Klaipėdos ambicijoms įgyvendinti reikalingi greiti veiksmai ir aiški vizija

Klaipėdos ambicijoms įgyvendinti reikalingi greiti veiksmai ir aiški vizija

Klaipėdos uostas puikiai žinomas Baltijos jūros regione ir yra jo pažiba. Tačiau pats miestas tarptautiniu lygiu išlieka santykinai blankus, nors jo vadovai, verslas ir aktyvistai tiki, kad tai pavyks pakeisti.

Ko reikėtų tokiam virsmui, diskutuota Klaipėdos piliavietėje surengtoje žurnalo IQ ir agentūros „Klaipėda ID“ organizuotoje konferencijoje „Vakarų galia: kaip Klaipėdai tapti Baltijos regiono žvaigžde?“ Renginyje Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje, Lietuvos banko, vietos verslo, savivaldybės, švietimo atstovai bei ekspertai iš užsienio pristatė ekonomines regiono tendencijas, miesto plėtros gaires, vizijas bei iššūkius.

Klaipėdiečiams Lietuvos ir jų krašto ekonominę padėtį pristatęs Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius Aurelijus Dabušinskas teigė, kad regiono rodikliai yra pakankamai pozityvūs. Klaipėdos apskrityje BVP, tenkantis vienam gyventojui, ir jo metinis augimas atitinka šalies vidurkį. Be to, Klaipėdoje yra viena mažiausių pensinio amžiaus gyventojų (22 proc.) ir viena didžiausių 0–15 metų gyventojų dalis, o nedarbo lygis siekia 6,4 proc.

Nors artimuoju laikotarpiu nei infliacija, nei kainų augimas, nei BVP augimo lėtėjimas neturėtų per daug neraminti darbdavių ir gyventojų, didžiausia problema šiandien išlieka demografinė padėtis. Nuo 1990-ųjų pradžios miestas prarado daugiau nei 30 tūkst. žmonių.

„Yra kaitimo ženklų, kurie pasireiškia darbo rinkoje. Įmonės skundžiasi, kad jų plėtrą stabdo darbo jėgos trūkumas. Anksčiau tokių darbdavių buvo dešimtadalis, dabar – jau penktadalis. Darbo užmokestis auga, nes trūksta darbo jėgos, tačiau nereikėtų tikėtis, kad rinka palaikys 10 proc. atlyginimų augimą“, – sakė ekspertas.

Vienas iš problemos sprendimų yra inovacijos, kurių neišvengiamai reikės taikyti daugiau, jei šalis nori ir toliau vytis Vakarų valstybes. Iki šiol nuveiktas didelis darbas – Lietuvos BVP gyventojui pagal perkamosios galios standartą 1995 m. buvo 33 proc. ES vidurkio, o 2017 m. – jau 78 proc. Tačiau kuo toliau, tuo mažinti šį atsilikimą bus vis sunkiau, pastebėjo A. Dabušinskas.

Tiesa, bent jau Klaipėdos regionas yra pasirinkęs gerą kryptį. Tiesioginės užsienio investicijos (TUI) regione gyventojui siekia daugiau nei 3000 eurų ir nusileidžia tik Vilniui. „TUI pagrindinė nauda yra ta, kad kartu su užsienio investicijomis paprastai įvedama kokia nors nauja technologija. Užsienio investuotojai padidina našumą, o technologinis ir investicinis komponentas esant dabartinei demografijai yra labai svarbus“, – teigė Lietuvos banko atstovas.

Du regionai

Kaip ir kituose Lietuvos regionuose, taip ir Klaipėdoje augimas palaikytas remiantis ES investicijoms – 2014–2020 m. laikotarpiu net 70 proc. viešųjų investicijų paskirstyta iš ES biudžeto. Ypač regionams aktuali sritis yra struktūriniai fondai, kuriems finansavimas naujajame paramos cikle mažės maždaug 24 proc. Visiems kyla natūralus klausimas – kas bus toliau?

Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovo pavaduotojas Marius Vaščega nuramino, kad galimybių gauti finansavimą liks užtektinai. „ES struktūrinių fondų mažėjimas yra numatytas ir natūralus, bet jį galėsime kompensuoti didesniu aktyvumu. Svarbu suvokti, kad galime su mažiau lėšų nuveikti dar daugiau. Reikėtų pagalvoti, ar visada naudingiausia investuoti į infrastruktūrą“, – pažymėjo jis.

Tarp kitų europinių programų, kuriomis Klaipėda galėtų pasinaudoti, paminėta inovacijų programa „Europos horizontas“, kuriai finansavimas turėtų didėti 1,6 karto. Lietuva šia finansine paspirtimi iki šiol naudojosi gana vangiai.

Naujasis biudžetas daugiausia mažės dėl „Brexit“. Jungtinės Karalystės pasitraukimas didins ir šalių narių įnašus į bendrą biudžetą. Atsižvelgiant į naujausius iššūkius Europai, prioritetinėmis sritimis taps jaunimas, moksliniai tyrimai, klimatas ir gamtiniai ištekliai, taip pat migracija ir sienų apsauga, saugumas, kiti išorės veiksniai.

Daugiau pinigų ir naudos regionams galėtų atnešti šalies „padalijimas“. Lietuva yra išreiškusi norą, kad Briuselyje būtų traktuojama ne kaip vienas, o kaip du regionai. Vienu iš regionų taptų labiau už likusią Lietuvą išsivystęs Vilnius, o Vakarinė ir vidurio dalis kartu su Klaipėda būtų išskirta kaip atskira ES dalis ir taip galėtų gauti daugiau lėšų. „Tikiu, kad sprendimas bus rastas. Tai būtų gera žinia Klaipėdai ir būtų geras atsakas susiformavusiems regioniniams skirtumams“, – sakė M. Vaščega.

Laikas veikti

Uostas – neabejotinai pagrindinis miesto verslo variklis, turintis potencialo dar padidinti apsukas. Jo pasiekimus konferencijoje pristatė direktorius Arvydas Vaitkus. Tarp šalia Baltijos jūros esančių ES šalių uostų pagal krovos apimtį pirmaujantis Klaipėdos uostas lyderiauja jau trejus metus iš eilės. Jis atsilieka tik nuo Rusijos uostų. Prognozuojama, jog 2019 m. uostas pasieks naują rekordą ir perkraus 45 mln. tonų krovinių.

Norint augti, krovos pajėgumą reikia didinti, sakė vadovas ir pristatė planuojamo išorinio uosto privalumus. Pasak jo, šiandien nebereikia galvoti, reikia veikti. „Mes neturime laiko ir stipriai atsiliekame. Apsilankėme Gdanske, kur išorinis uostas pastatytas 2007 m., per trejus metus. Žaviuosi greitu lenkų sprendimu. Išorinio uosto statyba reikalinga norint išlikti konkurencingiems. Deja, baimės ir fobijos mūsų valstybę stabdo. Tikimės, kad 2–3 metų laikotarpiu tokia struktūra atsiras, kitaip mes tapsime nekonkurencingi“, – įspėjo jis.

Kitas konferencijos dalyvis, vienas Lietuvos–Norvegijos prekybos rūmų įkūrėjų Tomas O. Kleppestø, sakė, kad Klaipėda galėtų dar labiau išnaudoti ne tik uostą, tačiau pasekti Norvegijos pavyzdžiu ir dar labiau susitelkti į jūrinę, vadinamąją mėlynąją, ekonomiką.

Tokia ekonomikos rūšis apima ne vien veiklas sausumoje, kurias miestas šiandien sėkmingai išnaudoja, tačiau daugiau galimybes pačioje jūroje. Pavyzdžiai galėtų būti žvejyba ir žuvų veisimas, jūrinės biotechnologijos, atsinaujinanti energetika, tokia kaip potvynių ir atoslūgių energija, ir kiti verslai. Jo teigimu, Klaipėda šiandien turi gerą kompetencijų rinkinį, kuris leistų sėkmingai plėtoti jūrines industrijas.

Pasiruošimas šuoliui

Klaipėdos universitetas – šalia Harvardo ir Oksfordo? Skamba utopiškai, tačiau ateityje geriausių universitetų reitingas gali gerokai pasikeisti.

Klaipėdos universiteto mokslo ir meno prorektorė Rita Vaičekauskaitė konferencijoje pristatė naujoviško universiteto 4.0 idėjas. Ji pastebėjo, kad struktūriškai egzistuoja visos prielaidos Lietuvai būti inovatorių gretose, tačiau kol kas taip nėra.

„Atsakymą iš dalies galėtume rasti kalbėdami apie ryšius – privataus verslo bendravimo su viešuoju sektoriumi mažėja. Daug kas gali pasakyti – galime nusipirkti technologijų visame pasaulyje, tačiau moksliniai tyrimai rodo, kad vietoje sukurti, o ne importuoti inovatyvūs sprendimai turi stipresnį poveikį“, – teigė prorektorė.

R. Vaičekauskaitės teigimu, reikėtų keisti požiūrį į intelektinį kapitalą. Šiandien pernelyg akademinė švietimo sistema nebetenkina šiuolaikinės visuomenės lūkesčių, tačiau, pavyzdžiui, naujoviški elektroniniai nuotoliniai kursai, nepaisant didelio ažiotažo, sėkmės taip pat nepatyrė. Todėl reikėtų rasti geresnį mokymo kelią.

Prorektorė taip pat pabrėžė, kad ruoštis pokyčiams turėtų pradėti patys universitetai, nes tos mokslo įstaigos, kurios pasinaudos augančios Pramonės 4.0 įtaka ir pasirinks tinkamas kryptis, per artimiausią dešimtmetį gali iškilti iki pat viršaus. Kaip pavyzdį ji pateikė britų agentūros „Firetail“ prognozes – tokie universitetai kaip Liubeko Vokietijoje šiandien net nėra reitinguojami, tačiau dėl išmintingai pasirinktos krypties iki 2030 m. turi galimybę atsidurti tarp geriausių.

Užsieniečių akimis

Vienas iš būdų transformuoti miesto identitetą – jo išvaizda. Iš Norvegijos į uostamiestį atvykęs architektas Øyvindas Nesleinas atkreipė dėmesį į urbanistinių miesto erdvių perplanavimo iššūkius. Jo atstovaujama bendrovė jau anksčiau, 2005 m., buvo parengusi Klaipėdos senamiesčio bendrąjį planą. Nors jis liko neįgyvendintas, parodytos vizualizacijos sukėlė konferencijos dalyvių susidomėjimą.

Klaipėda kaip miestas yra iš dalies atribota nuo jūros uostu, tačiau miestiečiams labiau atvėrus kelius link Baltijos jūros uostamiestis tik laimėtų. „Žmonės mėgsta sėdėti šalia objektų ir žvelgti į gražius vaizdus. Todėl ir Klaipėdoje reikėtų labiau atverti vaizdus į jūrą“, – savo taikomą koncepciją apibūdino svečias.

Jo teigimu, galimybė praleisti laisvalaikį šalia vandens gali teigiamai veikti ekonomiką. Tam reikėtų atverti krantines ir čia sukurti traukos centrą. „Restoranai žydi šalia vandens, nes žmonės mėgsta prie jo sėdėti. Traukos objektas, pavyzdžiui, muziejus, masina žmones, o tai naudinga verslams, kurie atsiduria šalia šio srauto, nes link jo keliaudami žmonės sustoja ir perka“, – aiškino architektas.

Klaipėda nori keistis ne tik fiziškai – kita svarbi užduotis yra tapti žinomu miestu. Vienas iš konferencijos svečių Nicholas Robinsonas, „The New York Times“ oficialus atstovas Lenkijoje, susirinkusiems pristatė miesto kaip prekinio ženklo koncepcijų pavyzdžius iš tokių pasaulio miestų kaip Niujorkas ir Berlynas.

Jo teigimu, reklamuojant savo regioną reikėtų akcentuoti, kad miestas yra jaunų žmonių darbo ir laisvalaikio vieta, išryškinti pozityvius duomenis, be to, save pristatyti kaip tarptautinį miestą, identifikuoti ir išnaudoti savo stiprybes. Šiai strategijai įgyvendinti būtini lyderiai-vizionieriai.

Pranešėjas taip pat pabrėžė, kad miestams, kurie nori keistis, reikėtų atsakyti į tris pagrindinius klausimus: kuo miestas nori būti žinomas, kaip jis gali išsiskirti iš kitų bei kokius jausmus turėtų jausti žmogus išgirdęs miesto vardą. N. Robinsono nuomone, „Uostas, plaukiantis ant inovacijų bangos“ galėtų būti tinkamas šūkis Klaipėdai.

Miesto vadovai ir aktyvistai jau kurį laiką kalba apie „superobjektą“, kuris galėtų padėti įtvirtinti Klaipėdos kaip turistams patrauklaus miesto įvaizdį. Vienas ryškiausių tarptautinių tokio virsmo pavyzdžių galėtų būti Bilbao. Šis iki tol mažai žinotas Ispanijos uostas, pasistatęs Guggenheimo muziejų, tapo pasauliniu turistų magnetu. Nors tokio masto sėkmę Klaipėdai atkartoti būtų labai sunku, tikima, kad „superobjektas“ padėtų įrašyti Lietuvos uostamiestį bent jau į regiono turizmo žemėlapius.

Toks „turistų magnetas“ nebūtinai turi būti kultūros objektas – tikima, kad daug lankytojų galėtų pritraukti ir pramogoms skirtas parkas. Vienas konferencijos pranešėjų, Lenkijos turizmo ir šeimos pramogų asociacijos valdybos pirmininkas, pramogų parkų specialistas Danielis Heinstas pasidalijo patarimais, ką tokiu atveju reikėtų daryti ir ko vengti.

Jis pabrėžė, kad norint kurti didelį pramogų parką Klaipėdoje reikėtų labai atsakingai paskaičiuoti. Naujausias D. Heinsto projektas – pagal populiarų animacinį filmą vaikams apie bitę Mąją suprojektuotas pramogų parkas „Majalandas“. Jis buvo įkurtas Lenkijoje šalia mažyčio Kovnatų kaimo. Vis dėlto jo sėkme tikima, nes per 90 min. automobiliu jį teoriškai gali pasiekti apie 7 mln. žmonių. Tačiau Klaipėdos regione žmonių srautai yra gerokai mažesni, todėl miestui pranešėjas siūlė atkreipti dėmesį į mažiau gyventojų apsuptų pramogų parkų, tokių kaip Tamperėje esančio „Sarkaniemi Park“ ar Lisebergo parko netoli Getebergo, pavyzdžius.

Pasak jo, sėkmingai valdomo parko atsiperkamumas apytiksliai galėtų būti 10 metų, tačiau nuolatinės investicijos – būtinos. „Pramogų parko planavimas yra kaip nedidelio miesto. Reikia nuolatos atsinaujinti, nes parkai visuomet turi augti ir keistis“, – sakė jis.

Vis dėlto sėkmingai įgyvendintas pramogų parko projektas sukuria ne tik tiesioginį turistų srautą. Laimi ir vietiniai tiekėjai, maitinimo sektorius, viešbučiai.

Komentarai

  • Rudenį pasvaigti apie new-Vasiukus taip pat nedraudžiama…

    • Atsakyti
Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų