Scanpix nuotr.

2008–2017 m.: auksas, juodoji buhalterija ir Garliava

2008–2017 m.: auksas, juodoji buhalterija ir Garliava

Valstybės sėkmė gali būti matuojama tuo, kaip kokybiškai ji reflektuoja praeitį, kaip ryžtingai kuria dabartį ir tiki ateitimi.

Žurnalas IQ vasario numeryje išskyrė 30 įvykių – po tris kiekvieną dešimtmetį – ir seka jų pėdsakais iki pat šių dienų. Jų istorinė reikšmė tikrai nėra vienoda ir kartais net nepalyginama, tačiau toks yra žmonių ir valstybių gyvenimas – šventes keičia sukrėtimai, entuziazmą – rutina, stebuklus – sunkus darbas. IQ apžvalgininkai Gytis Kapsevičius, Skirmantas Knieža, Rusnė Marčėnaitė, Kotryna Tamkutė – pasinaudojo proga į savo šalį pažvelgti ne tik istoriškai, bet ir kritiškai.

Straipsnių ciklo įžangą galite perskaityti čia: Žiūrėti tikrovei į akis

Jūsų dėmesiui – trys dešimtojo valstybės dešimtmečio epizodai.

 

Suvienyti sporto

2012 m. Londono olimpinėse žaidynėse gimė nauja Lietuvos sporto žvaigždė – Rūta Meilutytė.

Scanpix nuotr.

Minutė ir penkios sekundės Londono olimpinio baseino takelyje, ir 2012-aisiais Lietuva subangavo sveikindama naują heroję – penkiolikmetę Rūtą Meilutytę, iškovojusią auksą 100 m plaukimo krūtine rungtyje. Beveik dešimtmečiu anksčiau šalis džiūgavo dvylikai vyrų Stokholme į palubes kilnojant Europos krepšinio čempionų taurę. Buvo praėję 60 metų nuo 1937-ųjų, kai šį titulą lietuviai iškovojo pirmąkart. Dar nepamiršta ir euforija auksą olimpinėse žaidynėse laimėjus šaulei Dainai Gudzinevičiūtei, disko metikui Virgilijui Aleknai, penkiakovininkei Laurai Asadauskaitei, taip pat švenčiant kitų spalvų medalius, ir ne tik olimpinėse žaidynėse, laimėjusių šalies sportininkų pergales.

Tai tos retos akimirkos, kai Lietuva pasiduoda saldžiam bendrystės jausmui, neturi preteksto dalytis į priešingas stovyklas, o emigrantai Didžiojoje Britanijoje neslepia savo tautybės. Tada ir valdžia skuba reaguoti į politinių dividendų galinčią atnešti pozityvią aktualiją – projektuoja ir netaupydama stato baseinus, krepšinio arenas, o tėvai džiaugiasi išaugusia vaikų motyvacija sportuoti.

 

Jupiteris, jautis ir rinkėjas

2013 m. liepą paskelbtas nuosprendis Darbo partijos juodosios buhalterijos byloje.

Vytautas Gapšys ir Viktoras Uspaskichas Darbo partijos baudžiamosios bylos dėl juodosios buhalterijos nagrinėjime. BFL nuotr.

Jei vadovautumės posakiu „Nepagautas – ne vagis“, galėtume pasidžiaugti, kad beveik visi aukščiausio lygio Lietuvos politikai yra skaidrūs ir moralūs. Per 27 metus nemažai jų sulaukė įvairių įtarimų, tačiau realiomis bausmėmis nubausti tik keli.

2016 m. prasidėjo Lietuvą supurčiusi Eligijaus Masiulio ir Liberalų sąjūdžio krizė – politikas įtariamas paėmęs 106 tūkst. eurų kyšį. Partijos populiarumas dramatiškai subliuško. Ši byla kiek pritemdė kitą korupcijos skandalą, į kurį panašiu metu įsivėlė europarlamentaras Rolandas Paksas ir „Lietuvos ryto“ vadovas Gedvydas Vainauskas.

Kiek truks tyrimas ir koks bus nuosprendis, pasakyti greičiausiai negali niekas. Neabejotina – bylos, kuriose figūruoja garsūs ir teisiamųjų, ir advokatų vardai, yra nemenkas išbandymas teismų sistemos stuburui. Kaip vertinti Darbo partijos juodosios buhalterijos bylos rezultatus – ar galime kalbėti apie visuomenės ir politikų pamokas? Visuomenė galėjo net pamiršti, dėl ko politikai kaltinami – skandalas kilo 2006 m. gegužę, Vilniaus apygardos teismo nuosprendis politikams Viktorui Uspaskichui, Vytautui Gapšiui ir partijos finansininkei paskelbtas 2013 m. liepą, o Aukščiausiojo Teismo – 2016 m. gruodį. Atskirai teista partijos narė Vitalija Vonžutaitė galutinį nuosprendį išgirdo tik šiemet. Juose parašyta „kalti“ ir dar suminėtos kelių tūkstančių eurų baudos. Teismo procesas kainavo dešimtis kartų daugiau, ir tai neskaičiuojant advokatų honoraro. O nuteistieji gali ruoštis naujiems žygiams – istorija rodo, kad politikų charizma rinkėjams yra svarbesnė nei jų skaidrumas. Štai Konstituciją pažeidęs R. Paksas du kartus buvo išrinktas į Europos Parlamentą, kaip ir tuo metu įtarimų supamas V. Uspaskichas. Artūras Zuokas, nepaisant žemesnių instancijų teismų nuosprendžio dėl jo kaltumo papirkinėjant Vilniaus tarybos narį, per tą laiką spėjo tapti Seimo nariu, vėliau ir dar kartą Vilniaus meru. Socialdemokratas Gintautas Paluckas, 2012 m. nuteistas už piktnaudžiavimą tarnyba sostinės savivaldybėje, po trejų metų tapo vicemeru, vėliau – Socialdemokratų partijos pirmininku.

 

Skeletas spintoje

2012 m. gegužę Garliavoje nerimo aistros dėl policijos iš globėjos namų išgabentos mergaitės.

Valstybės sėkmė gali būti matuojama tuo, kaip kokybiškai ji reflektuoja praeitį, kaip ryžtingai kuria dabartį ir tiki ateitimi.

Disidentė Nijolė Sadūnaitė, sausio 13-ąją Seime minint Laisvės gynėjų dieną atsiėmusi jai skirtą Laisvės premiją, iš tribūnos priminė ne nepriklausomybės kovas, o Garliavos skandalą. Buvusi politinė kalinė Lietuvos laisvės kovotojus lygino su žmonėmis, tariamame pedofilijos skandale gynusius teismo vėliau nuteistus Kedžių giminės narius. Šalies prezidentei, policijai ir teismams N. Sadūnaitė priekaištavo dėl to, kad piliečiai nežino, ar gyva yra iš globėjų paimta ir su mama į užsienį gyventi išvykusi mergaitė.

Valstybės vadovei bene vienintelį kartą per dvi kadencijas dėl šios istorijos teko ne kartą asmeniškai patirti buvusios teisėjos Neringos Venckienės sukurpta istorija patikėjusių žmonių spaudimą įsikišti į šios problemos sprendimą. Skausmingos istorijos ir kontroversiško savo vaidmens joje šiandien veikiausiai nenori prisiminti ne vienas aukšto rango politikas.

Disidentės N. Sadūnaitės demaršas psichologams buvo proga priminti, kad Lietuvoje iki šiol nesuvokiama, kokius sudėtingus traumų padarinius gali turėti taškų ant „i“ nesudėjimas: klaidų nepripažinimas, suskilusios visuomenės suskirstymas į patvorinius bei teisiuosius ir visų jų palikimas drauge tame pačiame patvory.

Visuomenės laukia dar vienas išbandymas – su Garliavos vėliava ir „Drąsos kelio“ partija į Seimą įžengusi buvusi šios istorijos generatore laikoma teisėja N. Venckienė, tikėtina, jau netrukus bus perduota Lietuvos teisėsaugai. Piktnaudžiavimu tarnyba, mirusiojo paniekinimu, teismo sprendimo nevykdymu, pasipriešinimu pareigūnams, trukdymu antstolei vykdyti teismo pavedimą, piktnaudžiavimu globėjos pareigomis Lietuvoje kaltinama buvusi Seimo narė 2013 m. spėjo pasprukti į JAV ir su Lietuva komunikavo tik atkakliai reikalaudama Seimo nario algos.

Amerikiečiai neskuba nagrinėti Lietuvos pateikto ekstradicijos prašymo, bet žiniasklaidos pastaruoju metu gauta informacija rodo, kad laukia dar viena ciniško šou dalis. Valstybė turės progą reabilituotis.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų