirašiusių šalių (šiuo metu tai – 183 valstybės) konferenciją, skirtą sprendimams priimti, dramblių klausimas bus vienas pagrindinių. Gamtosaugos organizacija WWF skaičiuoja, kad žmonės kasmet nužudo apie 20 tūkst. Afrikos dramblių.

Iš šių gyvūnų mėsos, odos, o svarbiausia ilčių galima nemažai uždirbti. Didžiausia dramblio kaulo rinka – Rytų Azija, kur paklausūs ir kiti nelegalūs produktai, pavyzdžiui, gyvūnų kūno dalys, reikalingos tradicinei kinų medicinai (tigrų kaulai, raganosių ragai, skujuočių žvynai) arba virtuvei (skujuočių mėsa). Liepą Singapūro pareigūnai sulaikė 8,8 tonos dramblio kaulo iš maždaug 300 dramblių ir 11,9 tonos žvynų iš maždaug 2 tūkst. skujuočių, kurie yra plačiausiai pasaulyje prekiaujama nykstanti žinduolių rūšis. Metinis prekybos nelegaliais gyvūnų produktais pelnas gali siekti 7–23 mlrd. JAV dolerių. Pagal pelningumą jis ketvirtas nusikalstamos prekybos eilėje, susijęs su tris pirmas vietas užimančia prekyba vergais, narkotikais ir ginklais.

Zambija Ženevoje siūlys, kad jos drambliai būtų perkelti iš pirmo CITES priedo, dėl rūšiai gresiančio išnykimo iš esmės draudžiančio bet kokią prekybą, į antrąjį, kuriuo tam tikra prekyba leidžiama, pavyzdžiui, medžioklės trofėjais. Be to, Botsvana, Namibija ir Zimbabvė norėtų parduoti dalį susikaupusio dramblio kaulo. Zambija teigia, kad jos dramblių populiacija stabilizavosi ir siekia apie 27 tūkst. – dešimtkart mažiau nei prieš 50 metų, bet gerokai daugiau nei maždaug 18 tūkst., išgyvenusių po brakonieriavimo protrūkio XX a. 8-ajame ir 9-ajame dešimtmečiuose. Gyvūnams pakanka erdvės, jie neišsiskirstę į netvarias smulkesnes populiacijas.

Esmė – žmonės

Daug vietinių būtų visai patenkinti, kad dramblių liktų mažiau. Šie rezervatuose ir tokiuose nacionaliniuose parkuose kaip Kafujės, užimančiuose apie 30 proc. šalies, gyvenantys saugomi gyvūnai gali daryti žalą, trypdami dirbamą žemę, nusiaubdami namus.

Gamtosaugos rateliuose visi sutinka, kad nėra geresnės gyvūnų apsaugos kaip vietinių interesas, kad jie išgyventų. Bet tai sunkiai pasiekiama. Gertrude Mwiba iš netoli Kafujės įsikūrusio kaimo yra iš bandančių sugyventi su didžiąja vietos fauna. Ji organizuoja bendruomeninį gamtos išteklių valdymo forumą, padeda ieškoti būdų, kaip sumažinti brakonieriavimą, propaguodama kitus pragyvenimo šaltinius. Galima auginti kasdienio vartojimo produktus, pavyzdžiui, kukurūzus, sojų pupeles, valgomuosius manijokus, o dramblius atbaidyti auginant jų taip nemylimas bites, dar ir iš to uždirbti. Bet nė vienas šių variantų neneša tokio pelno kaip brakonieriavimas. O drambliai anaiptol ne vienintelis taikinys. Sostinėje Lusakoje ir užsienyje paklausi žvėriena – įvairių rūšių antilopių, buivolų, net begemotų mėsa.

Kaimynystė su stambiais nykstančiais gyvūnais duoda kažkiek pajamų. Parke išsibarstę safario nameliai traukia turistus, turinčius vieną kitą šimtą dolerių susimokėti už nakvynę. Bet iš to nesukursi daug darbo vietų. Vietiniai gal neprieštarautų trofėjinei medžioklei, kai turistai moka už teisę nušauti gyvūną, bet mano, kad jiems nedaug nubyrėtų iš tos sumos. Iš pinigų, kuriuos safario organizatoriai sumoka valstybei, vyriausybė vietos kaimams skiria 20 proc. Bet, pasak G. Mwibos, kartais suma išmokama tik po poros metų, jei apskritai išmokama, o didžioji dalis vis tiek išleidžiama kovai su brakonieriais. Tokie nepasiturintys žemdirbiai, kaip ji, visame pasaulyje pirmose linijose kovoja už kai kurias nykstančias rūšis. Bet gyvūnų apsauga jiems neduoda akivaizdžios naudos, tik suteikia išlaidų.

Dalis gamtosaugininkų mano, kad reikia leisti kontroliuojamą rinką, tada vietiniams atsirastų interesas išsaugoti gyvūnus. Prekyba kelia palyginti mažą pavojų pasaulio bioįvairovei. Daug labiau kenkia mažėjantys arealai ir klimato kaita.

Kiti teigia priešingai: kad būtent prekyba kai kuriais produktais, kaip antai dramblio kaulu ir raganosių ragais, daug prisidėjo prie pavojaus atitinkamoms rūšims. Aiškinama, kad pakankamai patikimų politinių institucijų ir teisėsaugos įstaigų neturinčiose šalyse leidus prekybą prasidės medžioklės žiūrint trumpalaikių tikslų, o ne ilgalaikės investicijos. Be to, legali rinka įgalina nelegalią, padeda jai laikytis, nes lengviau išplauti nelegalius produktus, palaikoma prekybą skatinanti paklausa.

Argumentus iškreipia abiejų pusių asmeniniai interesai, juk turintys vertingų dramblio kaulo ar raganosių ragų atsargų išloštų iš prekybos, o kai kurių gamtosaugos nevyriausybinių organizacijų tikslai ir lėšų rinkimo akcijos grindžiami puristiniu požiūriu. Bet skaičiai paprastai palankūs norintiems drausti.

1989 m. uždraudus prekybą dramblio kaulu, dramblių padėtis pasikeitė. Abi pusės nesutaria, ar labiau prisidėjo mažėjanti paklausa, ar geresnė kova su brakonieriais, Afrikos vyriausybėms sulaukus spaudimo labiau pasistengti dėl apsaugos. Bet brakonieriai per pastarąjį dešimtmetį atsigavo ir, atrodo, tai susiję su daline liberalizacija 2007 m., davus vienkartinį leidimą parduoti tam tikrą kiekį sukauptų dramblio kaulo atsargų (žr. grafiką).

Japonija buvo paskirta įgaliotąja importuotoja, nes jos rinka atrodė gana gerai reguliuojama. Anot norinčių drausti, taip Japonija tapo nelegalios prekybos apdirbtu dramblio kaulu centru. Dabar Kinijos muitininkai didžiausias kontrabanda įvežtų artefaktų siuntas sulaiko, kai prekės pas juos atkeliauja iš Japonijos.

Taikant CITES linkstama kontroliuoti griežčiau. 2016 m. Johanesburge vykusioje konferencijoje į priedus įtraukta naujų rūšių (pavyzdžiui, į pirmą priedą įrašytos visos aštuonios skujuočių rūšys), užtikrinta didesnė Afrikos pilkųjų papūgų, liūtų, gepardų, ragasnapių ir totoabų (šių žuvų šlapimo pūslė naudojama kinų medicinoje) apsauga. Didžiuotasi, kad dabar laukiniai gyvūnai „nepajudinamai įtraukti į pasaulinių teisėsaugos, plėtros ir finansavimo įstaigų darbotvarkes“.

Nuo 2016 m. išties padaryta pažanga, ypač pasistengta, kad nusikaltėliams būtų sunkiau prekiauti laukinių gyvūnų produktais pasaulinėse interneto platformose. Be to, daugiau dėmesio į problemą atkreipė 2018 m. Londone vykusi plačiai nušviesta konferencija. Nevalingai tokiai prekybai infrastruktūrą suteikiančios bendrovės mokosi geriau ją atpažinti: vežėjai – tikrinti krovinį, bankai – pastebėti įtartinus pinigų srautus. Kinija ką tik pradėjo pirmininkauti daugiašalei Finansinių veiksmų darbo grupei, turinčiai kovoti su pinigų plovimu. Naujasis pirmininkas Liu Xiangminas kaip siekį nurodė, kad bus nusitaikyta į pajamas iš nusikaltimų, susijusių su laukine gamta.

Pažanga padaryta ir mažinant nelegalių produktų paklausą. Padėtis Kinijoje šiuo atžvilgiu svarbiausia. Atsiradus šimtams milijonų kinų, kurie turi atliekamų pinigų, anksčiau nišiniai produktai tapo milžiniška rinka. Plakatai Pekino metro informuoja apie kovą su nusikaltimais laukinei gamtai. Iš aktyvaus sporto pasitraukęs garsus krepšininkas Yao Mingas leido naudoti savo vardą kampanijose gelbėti dramblius, ryklius ir raganosius. O 2017 m. pabaigoje Kinija vidaus rinkoje uždraudė bet kokią prekybą dramblio kaulu. (Taikant CITES prekiauti naujai įsigytu dramblio kaulu jau buvo nelegalu.)

(Pixabay nuotr.)

Padeda ir technologijos. Kai kur Zambijos ir kitų šalių parkuose raganosiams ir drambliams uždedami jutikliai ir juos stebi bepiločiai orlaiviai. Konfiskuoto dramblio kaulo DNR tyrimai gana tiksliai parodo, kur nužudytas gyvūnas. Tačiau ištiriama tik 20 proc. stambių sulaikytų siuntų ir, pasak Matthew Colliso iš Tarptautinio gyvūnų gerovės fondo, tai – svarbi praleista galimybė geriau suprasti dramblio kaulo kontrabanda užsiimančius kriminalinius tinklus.

Dramblys – skrynelei, ryklys – pietums

Gamtosaugos nevyriausybinių organizacijų nuotaika prieš Ženevos suvažiavimą anaiptol ne pakili. Į CITES jau įtraukta apie 5,8 tūkst. gyvūnų ir 30 tūkst. augalų rūšių, o šiemet jų sąrašas turėtų būti papildytas, pavyzdžiui, dar kelių rūšių rykliais, kurie žudomi dėl pelekų, tokių svarbių kinų sriuboms.

O pastangos eliminuoti prekybą siūlo ryškią pamoką apie nenumatytų padarinių dėsnį. Dažnai vienur nuslopinta paklausa padidėja kitur, ypač Kinijos kaimynėse, kaip antai Vietname ir Laose. Kinijai uždraudus prekybą, dramblio kaulo kaina išties sumažėjo. Bet dėl to kai kurie dramblio kaulą medžioję brakonieriai perėjo prie skujuočių.

Kitas pavyzdys – raganosio ragas. Kinija prekybą juo uždraudė 1993 m., ir jo paklausa tradicinėje kinų medicinoje (nuo karščio, reumato ir podagros) sumažėjo. Bet išaugo Vietname dėl absurdiškų gandų, kad jis gali išgydyti vėžį. Vaistus iš tigro kaulų keičia vaistai iš liūto ir leopardo kaulų. Ir taip toliau.

Negana to, nors Kinija bando pažaboti nelegalią prekybą, kartu ji skelbia, kad tradicinė kinų medicina yra vienas didžių dalykų, kuriuos ši civilizacija davė pasauliui. Kinijoje tikrai padaryta rimtų atradimų, pavyzdžiui, artemizininas, dabar plačiai naudojamas nuo maliarijos. Retas tenykštis vaistas yra gyvūninės kilmės, o iš oficialios farmakopėjos pašalintos tokios nelegalios (ir bevertės) gydymo priemonės kaip raganosio ragas ir tigro kaulai. Bet kai kurie tradicinės kinų medicinos praktikai tebeskiria tokių preparatų, tad gamtosaugininkams neramu, kad Pasaulio sveikatos organizacija gegužę tradicinei kinų medicinai suteikė respektabilumo, į savo įtakingąją tarptautinę ligų klasifikaciją įtraukusi 400 būklių diagnozes.

Pastangos sumažinti nelegalių produktų paklausą veikia, tad nuostatos keičiasi. Antai kinai išmoko pobūviuose apsieiti be ryklio pelekų sriubos, ir vis daugiau pietautojų žino, kad tai geriausiu atveju tik kontroversiškas skonis. Tačiau nykstančių rūšių populiacijos toliau mažėja, o daugelio produktų rinka gerai laikosi. Kontrabanda jais, kaip sako M. Collisas, tebėra „nelabai rizikingas, bet labai pelningas nusikaltimas“.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų