(Audriaus Solomino nuotr.)

Režisierius Ignas Jonynas: naujasis mūsų filmas yra šiek tiek mišrūnas

Režisierius Ignas Jonynas: naujasis mūsų filmas yra šiek tiek mišrūnas

Debiutinis ilgametražis režisieriaus Igno Jonyno filmas „Lošėjas“ 2014-aisiais pripažintas geriausiu. Šį rudenį kino teatruose – jo antrojo filmo „Nematoma“ premjera. Kuo jis skirsis nuo debiuto ir kaip vyko kūrybinis procesas, režisierius pasakojo Laurai Čiginskaitei.

– Esate sakęs, kad kurdamas filmus ieškote ore tvyrančių socialinių problemų. Kaip gimė pagrindinės šio filmo temos?

– Mūsų su Kristupu (Saboliumi – IQ past.) metodas paprastas – daug kalbamės. Kalbamės apie rūpimus dalykus: politiką, šiuolaikinį meną, kiną, socialines aktualijas. Tada vienam iš mūsų gimsta kokia nors tema ar idėja ir ją pradedame plėtoti. Filmo „Nematoma“ atveju mus sudomino televizijos kaip masinės iliuzijos industrijos vaidmuo, kuris tuo pat metu paliečia konkrečius likimus. Ieškodami kino aspiracijų prisiminėme Sidney Lumeto filmą „Tinklas“ („Network“) ir Matteo Garrone’s „Realybę“ („Reality“), bet tai labiau Vakarų tradicijos paveikti filmai. Mes norėjome atsispirti nuo vietos konteksto. Šiuo atžvilgiu mūsų filmas šiek tiek mišrūnas. Jame posovietinė patirtis maišosi su naujųjų laikų realijomis: manipuliatyvia realybe, savo ego patenkinimu viešumoje ar populistine logika. Pradėję nagrinėti televizijos realijas netrukus supratome, kad mūsų filme tai tik viena aplinkybių, atskleidžiančių herojaus susikurtos iliuzijos pavojų. Supratome, kad reikia dar labiau gilintis į pagrindinio veikėjo motyvacijas ir gyvenimo patirtis, dariusias įtaką jo elgesiui. Taip scenarijuje atsirado iš praeities ateinanti detektyvinė linija, kuri paskui save atnešė manipuliacijos, kaltės ir keršto temas.

– Tai jau antrasis jūsų filmas, kurio scenarijų kūrėte su K. Saboliumi. Kaip judu pasidalijate darbus?

– Paprasčiausia tai būtų palyginti su intensyvia stalo teniso partija. Mes vienas kitam paduodame idėjas. Bandome atsimušti argumentais, jei dramaturginis sprendimas kelia abejonių. Vienas kitam perdavinėjame dialogų variantus ir keičiamės stalo pusėmis, kai norime patikrinti oponento poziciją. Kad ir kaip paradoksaliai skambėtų, autorystė mūsų bendradarbiavime išnyksta.

Drąsiai perrašinėjame vienas kito scenas ar dialogus ir bendrai šlifuojame dramaturginius sprendimus. Ir labai daug rašome. Gimsta dešimtys visiškai skirtingų variantų. Tai nenutrūkstantis procesas. Net ir filmuodami vis dar tobuliname scenarijų. Pasakysiu daugiau – scenarijaus rašymas tęsiasi net ir montuojant jau nufilmuotą medžiagą. Juk montažas tam tikru atžvilgiu – irgi scenarijaus dėliojimas: sukeitus scenas vietomis ar išmetus medžiagos gabalą gali pakisti ne tik filmo struktūra, bet ir jo prasmė.

– San Sebastiano kino festivalyje dar net nebaigtas filmas sulaukė apdovanojimo. Kuo jums tai buvo reikšminga?

– „Nematoma“ labai sunkiai skynėsi kelią į ekraną. Iš pradžių lietuviai prodiuseriai „Magic films“ surado partnerius Ukrainoje. Po to prisijungė dar nuo „Lošėjo“ laikų noriai bendradarbiaujantys latviai „Locomotive production“. Mus parėmė Lietuvos kino centras ir Latvijos nacionalinis kino centras. Bet darbams kokybiškai užbaigti vis dar trūko lėšų. Ir tada filmą „Nematoma“ netikėtai atrinko į San Sebastiano „Glocal in Progress“ programą, kurios laimėtojas gauna piniginį prizą ir galimybę baigti filmo postprodukcijos darbus su Madride esančiomis kino bendrovėmis. Tai buvo dangaus mana.

Šis prizas svarbus ne tik dėl to, kad galėjome kokybiškai atlikti likusius darbus, kartu tai buvo papildomas stimulas sukelti tarptautinį susidomėjimą dar nebaigtu filmu. Po apdovanojimo į prodiuserius kreipėsi platintojai ir filmų agentai, kuriems rūpėjo susipažinti su filmu ir pasiūlyti galimybę bendradarbiauti. Dar viena svarbi aplinkybė, kad San Sebastiano kino festivalis po apdovanojimo toliau domėjosi filmu ir galiausiai jį atrinko į konkursinę programą.

– Žiniasklaidoje galima matyti, kad dažnai bandoma ieškoti sąsajų tarp filmų „Lošėjas“ ir „Nematoma“. Kas tarp jų yra bendro?

– Turbūt pagrindinis panašumas yra tai, kad abu filmai stengiasi nagrinėti socialines problemas, įvilkdami jas į žanrinius rėmus. Abiejuose pagrindinis tematinis panašumas yra individo ir socialinės aplinkos konfliktas. Tik kiekvienu atveju stengiamasi jį pateikti vis kitokia forma. Nors stilistiškai abu filmai yra visiškai skirtingi.

– Sakoma, kad antrasis filmas dažnam režisieriui būna netgi sudėtingesnis negu pirmas, nes juntami lūkesčiai, vis lyginama. Ar tai jaučiate?

– Man antro filmo sunkumas buvo ne tai. Netikėta buvo suvokti, kad pirmojo sėkmė niekaip nepaveikė ir nepalengvino galimybių pradėti kurti antrąjį filmą.

Filmo „Nematoma“ (rež. I. Jonynas) premjera kino teatruose nuo rugsėjo 20 d.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų