Karolis Šarūnas

Alternatyva bankiniam finansavimui

Alternatyva bankiniam finansavimui

Pastaruoju metu vis daugiau Lietuvos įmonių, ypač NT ir transporto sektoriuose, skundžiasi dėl sunkiau prieinamo bankinio finansavimo ir griežtėjančių skolinimo sąlygų. Nors tebesitęsia žemų ECB palūkanų laikotarpis, naujos verslo paskolos brangsta. Bankų sektoriaus turtas sparčiai auga, blogų paskolų dalis nuosekliai mažėja, o kapitalo pakankamumo rodikliai su kaupu viršija nustatytas normas, tačiau daugėja įmonių (ypač smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV), kurioms palyginti pigūs bankų pinigai tampa sunkiai prieinami.

Viena galimų ir vis dar ne iki galo SVV įmonių atrastų bankinio finansavimo alternatyvų yra skolos vertybinių popierių (obligacijų) rinka.

Šiuo metu aktyvių registruotų įmonių vertybinių skolos popierių emisijos suma Baltijos šalyse sudaro apie 3,7 mlrd. eurų. Atrodytų, reikšminga suma, tačiau didžiąją dalį (75 proc.) rinkos kapitalizacijos sudaro keletas Baltijos šalių kontekste itin stambių obligacijų emisijų. Tai – didelių bendrovių („Maximos“ grupės, „Lietuvos energijos“, „Eesti Energios“, „Latvenergo“, „Luminor“, „4Finance“) daugiau nei 100 mln. eurų siekiančios, dažnu atveju į užsienio biržų sąrašus įtrauktos obligacijų emisijos. Daugeliui šių bendrovių tarptautinės reitingų agentūros yra suteikusios kredito reitingus, jų skolos vertybinių popierių gali įsigyti stambūs užsienio instituciniai investuotojai, o skolinimosi palūkanos gali siekti vos 0,85–3,5 proc. Akivaizdu, kad tokios skolinimosi kapitalo rinkose sąlygos prieinamos tik mažam ratui stambiausių Baltijos šalių bendrovių.

Kitą dalį (15 proc.) obligacijų rinkos sudaro skolinimo veiklą vykdančių įmonių, t. y. komercinių bankų ir alternatyvaus skolinimo teikėjų, vertybiniai popieriai. Pastarųjų atveju obligacijos yra pagrindinis verslo finansavimo šaltinis, nulėmęs sėkmingą tokių žaidėjų kaip „Mogo“, „SME Finance“ ir „Creditstar“ plėtrą. Komerciniai bankai obligacijas pasitelkia kapitalui stiprinti, nes subordinuotos obligacijos įskaičiuojamos į 2-ojo lygio kapitalą, ir tai pagerina bankų kapitalo pakankamumo rodiklius. Galima teigti, kad nemaža dalis vietos finansų sektoriaus žaidėjų, kaip lietuvių Šiaulių bankas ir Medicinos bankas, latvių „Citadele“ ir „BlueOrange“ bei estų LHV ir „Inbank“, sėkmingai išnaudoja kapitalo rinkų teikiamus pranašumus.

Ne finansų įmonių obligacijoms tenka likusi rinkos dalis (10 proc.). Iš jų 63 proc. sudaro neviešos emisijos, tad informacija apie jas nėra iki galo tiksli, t. y. realiai išplatinta suma gali skirtis nuo registruotos. 77 proc. kapitalizacijos užima Estijos bendrovės. To priežastis – itin aktyvūs Estijos ir Suomijos instituciniai investuotojai: pensijų ir kiti investiciniai fondai, šeimos biurai.
50 proc. ne finansų bendrovių obligacijų emisijų sumos sudaro NT įmonių obligacijos, pavyzdžiui, smulkesnių „Domus estate“ ir stambesnų „Mainor Ulemiste“ NT plėtotojų, taip pat NT fondų, kaip „Northern Horizon“. Dalis obligacijas vietoj bankinio finansavimo pasirinko dėl grąžinimo grafiko, nes palūkanos mokamos periodiškai, o pasiskolinta suma grąžinama periodo pabaigoje.

Kiti naudoja šią priemonę dėl didesnio skolinimo intensyvumo ar galimybės išleisti subordinuotas obligacijas, t. y. pasiskolinti iš banko 50–60 proc. užstatomo NT vertės, o dar 20–25 proc. pritraukti iš investuotojų per obligacijas, jei tai leidžia NT generuojami pinigų srautai. Taigi, NT bendrovių finansavimo galimybės išleidžiant obligacijas yra didžiulės.

Kitų sektorių įmonės taip pat pradeda atrasti obligacijas kaip alternatyvą bankams. Sėkmingam skolinimuisi svarbu įsivertinti emisijos dydį, nes didesnių emisijų platinimas neapsieina be institucinių investuotojų, o jie savo investicijoms kelia specifinius reikalavimus. Visų pirma, investicija turi būti gana likvidi, t. y. vertybiniai popieriai dažnu atveju privalo būti biržiniai ir emisijos suma turi būti gana didelė (bent 10–20 mln. eurų), kad užtikrintų diversifikuotą investuotojų bazę.

SVV įmonėms aktualesnis 1–5 mln. eurų skolinimasis. Nors tokio dydžio emisijos retai sudomina institucinius investuotojus, obligacijas įmanoma išplatinti tik stambesniems mažmeniniams investuotojams ir šeimos biurams, kurie į tokią obligacijų emisiją gali investuoti nuo 30 iki 500 tūkst. eurų.

Palyginti su bankiniu finansavimu, obligacijos gali turėti keletą pranašumų. Įmanomas visiškas grąžinimas termino pabaigoje, nes banko paskolos atveju dažnai taikoma periodinė paskolos amortizacija. Jei emitento įsiskolinimo lygis neaukštas, o pelno rodikliai geri, įmanoma išleisti turtu neužtikrintą obligacijų emisiją ar pritaikyti mažesnius suvaržymus dividendams išmokėti ar papildomai skolintis nei bankinio finansavimo atveju. Jei emitentas turi gerą reputaciją ir įsiskolinimo lygis siekia panašius į bankų taikomus rodiklius (pavyzdžiui, finansinės skolos ir EBITDA santykis neviršija 3), įmanoma pasiskolinti už panašias į bankų taikomas palūkanas. Obligacijos gali būti pirmas žingsnis į kapitalo rinkas, kuriose tikslingai auginant emitento reputaciją ir skaidrumą sudaromos prielaidos dar palankiau skolintis ateityje ar akcijas išleisti per pirminį viešą siūlymą.

Karolis Šarūnas yra „Orion Securities“ įmonių finansų vyr. projektų vadovas, „Orion Private Debt Fund I“ investicijų direktorius

Jūsų komentaras

Rodyti daugiau
Daugiau leidinio naujienų