Šiaurietiškos lenktynės (Scanpix nuotr.)

Laiku ir vietoje. Arba atvirkščiai

Laiku ir vietoje. Arba atvirkščiai

Geriausios ir blogiausios valstybės moterims

Remdamasi Džordžtauno moterų, taikos ir saugumo instituto (JAV) sudarytu indeksu, matuojančiu moterų įtraukimo lygį, teisinę padėtį bei saugumo suvokimą, taip pat Pasaulio ekonomikos forumo Pasauliniu lyčių lygybės tyrimu, IQ redakcija išskyrė po dešimt valstybių, kuriose geriausia ir blogiausia būti moterimi.

Geriausių dešimtuke – Europos šalys

1. Islandija

1975 m. islandės surengė protestą dėl beveik 60 proc. mažesnių nei vyrų atlyginimų – jos atsisakė ne tik eiti į darbą, bet ir namų ruošos. Nepraėjo nė penkeri metai, ir ketvirtąja šalies prezidente pirmą kartą tapo moteris – vieniša mama Vigdís Finnbogadóttir. Ji Islandijai vadovavo beveik šešiolika metų. Kitos valstybės dar kurį laiką negalėjo pasigirti tokiais pasiekimais, tad nenuostabu, kad šiandien Islandija laikoma geriausia valstybe moterims gyventi.

Moterų užimtumo lygis šalyje siekia 77 proc., kas ketvirtas parlamento narys yra moteris, o vaiko auginimo atostogos lanksčiai dalijamos. Vyrai gauna tris mėnesius tėvystės atostogų, tuo pasinaudoja 90 proc. tėčių. Islandijoje veikia vienos inovatyviausių švietimo įstaigų, kuriose naikinami skirtumai tarp lyčių. Lyčių lygybės rodiklis dabar siekia 85 proc., nelygybę tikimasi visai panaikinti per ateinančius penkerius metus.

2. Norvegija

Turtingiausia Skandinavijos šalis pasižymi tuo, kad vyrų ir moterų dalyvavimas darbo rinkoje yra vienas didžiausių. 2016 m. 74 proc. darbingo amžiaus vyrų ir 68 proc. moterų turėjo darbą. Norvegės vis dar renkasi tradiciškai labiau moteriškomis laikomas specialybes: jos tampa grožio specialistėmis, slaugėmis, vaikų auklėtojomis ir mokytojomis, biuro darbuotojomis. Tačiau pastaruoju metu pastebima, kad vis dažniau jos imasi „vyriškų“ darbų: 2016 m. 3 proc. norvegių dirbo elektros įrenginių specialistėmis, mechanikėmis, vienas procentas jų darbavosi statybose.

Vis daugiau specialybių tampa „lyčiai neutralios“: gydytojų, teisininkų, dėstytojų, architektų, sporto trenerių.

Norvegės, palyginti su kitų šalių gyventojomis, savo bendruomenėje jaučiausi saugiausiai. Tai tiesiogiai susiję ir su aktyviu įsitraukimu į darbo rinką ir iš to kylančiu finansiniu savarankiškumu.

3. Šveicarija

Kas trečias Šveicarijos parlamento narys yra moteris, nors joms teisė balsuoti suteikta tik 1971 m. Konstitucija dar šiandien numato tik regioninę ir lingvistinę atstovavimo lygybę ir neužsimena apie lyčių lygybę.

Vis dėlto Šveicarijoje moterys jaučiasi saugiai. Džordžtauno moterų, taikos ir saugumo instituto duomenimis, smurtą artimoje aplinkoje patiria 10 proc. šveicarių, pasaulyje tokių moterų – kone kas trečia. 80 proc. Šveicarijos moterų jaučiasi saugios, naktį vaikščiodamos rajone, kuriame gyvena. 2007 m. buvo patvirtintas federalinis įstatymas, reikalaujantis, kad oficialiai vartojama kalba būtų aiški, suprantama ir lyčiai neutrali.

4. Slovėnija

Dar Jugoslavijos laikais politinėje sistemoje egzistavo moterų kvotos. Šiandien partijos jas taiko savanoriškai, o parlamente – ketvirtadalis moterų. Tačiau didžiausias šalies išskirtinumas – beveik išnykusi lyčių diskriminacija. Slovėnijoje vos 4 proc. vyrų nesutinka su teiginiu, kad moteriai absoliučiai priimtina turėti mokamą darbą, jei ji to nori. Slovėnės išsiskiria ir imlumu technologijoms – 97 proc. jų turi mobiliuosius telefonus.

5. Ispanija

2018 m. iš karto po to, kai per šalį nuvilnijo 250 demonstracijų, suvienijusių kone 5,3 mln. protestuotojų dėl nepakankamo dėmesio moterų teisėms, premjero Pedro Sánchezo sudarytame ministrų kabinete 11 iš 17 postų atiteko šios lyties atstovėms. Tai naujasis moterų dalies vyriausybėje rekordas, kuris iki tol priklausė Suomijai. Prieš tai buvusiame ministrų kabinete moterų dalis siekė ketvirtadalį. Jos sudaro 41 proc. parlamento narių.

6. Suomija

Pirmosios judėjimo už moterų teises aktyvistės Suomijoje dar 1850-aisiais skaitė filosofo Johno Stuarto Millio veikalus ir diskutavo apie poreikį mergaitėms užtikrinti išsilavinimą. 1906 m. suomėms suteikta rinkimų teisė, jau po metų į parlamentą pateko devyniolika moterų. Nuo 1930 m. net ir ištekėjusios moterys nebepriklausė nuo vyrų ir galėjo gauti atlyginimą už darbą.
Šiandien Suomijoje fiksuojama absoliuti finansinė moterų įtrauktis – visos vyresnės nei 15 metų suomės teigia turinčios savo banko sąskaitą, besinaudojančios mobiliaisiais telefonais. Vis dėlto vaikščiodamos naktį savo mieste jos nesijaučia tokios saugios kaip Skandinavijos kaimynėse.

7. Kanada

Pirmieji „Google“ paieškų apie moterų padėtį Kanadoje rezultatai informuoja ne apie lyčių lygybę, o moterų ledo ritulio, tinklinio ar futbolo komandas ir jų pasiekimus. Tik 6 proc. moterų Kanadoje pripažino patyrusios smurtą šeimoje.
2015 m. ministru pirmininku tapęs Justinas Trudeau viešai deklaravo save laikantis feministu ir savo ministrų kabinete postus vyrams ir moterims padalijo po lygiai. Tačiau 77 proc. kanadiečių mano, kad vyrams ir moterims nėra vienodai atstovaujama politikoje. Tai rodo ir parlamento sudėtis: iš 338 vietų 88 užima moterys.

8. Švedija

Šalyje veikia viena dosniausių motinystės atostogų sistemų pasaulyje. Abu tėvai gauna 480 dienų, kurias gali pasidalyti ir tuo pat metu gauti 80 proc. buvusio atlyginimo. Atostogų dienas jie gali išnaudoti, iki vaikui sueina aštuoneri.

Darbdaviai, įdarbinantys daugiau kaip 25 žmones, privalo naikinti atlyginimų vyrams ir moterims skirtumus. Jiems mažinti priemonių nesiimantis verslas gali būti baudžiamas. 2015 m. 97 moterys ir 102 vyrai vadovavo valdžios institucijoms, iš dešimties daugiausia uždirbančių vadovų keturias pirmąsias vietas užėmė moterys. Vyrų ir moterų lygybe šalyje rūpinasi atskira ministerija, yra įsteigtas lygybės ombudsmenas, o pats ministrų kabinetas save apibūdina kaip „pirmąją pasaulyje feministinę vyriausybę“.

9. Nyderlandai

2018 m. rudenį išdavė pirmąjį lyčiai neutralų pasą. Moterims leidžiama pasidaryti abortą iki 24 savaitės. Toks įstatymas įsigaliojo dar 1984 m., šiuo metu Nyderlandų vyriausybė deda pastangas, kad kartu su kitomis 20 valstybių būtų sukurtas pasaulinis saugaus aborto fondas.

Palyginti su kitomis šalimis, čia fiksuojama bene mažiausia vyrų ir moterų atskirtis švietimo sektoriuje: abiejų lyčių atstovams vienodai prieinamas išsilavinimas, mažai skiriasi jų raštingumo bei išsilavinimo lygis.

10. Singapūras

Aukštos kvalifikacijos darbo jėga besiremiančioje valstybėje reikalaujama visiško atsidavimo darbui, atimančio galimybę derinti asmeninį ir profesinį gyvenimą. Tačiau moterys jaučiasi finansiškai savarankiškos, taip pat saugios – 96 proc. sako nebijančios naktį vienos vaikščioti gatvėmis. Tai – didžiausias rodiklis regione.

Moterys šioje šalyje vis dar uždirba beveik dešimtadaliu mažiau nei vyrai, tačiau bendras jų įsitraukimas į darbo rinką per pastarąjį dešimtmetį išaugo 15 proc. Šiuo metu 15 proc. įmonių vadovų postų užima moterys.

Rinkimų teisę turi. Daugiau – jokių(Scanpix nuotr.)

Tarp blogiausių – musulmonų kraštai

1. Afganistanas

Nevyriausybinės institucijos ir tarptautiniai stebėtojai vienbalsiai sutinka: Afganistanas yra blogiausia vieta būti moterimi. Nors pastangas deda vyriausybė ir privačios iniciatyvos, mokyklos vis dar nelanko du trečdaliai mergaičių. O jei ir mokosi, vidutiniškai vos ketverius metus. 87 proc. moterų šalyje yra neraštingos ir visiškai priklausomos nuo tėvų arba vyrų. Šalyje maždaug 70–80 proc. moterų sudaro priverstines santuokas, dažniausiai dar nesulaukusios šešiolikos metų, vos 4 proc. jų yra finansiškai savarankiškos, tik 54 proc. turi mobiliuosius telefonus.

Moterų savižudybių skaičius Afganistane taip pat vienas didžiausių pasaulyje. Psichologai dėl to kaltina skurdą ir smurtą šeimoje – su tuo susiduria 60 proc. moterų. Skyrybų atveju teisę į vaikų priežiūrą jos gali išsikovoti, tik iki vaikui sueina septyneri, vėliau atžalos atsiduria visiškoje tėvo valioje.

2. Sirija

Parlamentas priėmė sprendimą pakeisti nuo 1953 m. galiojusį įstatymą ir įtvirtinti minimalų 18 metų santuokos amžių. Iki šiol moterys galėjo ištekėti nuo septyniolikos arba net dvylikos, jei buvo įrodoma, kad jos fiziškai ir psichologiškai tam pasirengusios. Vaikų santuokų ypač padaugėjo per pilietinį karą. Šiuos pokyčius kartu su besikeičiančiu moters vaidmeniu šalyje nulėmė pablogėjusios ekonominės sąlygos.

2009 m. moterų valdomų namų ūkių Sirijoje buvo 4,4 proc., o 2017 m. – jau 22,4 proc. Kai kuriuose šalies regionuose moterys sudaro 90 proc. visos darbo jėgos žemės ūkyje. Viena gerų tendencijų – jos pradeda įsitvirtinti pilietinės visuomenės, žiniasklaidos, net viešajame sektoriuose. Vos 17 proc. sirių jaučiasi saugiai gatvėse, vos 20 proc. turi savo banko sąskaitą.

3. Jemenas

Oficialiais skaičiavimais, nuo 2015 m. tebesitęsianti humanitarinė krizė Jemene pareikalavo daugiau kaip 10 tūkst. gyvybių, maždaug 14 mln. žmonių badauja. Moterys ir vaikai sudaro didžiausią dalį namus priverstų palikti gyventojų. Daugiau kaip 3 mln. moterų ir merginų rizikuoja patirti smurtą ir seksualinę prievartą.

Mirtingumas dėl gimdymo komplikacijų Jemene yra didžiausias pasaulyje. Pernai vasarą ketvirtame pagal dydį Jemeno Chudaidos mieste, Jungtinių Tautų duomenimis, buvo 90 tūkst. nėščiųjų, 14 tūkst. jų buvo prognozuojamos su nėštumu susijusios komplikacijos. Jemene moterys negali gauti jokios medicininės pagalbos be vyro sutikimo, beveik 66 proc. jų išteka nesulaukusios 18 metų.

4. Pakistanas

Daugiau kaip 200 mln. gyventojų turinčioje šalyje beveik 22,5 mln. vaikų neina į mokyklą. Didelė dalis jų – mergaitės. Pradinę mokyklą lanko vos 32 proc. mergaičių, devynias klases baigia tik 13 proc. Padėtis menkai keičiasi ir vyresniame amžiuje: vos 3 proc. moterų naudojasi banko sąskaita, 33 proc. turi mobiliuosius telefonus, 24 proc. dirba. 73 proc. vyrų Pakistane nesutinka su tuo, kad moteris gali dirbti ne namie, jei to nori.

Moterims teisė balsuoti Pakistane suteikta dar 1956 m., tačiau jų dalyvavimas rinkimuose – mažiausias visame pasaulyje (skirtumas tarp rinkimuose dalyvaujančių vyrų ir moterų siekia beveik 20 proc.). Šiuo metu kas penktas Pakistano parlamento narys yra moteris. Benazir Bhutto du kartus ėjo ministro pirmininko pareigas.

5. Centrinės Afrikos Respublika

CAR gyventojai pasaulyje garsėja kaip nelaimingiausia tauta, o valstybė – viena neturtingiausių. Per 2013 m. konfliktą beveik 13 proc. žmonių turėjo palikti namus, 100 tūkst. gyventojų tenka 30 moterų mirčių karo lauke. Tai didžiausias skaičius regione.

CAR moteris nelaikoma namų ūkio valdytoja. Nors šalies konstitucija garantuoja lygias teises, dažnai moterys, ypač vyresnės ar vienišos, laikomos raganomis, atskiriamos nuo visuomenės. Šalyje nėra įstatymo, numatančio atsakomybę už smurtą šeimoje. Skaičiuojama, kad kas septinta moteris yra išprievartaujama, 30 proc. patiria nuolatinį smurtą, 29 proc. išteka nesulaukusios 15 metų. Šalyje taip pat galima turėti dvi ar daugiau žmonų ir pardavinėti nuotakas.

6. Kongo Demokratinė Respublika

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija Kongo Demokratinę Respubliką apibūdina kaip šalį, kurioje lytinė atskirtis – viena didžiausių pasaulyje. Ją esą palaiko diskriminacinio pobūdžio institucijos ir socialinės normos.

Nuo nesiliaujančių etninių neramumų šalyje kenčia ir moterys. Kai kuriuose regionuose du trečdaliai vaikų dar iki 15 metų yra įtraukiami į karines pajėgas. 2017 m. pateiktame tyrime organizacija „Child Soldiers International“ nustatė, kad 40 proc. visų karių vaikų yra mergaitės, dauguma jų patiria seksualinę prievartą ir tik 7 proc. iš tūkstančio yra paleidžiamos išlaisvinant belaisvius. Stigmatizacija, šeimos atstūmimas verčia jas grįžti į kariuomenę. Be to, dar egzistuoja seksualinė vergija ir priverstinės santuokos.

7. Irakas

Vietos policijos teigimu, kas dieną nužudoma po moterį, 39 proc. šios lyties atstovių pripažįsta patiriančios smurtą šeimoje. Tačiau jų artimieji vengia apie tai pranešti, nenorėdami pakenkti šeimos reputacijai. Kai kuriuose regionuose moterys negali dirbti – tai daro vos 15 proc., taip pat joms draudžiama išeiti iš namų be nikabo ar be vyriškosios lyties šeimos nario palydos. Neretai joms neleidžiama balsuoti, studijuoti, pasirinkti, už ko ištekėti. Tačiau jos privalo pasirūpinti šeima, vyrui stojus į karą su „Islamo valstybe“.

1959 m. Irakas tapo pirmąja valstybe arabų pasaulyje, turėjusia moterį ministrų kabinete. Šiandien jos sudaro ketvirtadalį parlamento narių.

8. Malis

Moterys mokosi mažiau nei dvejus metus – tai vienas blogiausių rodiklių pasaulyje. Parlamente jos sudaro 9 proc. visų atstovų, vos 11 proc. sako turinčios galimybę naudotis banko sąskaita, 35 proc. pripažįsta patiriančios smurtą šeimoje.

Ypač didelę žalą moterys Malyje patyrė per 2012–2015 m. vykusį konfliktą. Šiaurinę dalį okupavusios islamistų grupuotės reikalavo slėpti veidą po šydu. Atsisakiusios tai daryti buvo nuplaktos arba užmėtytos akmenimis. Dalis merginų buvo prievarta ištekintos.

9. Sudanas

Moterų teises ir padėtį stipriai veikia šariato įstatymas. Pagal jį moterys gali būti užmėtytos akmenimis dėl tokių nusižengimų kaip „nepakankamai kukli“ apranga. Sudano baudžiamasis kodeksas draudžia seksualinę prievartą, tačiau išprievartavimas ir svetimavimas buvo atskirti tik 2015 m. Įstatyme taip pat teigiama, kad nereikėtų diskutuoti dėl abiejų šalių sutikimo tais atvejais, kai užpuolikas – aukos globėjas ar valdytojas.

Viena labiausiai paplitusių procedūrų Sudane – moterų lytinių organų žalojimas. Tai patyrusios yra 90 proc. 15–49 metų moterų. Toks Sudane naudojamas būdas „paruošti mergaites santuokai“ Jungtinių Tautų laikomas žmogaus teisių pažeidimu. JAV viešosios sveikatos žurnale pateiktame tyrime teigiama, kad 96 proc. moterų nenaudoja jokių apsisaugojimo priemonių lytinių santykių metu, 51 proc. jų sako, jog žmona turi sutikti mylėtis su vyru.

10. Nigeris

Trys ketvirtadaliai merginų iš Nigerio išteka dar iki 18 metų, dažniausiai už per vestuves pirmą kartą pamatyto vyro, kuris nuotaką nusiperka. Nigeris patenka tarp valstybių, kuriose yra didžiausias vaikų santuokų skaičius. Viena moteris susilaukia vidutiniškai septynių atžalų. Vaisingumo lygis šioje šalyje yra vienas aukščiausių pasaulyje. Plačiai paplitusi poligamija, tačiau pačios moterys didelės bėdos dėl to nemato – geriau būti antra ar trečia žmona, nei likti netekėjusiai.

Nigeryje dirba 41 proc. moterų, 17 proc. parlamento narių yra moterys, tačiau jos vis tiek turi paklusti už jas atsakingo tėvo arba vyro valiai. Vos 3 proc. šios lyties atstovių naudojasi banko sąskaita.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų