C. R. Carlsonas: žinias kuriame klysdami ir nuolatos mokydamiesi

C. R. Carlsonas: žinias kuriame klysdami ir nuolatos mokydamiesi

Tvarias inovacijas galima sukurti tik nuolat bandant, klystant ir mokantis, sako buvęs JAV tyrimų kompanijos „SRI International“ vadovas dr. Curtis R. Carlsonas. IQ apžvalgininkei Kotryna Tamkutei jis vardijo principus, verslui ir vyriausybėms padedančius didinti kurti pridėtinę vertę.

– Ne pirmus metus dirbate inovacijų ir tyrimų srityje konsultuojate mažiausios vertės produkto kūrimo bei pardavimo sferose. Su kokiais konkrečiais iššūkiais tenka kovoti ir kokias rekomendacijas dažniausiai teikti?

– Mano veikla pirmiausia apima švietimo ir inovacijų sritis. Aš siekiu pokalbį apie inovacijų praktikas įtraukti į nuolatinio mokymosi – nuo pat pradinių klausių iki mokyklos baigimo – procesą. Kita svarbi kryptis – darbas su geriausiomis inovacijų praktikomis bei ekosistemos. Tai galimybės užtikrinti tinkamą aplinką, mokestinę bazę, reglamentavimą ir panašius dalykus, skatinančius inovacijų kūrimą ir taikymą. Aš esu įsitikinęs, kad švietimas, produktyvi inovacijų sistema ir jų praktikos gali pakeisti pasaulio visuomenės gerovę.

Šiose srityse dirbu jau daug metų ir manau, kad pakeitę žmonių darbo pobūdį, galime daryti įtaką produktyvumui. Tai turi teigiamų pasekmių visai visuomenei. Pateiksiu visiems žinomą pavyzdį: penktajame – septintajame dešimtmetyje Jungtinėse Valstijose buvo įdiegtas bendrasis kokybės valdymo modelis. Tai leido pakeisti produktų gamybos būdas. Tai turėjo reikšmingos įtakos kainai, proceso kokybei ir produktui. Mano požiūriu, tai buvo svarbi proceso inovacija. Būtent į tai turime orientuotis – ieškoti inovatyvių darbo atlikimo modelių.

Visgi pastebiu, kad praktikas, kurias mes savo įmonėje labai vertiname, kitos verslo organizacijos ir vyriausybės taiko tik išimtinai atvejais. Mano akimis žiūrint, užduočių atlikimas, procesų vystymas šiuo metu yra skurdus, o erdvės pokyčiams yra daugiau nei mes įsivaizduojame. Nei vyriausybės, nei verslo kompanijos nenori to girdėti ir pripažinti.

– Jei šios praktikos ir rekomendacijos yra žinomos, kodėl verslas ir vyriausybės jų neišgirsta? Dėl kokių barjerų jos lieka neįgyvendintos?

– Tai klausimas, kurį verta panagrinėti iš esmės. Jau minėtais penktajame – septintajame dešimtmečiuose karo nusiaubta Japonija įgyvendino svarbią transformaciją – sparčiai optimizavo gamybą. Tai jai padėjo iš naujo pajusti verslumo dvasią. Mes Vakaruose matėme, kaip tai nutiko, tačiau nieko nedarėme. Snūduriavome beveik du dešimtmečius.

Šiandien didžiausias iššūkis nebėra susijusios su gamybos priemonių ir produkcijos transformacijos. Šiandien mes kiekvieną dieną susiduriame su vis naujomis inovacijomis. Tačiau pakeisti žmonių darbo pobūdį pastaruoju metu kaip niekad sudėtinga. Atlikti užduotis vienu ar kitu būdu jie buvo išmokyti ir tai pakeisti – labai sunku. Štai pavyzdžiui, JAV universitetuose jie mokomi dirbti kaip individualūs kūrėjai.

Tad didžiausia ir dažniausia šių laikų amerikiečių visuomenės problema yra gebėjimų dirbti skirtingose sferose arba bendrųjų gebėjimų trūkumas. Padėčiau pakeisti neužtenka surengti vieno susirinkimo kartą per savaitę. Tokios priemonės – nereikšmingos. Šiais laikais, jei iš tiesų nori būti efektyvus, turi dalintis informacija, bendradarbiauti entuziastingai ir skirtingomis priemonėmis. Tai turi būti daroma interaktyviai ir intensyviai.

(Edvardo Blaževičiaus nuotr.)

Antroji problema susijusi su praktiniu procesų įgyvendinimu. Žinios yra įgyjamos per praktiką, todėl dažniausiai pasąmoninės: ilgą laiką pianino klavišais bėgioję pirštai, galiausiai tai daro automatiškai. Kai tos patirties mes neturime, negalime įsivaizduoti, kokią naudą ji gali atnešti.

Amerikiečiai neturi kantrybės gaišti laiką ir vystyti vadybos patirtį. Dažnai pamirštama, kad vadybininko darbas yra suprasti santykį tarp galios ir efektyvumo – visiškai skirtingų dalykų. Kita vertus, laiko bandyti ir klysti, mokytis iš savo klaidų skiriama per mažai. O juk tai – vienintelis būdas dirbti efektyviai ir kokybiškai. Šiandienos vadybininkai nėra taip treniruoti.

– Esate minėjęs, kad su rekomendacijomis ir patarimais verslui bei valdžiai ne kartą lankėtės ir Lietuvoje. Kokiais klausimais dažniausiai diskutuodavote?

– Tiesa, šis mano apsilankymas Lietuvoje – tikrai ne pirmas. Esu turėjęs ne vieną susitikimą su žmonėmis, kurie norėjo jūsų šalyje gerinti švietimo sistemą, siekti didesnio suvokimo apie pridėtinės vertės kūrimo praktikas. Buvo norima sukurti aplinką, į kurią ateina geriausi žmonės, ir joje lieka. Tai esą padėtų spręsti emigracijos problemas: sukurti galimybes žmonėms likti Lietuvoje. Mūsų pokalbis sukosi apie mažai lėšų „valgančias“ priemones, galinčias išspręsti dideles problemas – sistemą, veikiančią iš apačios į viršų.

Blogiausia, ką galite padaryti, tai užsidaryti savyje, savo darbo srityje ir nemėginti išnaudoti turimo potencialo.

Vienas pavyzdžių, kurį teikėme ne kartą, yra mokslo savaitės, kurioje dalyvauja universitetai, verslo įmonės, žmonės dalinasi savo patirtimi, yra skaitomos paskaitos, rengiamos dirbtuvės, konkursai ir kt. Mano suvokimu, tai proga savimi abejojantiems žmonėms parodyti galimybes ir pabrėžti bendradarbiavimo, tinkamų įgūdžių svarbą.

Svarbi mintis, kurią nuolat kartoju yra bendrųjų įgūdžių poreikis šiandienos visuomenėje. Juk jūsų verslas gali žlugti, jei neturėsi reikalingų įgūdžių, jūsų darbas bus nebereikalingas, kai tapsite vyresnio amžiaus. Tai gali būti jūsų karjeros pabaiga. Tačiau gali nutikti ir priešingai, jei žinosite, kokią pridėtinę vertę galite sukurti visuomenei, jei nebijosite nuolatos mokytis, keisti savo įgūdžius, galiausiai dirbti toliau. Blogiausia, ką galite padaryti, tai užsidaryti savyje, savo darbo srityje ir nemėginti išnaudoti turimo potencialo.

– Jūs kalbate apie poreikį kurti vertę. Tai svarbu ne tik įmonėms ar vyriausybėms, bet ir pavieniams žmonėms. Ar jie linkę į tai įsiklausyti? Juk vertė kūrimas – ilgas procesas.

– Tai iš tiesų labai ilgas procesas. Kita vertus, aš noriu pabrėžti, kad tai – pirmiausia yra nuolatinis mokymasis. Kiek trunka išmokti groti smuiku? Tikrai ne metus ir ne dvejus. Bet groti nors truputį galima ir po kelių mėnesių.

Tiek darbe, tiek versle, tiek priimant tam tikrus sprendimus ar įgyvendinant užduotis, pradėti reikia pamažu. Laikui bėgant atsakomybės daugėja ir tik nuo mūsų lankstumo bei požiūrio priklausys, kaip spręsime kylančias dilemas. Ilgainiui iš vadybininkų mes tampame ekspertais, tai atveria galimybes mūsų ilgalaikei karjerai.

– Buvote JAV prezidento B. Obamos patarėjų inovacijų klausimais tarybos narys. Apie kokis esminius iššūkius daugiausiai teko diskutuoti?

– Dėl savaime suprantamų priežasčių daugiausiai diskutuodavome apie tokius pačius iššūkius. Reikia suprasti, kad tame lygmenyje klausimai yra labai politiniai. Pavyzdžiui, mokesčių dydžiai visose valstijose. Dar visai neseniai mokesčiai verslui JAV buvo vieni didžiausių pasaulyje. Akivaizdu, kad norint pritraukti investicijas, tokio dydžio apmokestinimas nėra geriausias variantas.

Kitas svarbus aspektas – jaunų žmonių verslumas. „Išvada buvo viena – mokykla jam skatinti yra tinkamiausia terpė, todėl verslumo užsiėmimai jau pradinėse klasės yra itin reikšmingas elementas situacijai keisti.“

– Kokius patarimus šiandien duotumėte JAV prezidentui Donaldui Trumpui?

– Prezidentui D. Trumpui daviau tuos pačius patarimus, kuriuos aptarėme ir su B. Obama. Aš neskirstau savo rekomendacijų pagal politines pažiūras, o komanda, kuri su prezidentu dirbo tada, dirba ir dabar. Šiandien jiems keliamas iššūkis – padidinti pridėtinę vertę analizuojančių tyrimų efektyvumą ir stiprinti mokymosi programas.

Ekonomikos augimas labiausiai susijęs su mažųjų įmonių augimu. Didelės verslo organizacijos iš tiesų sumažina įsidarbinamumą. Naujos darbo vietos yra kuriamos mažose ir ką tik susikūrusiose kompanijose. Mes galime pagreitinti naujų kompanijų kūrimąsi šalyje. Jose slypi naujos darbo vietos, efektyvumas ir visuomenės gerovė. Tai buvo vienas svarbiausių mūsų akcentų, iškeltų B. Obamos administracijai.

– Daugelį visuomenės problemų argumentuojame tinkamo švietimo stoka. Tačiau kartais atrodo, kad tai tik pasiteisinimas atidėti sprendimų paiešką. Ar iš tikrųjų švietimas gali išgelbėti pasaulį?

– Jei nebus tinkamo švietimo, nebus ir rinkai bei visuomenei reikalingų sprendimų. Švietimas kuria žmones, kurie yra pajėgūs spręsti problemas, plėsti žinojimą. Tai yra mechanizmas, leidžiantis ieškoti būdų visuomenės problemoms spręsti. Svarbiausias šių dienų resursas yra žmonės. Jei jų nėra, nėra ir talento, įgūdžių, gebėjimų, nėra nieko. Taigi, švietimas yra būtinas, tačiau nepakankamas elementas pasaulį išgelbėti.

Pastaruosius dvidešimt metų kinai naudojasi Vakarų valstybių sukurtomis technologijomis, kopijavo jas, tačiau rinkai pristatydavo pagal unikalius verslo modelius. Ir tai pasiteisino su kaupu.

Panaši diskusija kyla ir kalbant apie naujo verslo modelio ir technologijos svarbą. Prieš atsakydami į šį klausimą, prisiminkime Kiniją. Pastaruosius dvidešimt metų kinai naudojasi Vakarų valstybių sukurtomis technologijomis, kopijavo jas, tačiau rinkai pristatydavo pagal unikalius verslo modelius. Ir tai pasiteisino su kaupu.

Technologija kartais nėra svarbiausias iššūkis. Tačiau sukurti verslo modelį, kuris tiktų, pavyzdžiui, Kinijai, bet vystytų amerikietišką technologiją, yra iššūkis. Būtent tai aš vadinu inovacija. „Uber“ naudojama technologija yra internetas ir išmanusis telefonas. Tačiau verslo modelis, pakeitęs tradicinį ir sujungęs plačiai paplitusias technologijas, yra inovacija. Tad technologija yra svarbi ir reikalinga, tačiau neretai – ne esminis dalykas.

– Klausimas, kas sukuriama ankščiau – paklausa ar pasiūla, primena svarstymą, kad išsivystė pirmiau: višta ar kiaušinis.

– Iš tiesų. Tačiau nepamirškime, kad viskas prasideda nuo kliento poreikių analizės. Kai kurie jų yra akivaizdūs: tu turi valgyti tam, kad išgyventum. Kai kurie jų – priešingai.

Tu gali naviguoti mobiliajame telefone, ekrane vedžiodamas pirštu. Tai inovacija. Visgi to nauda – informaciją rasti greičiau ir patogiau, dirbti su ja – žmonėms seniai buvo akivaizdi. Jei nėra jokio tikro vartotojo, kliento poreikio, pasiūla niekam nerūpi. Dalį poreikių reikia atrasti, jie nėra matomi plika akimi. Tai padaryti galima tik mokantis ir bendraujant su klientu, stebint jo elgseną ir jos motyvus. Suprasti, kas žmonėms patinka, galima. Juk ne paslaptis, kad mes mėgstame kačiukus, gražius dalykus.

– Kaip atrasti raktą į sėkmę, kuriant inovacijas?

– Inovacijų kūrėjo darbas labai panašus į žurnalisto. Jūs renkate informaciją, apibendrinate faktus, ieškote naujų požiūrio kampų. Jūsų tikslas – tekstą parašyti taip, kad niekas jo niekada nepamirštų! Tai aš vadinu tvaria inovacija. Ta pati sąlyga galioja ir procesams verslo kompanijose.

Tik priėmus faktą, kad mokymasis, idėjų jungimas ir naujų žinių kūrimas gali greitina ir efektyviną darbo procesus, pradedama žingsniuoti link sėkmės. Daugelis kompanijų susiduria su sunkumais perduodamos informaciją savo darbuotojams, skatinti juos dalintis tarpusavyje pavyzdžiui, dėl juos skiriančio atstumo ar kompanijoje egzistuojančios hierarchijos. Jų neišsprendus, darbas tiesiog stoja. Tokie barjerai egzistuoja ir vyriausybėse. Jų identifikacija ir ir sprendimų paieška yra didžiausias iššūkis. Tai vėlgi verčia grįžti prie vadybos problematikos.

Tik priėmus faktą, kad mokymasis, idėjų jungimas ir naujų žinių kūrimas gali greitina ir efektyviną darbo procesus, pradedama žingsniuoti link sėkmės.

Šiandienos vadybininkai tai supranta. Tie, kuriems iš tiesų rūpi, kaip sumažinti įvairius barjerus, galiausiai džiaugiasi savo kompanijos efektyvumu.

– Kokie tai gali būti barjerai?

– Kalba gali būti svarbus barjeras. Akivaizdu, jei ji nėra bendra, pasidaro šiek tiek sunkiau dirbti. Nuostabu atvykti į Lietuvą. Jūs visi kalbate angliškai, tad man bendrauti yra žymiai paprasčiau. Visiškai kitaip yra Kinijoje. Be vertėjo – nė žingsnio.

Panašus barjeras yra ir tada, kai kalbame apie inovacijas. Įmonės darbuotojai privalo suprasti, ką jiems reiškia vertės kūrimas ir inovacijos. Aš nepamenu nei vienos mano lankytos kompanijos, išskyrus tą, kuriai pats vadovauju, kurioje visi įmonės darbuotojai visose grandyse žinotų, ką jiems ir įmonei reiškia sąvoka „inovacija“. Jie neturi bendro atsakymo į šį klausimą. Labai daug juokingų paaiškinimų gauname net iš įmonės valdžios. Dar mažiau jų supranta, kokią pridėtinę vertę jie kuria ir siūlo klientui.

Gebėjimas tai paaiškinti, mano suvokimu, yra vienas svarbiausių dalykų versle. Jei negali atsakyti į šį klausimą, tikriausiai nežinai, ką darai. Tokie dalykai nėra mechaniškai ar techniškai įtvirtinami.

– Ar šis suvokimas, kurį minite, apie vertės kūrimą turi būti įrašytas verslo organizacijos ar veiklos ar valstybės dokumentuose?

– Reikia suprasti, kai kuris žinojimas yra aiškus, kitas – numanomas. Vertės kūrimas yra praktika paremta veikla.. Pagalvokite apie grojimą muzikos instrumentu. Jūs galite groti pianinu, tačiau nebūsite didis pianistas, jei nesipraktikuosite dešimt valandų per dieną mažiausiai 10–20 metų.

Aš manau, kad nesvarbu, kokioje pasaulio vietoje bebūtume, svarbiausia žmonėms yra duoti reikalingus įgūdžius ir sukurti produktyvią aplinką – be kalbos ar suvokimo barjerų. Žmonių fantazijai ir išmonei nėra jokių ribų. Didžiausias iššūkis yra tai suprasti. Jei tai pavyksta – sėkmė garantuota.

 

C. R. Carlsonas

1973 m. pradėjo dirbti „RCA Sarnoff Laboratories“.

1977 m. vadovavo raiškiosios televizijos (HDTV) kūrimo programai, vėliau tapusiai JAV standartu. Už šį ir kitus išradimus 1997 m. kartu su korporacijos „Sarnoff“ komanda laimėjo „Emmy“ apdovanojimą.

1998 – 2014 m. vadovavo JAV tyrimų institutui „SRI International“.

Inovacijų ir ekonomikos politikos klausimais konsultavo verslo organizacijų vadovus, ministrus ir premjerus JAV, Danijoje, Japonijoje, Lietuvoje, Suomijoje, Brazilijoje, Singapūre ir kitose šalyse.

2006 m. kartu su kolega Williamu Wilmotu išleista knyga „Innovation: The Five Disciplines for Creating What Customers Want“ pateko į 10 įtakingiausių verslo knygų sąrašą.

Buvo JAV prezidento Baracko Obamos patarėjų inovacijų klausimais tarybos narys.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų