Ren Zhengfei (Scanpix nuotr.)

Gali būti, kad Ren Zhengfei parduos „Huawei“ 5G technologiją pirkėjui iš Vakarų

Gali būti, kad Ren Zhengfei parduos „Huawei“ 5G technologiją pirkėjui iš Vakarų

Kinijos telekomunikacijų milžinės vadovas svarsto sukurti konkurentę savo įmonei

Senovės Graikijos akcentais dekoruotame atrijuje, kurį supa akmeninės kolonos ir šeši kariatides primenantys konstrukciniai elementai, „Huawei“ vadovui Ren Zhengfei (nuotr.) tik ir ištiesti Vakarams alyvmedžio šakelę – dalį savo įmonės. Rūmus primenančiame pastate, priklausančiame „Huawei“ kompleksui Šendžene, įrengta parodų salė, kurioje su pasididžiavimu eksponuojama Kinijos telekomunikacijų milžinės sukurta penktos kartos (5G) technologija. Netrukus ypač spartūs ir ypač trokštami mobiliojo ryšio tinklai sujungs viską nuo automobilių iki pramoninių robotų.

Būtent 5G technologija, svarbia būsimoms „Huawei“ pajamoms, Ren Zhengfei pranešė esąs pasiruošęs pasidalyti, kai rugsėjo 10-ąją savaitraščiui „The Economist“ davė dvi valandas trukusį interviu. Už tam tikrą vienkartinę sumą pirkėjui visiems laikams būtų atverti esami „Huawei“ 5G patentai, licencijos, programos tekstai, techniniai brėžiniai ir gamybos žinios. Pirkėjas galėtų modifikuoti pirminį programos tekstą, taigi nei „Huawei“, nei Kinijos vyriausybė negalėtų net hipotetiškai kontroliuoti telekomunikacijų infrastruktūros, sukurtos naudojant tokio pirkėjo pagamintą įrangą. Pati „Huawei“ taip pat galėtų laisvai plėtoti savo technologiją bet kuria norima kryptimi.

Šiemet „Huawei“ intensyviai demonstruoja žavesį. Nuo sausio Ren Zhengfei kartą per mėnesį dosniai dalija interviu tarptautinėms žiniasklaidos priemonėms. Tačiau mintis perduoti visą 5G technologiją konkurentei – tikrai drąsiausias pasiūlymas. „Sunku sugalvoti panašių precedentų technologijų istorijoje“, – sakė Danas Wangas iš tyrimų bendrovės „Gavekal Dragonomics“.

Ren Zhengfei aiškina, kad siekia sukurti varžovę, galinčią 5G srityje konkuruoti su „Huawei“ (ši neprarastų jau pasirašytų sutarčių ir toliau siūlytų 5G sistemas). Verslininko manymu, tai sukurtų vienodas sąlygas tuo metu, kai Vakaruose daugelis sunerimo, kad įrangą daugumai naujųjų pasaulio mobiliojo ryšio tinklų tieks kinų įmonė. „Tinkamai pasiskirstę interesai padės „Huawei“ išgyventi“, – įsitikinęs Ren Zhengfei.

Rimtai. Amerikiečiai jau ne vieną mėnesį puola įmonę, įtardami, kad per jos pasaulinius tinklus Kinija galės šnipinėti. JAV siekia, kad „Huawei“ įrangos nenaudotų ir 5G tinklus pradedantys diegti sąjungininkai. Nuo gegužės JAV įmonės nebegali „Huawei“ parduoti komponentų ir programinės įrangos, nes tai esą kelia pavojų nacionaliniam saugumui. Praėjusį mėnesį JAV apribojo valstybės įstaigų teisę sudaryti sandorius su „Huawei“ (ji užginčijo šį draudimą teisme).

Iš pirmo žvilgsnio aplinkybės palankios Ren Zhengfei gestui. Jei po sandorio atsirastų stipri konkurentė, pavyzdžiui, Australijai (uždraudusiai „Huawei“ aparatinę įrangą) nebereikėtų rinktis, kas svarbiau: pažangi ir pigi technologija tinklams, kaip siūloma „Huawei“, ar baimė, kad Kinija gali šnipinėti. Būtų galima imti geriausią sąjungininko siūlomą technologiją. Sprendimus, kokią telekomunikacijų įrangą pirkti, vėl galėtų priimti ne politikai, bet pragmatiškos valdybos.

O tuos, kurie „Huawei“ technologijas vertina įtariai, gestas gali įtikinti, kad įmonė vadovaujasi blaiviais verslo sumetimais. Pasak Ren Zhengfei, už gautus pinigus „Huawei“ galėtų padaryti rimtesnę pažangą. Jei būtų parduotas, visas įmonės 5G technologijos portfelis gali būti vertas dešimčių milijardų dolerių. Per praėjusį dešimtmetį su naująja mobiliojo ryšio karta susijusiems moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai įmonė išleido bent 2 mlrd. JAV dolerių.

Žodžiais apie sąžiningesnių technologinių lenktynių siekį Ren Zhengfei taip pat bando atskirti amerikiečių baimę dėl saugumo nuo baimės dėl „Huawei“ dominavimo rinkoje. Savo pasiūlymu jis „iš esmės siekia išsiaiškinti, ar jie neblefuoja“, pasakojo Samm Sacks iš Vašingtono idėjų kalvės „New America“. Ji pabrėžė, kad JAV vyriausybė aiškinasi, kaip sukurti konkurentę „Huawei“: galbūt ėmus globoti amerikiečių įmonę, o gal paremiant pagrindines pasaulines konkurentes – švedų „Ericsson“ ir suomių „Nokią“. Taip pat siekiama, kad mobiliuosiuose tinkluose atsirastų komponentų, kuriuos galima pakeisti analogais, ir operatorėms būtų lengviau turėti kelis tiekėjus. Už standartizaciją atsakinga „OpenRAN“ dirba, kad tokios infrastruktūros įrangos gamintojos kaip „Huawei“ susitartų dėl jų tinkluose naudojamoms technologijoms, kuriomis perduodami duomenys, taikomų standartų ir būtų paprasčiau jas suderinti. Kol kas „Huawei“ nesutiko prisijungti.

Bet ar tikrai toks sandoris įmanomas? Ar Kinija sutiktų atskirti kertinę vienos iš nedaugelio pasauliniu mastu stiprių korporacijų dalį? Juk 5G dabar išreiškia supergalias. Kaip „The Economist“ sakė Ren Zhengfei, „5G – tai sparta“ ir „spartą turinčios šalys sparčiai darys pažangą. O štai spartos ir puikios ryšio technologijos atsisakiusių šalių ūkiai gali suktis vis lėčiau.“

Net jei Kinijos valdžia pritartų sandoriui, kas galėtų būti pirkėjas? Anot Ren Zhengfei, jis „net neįsivaizduoja“. Analitikai spėja, kad tokios milžinės kaip „Ericsson“ ir „Nokia“ vedamos išdidumo atsisakytų, taip pat suabejotų „Huawei“ technologijų verte. (O ir pinigų trūksta, nes pernai jos deklaravo nuostolius.) Pasak konsultantų, įsigijusi technologiją smulkesnė įmonė nebūtinai galės lygiomis sąlygomis varžytis su „Huawei“, kuri taip gerai įsitvirtinusi kaip didžiųjų operatorių tiekėja, kad dauguma jų nematytų finansinės prasmės keisti ją į kitą. Pietų Korėjos elektronikos milžinė „Samsung“ turi pinigų ir nedidelį, bet augantį tinklo įrangos padalinį – jei nebūtų kitų pasiūlymų, derybos su ja nebūtų lengvos. Gali susivienyti keli pirkėjai, bet neaišku, kurios įmonės to imtųsi.

Norinčius gali atbaidyti ir kiti aspektai. Jei „Huawei“ tikrai pasiruošusi perduoti visą savo technologiją kitai įmonei, ji, kaip pabrėžė D. Wangas, „turi susitaikyti su rimtos konkurentės rizika ateityje“. Bet, anot S. Sacks, „Huawei“ dominuoja ne tik dėl technologijos, bet ir dėl žemų kainų ir gebėjimo sparčiai pristatyti produktus. Svarbu ir tai, kad ji nusiteikusi eiti ten, kur Vakarų įmonės vengia žengti – tik „Huawei“ gali ryžtis klampoti po maliarines pelkes Afrikoje ir statyti bazines stotis Kolumbijos kalnų šlaituose. Ren Zhengfei tai žino. Paklaustas, ar, jo manymu, gavusi brangių „Huawei“ sukauptų praktinių žinių tai sugebėtų amerikiečių įmonė, jis pasipuikuodamas atsakė: „Nemanau.“ Potencialūs pirkėjai irgi tai žino.

Pagaliau retas mano, kad po tokio sandorio JAV nacionalinis saugumas nusiramintų bent artimiausiu metu. Galima beveik neabejoti, jog naujajai konkurentei įrangą vis tiek tektų gaminti Kinijoje, kur pagaminama pusė JAV naudojamos telekomunikacijų įrangos. Nedingtų nerimas, kad Kinija kišis. O neseniai „Huawei“ pasitelkė ne tik žavesį. Ji apkaltino, kad apsimetę „Huawei“ darbuotojais JAV pareigūnai darė pažeidimus, siekdami „įmonei užtraukti nepagrįstus kaltinimus“. JAV vyriausybė taip pat apkaltinta kibernetinėmis atakomis. Santykiai dėl to gali apkarsti.

Ar gali Ren Zhengfei pasiūlymas būti nevilties ženklas? Pasak jo, nieko panašaus. „Huawei“ esą rado alternatyvių tiekėjų tinklo infrastruktūros padaliniui, kuriems JAV juodieji sąrašai neaktualūs. Jis neigia, kad kitąmet įmonė dirbs nuostolingai.

Vis dėlto į vartotojus orientuoto padalinio padėtis kebli. Pusę iš 105 mlrd. JAV dolerių, gautų iš prekybos, kaip ir nemenką dalį pelno, įmonė pernai uždirbo įvairiose šalyse pardavusi 208 mln. išmaniųjų telefonų. Šiam padaliniui nesaldu. Ne Kinijoje parduodamus „Huawei“ telefonus žmonės daugiausia renkasi dėl to, kad juose įdiegta programinė įranga, kurią siūlo tik „Google“. „Huawei“ naudojama „Google“ sukurta operacinė sistema mobiliesiems „Android“ yra atvirojo šaltinio ir laisvai pasiekiama. Bet JAV technologijų milžinės programėlės – ne. Kadangi „Google“ – amerikiečių įmonė ir jos programėlės kuriamos JAV, joms galioja Komercijos departamento draudimas parduoti amerikietiškas technologijas „Huawei“.

Pasak Ren Zhengfei, „Google“ lobistinėmis priemonėmis siekia Donaldo Trumpo administracijos leidimo toliau tiekti „Huawei“ „Android“ programas, bet kol kas be rezultatų. Jei JAV politika nesikeis, „Huawei“ liks su atvirojo šaltinio „Android“ versija be programėlių, kurių tikisi vartotojai. Kinų bendrovė kuria savo operacinę sistemą „Harmony OS“, bet dar daug metų ji nebus pajėgi konkuruoti su brandžia „Android“ ekosistema.

Izoliuota

Vadinasi, nė viename naujame „Huawei“ telefone nebus „Gmail“, „Google“ žemėlapių, „YouTube“, o svarbiausia – „Google Play“ parduotuvės. Būtent iš šios parduotuvės „Android“ naudotojai gali lengvai atsisiųsti tokių programėlių kaip „WhatsApp“, „Instagram“ ir „Facebook“. Ypač „WhatsApp“ beveik visur, išskyrus JAV, tapo standartine priemone susisiekti. JAV vyriausybei neatlyžus, naujieji „Huawei“ išmanieji telefonai bus tik geri fotoaparatai, kuriais galima ir paskambinti. Rugsėjo 19 d. įmonė Miunchene pirmą kartą po to, kai pateko į juodąjį sąrašą, pristatė aukštos klasės telefoną „Mate 30“. „Huawei“ teigimu, žmonės jį pirks dėl aparatinės įrangos ypatybių. Bet elementarių funkcijų neturintis telefonas vargiai gali tapti hitu. Nusilpęs į vartotojus orientuotas padalinys atneš mažiau pelno.

Kinijos išmaniųjų telefonų rinkoje, kur „Google“ programėlės niekada nebuvo aktualios, „Huawei“ tenkanti dalis sparčiai auga. Tačiau du penktadalius telefonų už maždaug 20 mlrd. JAV dolerių per metus ji parduoda svetur. Nors bendrovės vadovai ne kartą atsisakė pasidalyti prognozėmis, įmonės mastu pajamos per aštuonis mėnesius, iki rugpjūčio, išaugo tik 20 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, kai 2019 m. pirmą pusmetį augimas dar siekė 23 proc. Jei žmonės nepirks „Mate 30“ ir vėlesnių modelių, „Huawei“ gali prarasti milijardus dolerių metinių pajamų.

Panašių su tiekimo grandine susijusių sunkumų kilo ir kitiems įmonės padaliniams. „Huawei“ programuotojai uoliai rašo programinės įrangos įrankius (kompiliatorius ir bibliotekas), reikalingus kuriant programinę įrangą, skirtą įvairiems elektronikos prietaisams, ne tik išmaniesiems telefonams, bet ir tinklo įrangai. Kaip ir „Android“ atveju, „Huawei“ tektų sukurti savą versiją ir susijusią technologinę ekosistemą. Tokios ekosistemos tobulinamos ne vienus metus, o vienos įmonės galimybės skatinti evoliuciją ribotos, nes svarbu ir trečiosios šalys, turinčios savų tikslų ir motyvų. Iš „Huawei“ žinių apie aukštąsias aparatines technologijas čia maža naudos.

Nepaisant Ren Zhengfei patikinimų, „Huawei“ finansinė padėtis gali būti įtempta. Jis pats pripažįsta, kad sutriko santykiai su stambiais Vakarų bankais, kaip antai HSBC ir „Standard Chartered“. Bet įmonė turi pakankamai pinigų ir, pasak vadovo, mažesni bankai neatsisako jai skolinti. Prireikus pinigų gali atseikėti Kinijos plėtros bankas, jau anksčiau, kaip kalbama, pratęsęs „Huawei“ ir jos varžovės iš Kinijos ZTE kreditavimą. Ren Zhengfei ir jo pavaldiniai ne kartą teigė, kad pinigų srautai – normalūs, minėdami intensyvius įmonės statybos darbus. Ką tik baigtas 120 hektarų užimantis 1,4 mlrd. JAV dolerių vertės tyrimų kompleksas.

„Huawei“ verčiama keisti profilį ir, užuot siūlius vien aparatinę įrangą, taip pat gaminti daugelį komponentų, kuriuos anksčiau pirko iš kitų. Įmonei tai nėra lengva. Kaip tik tada, kai, siekiant pakeisti tiekėjus ir programinę įrangą, kurios nebegali gauti iš JAV, reikia daug pinigų investicijoms, jos melžiama karvė atsidūrė pavojuje. Galbūt Ren Zhengfei tikisi, kad pasiūlęs parduoti „Huawei“ 5G technologiją gaus pakankamai degalų įmonės skrydžiui į naujas aukštumas. Bet pažvelgus už pompastiškų freskų Šendžene matyti, kad dar pompastiškesnis jo gestas ir „Huawei“ ateitis tikrai atrodo miglota.

Komentarai

Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų