Politikos ir futbolo arenoje

Politikos ir futbolo arenoje

Renginys, populiarumu pranokstantis net vasaros olimpines žaidynes – pasaulio futbolo čempionatas – šįkart turi nemalonų prieskonį. Bet ar dėl Rusijos nuodėmių sirgaliai atsisakys malonumo pamatyti turnyrą savo akimis?

Prieš aštuonerius metus paskelbus, kad 2018 ir 2022 m. pasaulio čempionatai vyks Rusijoje ir Katare, daugeliui atrodė akivaizdu – giliomis futbolo tradicijomis ir infrastruktūra nepasižyminčios šalys pasirinktos dėl finansinių aplinkybių. Rusijos sėkmę tuomet šiek tiek užgožė „Katarstrofa“ vadinta Azijos šalies pergalė, tačiau po kiek laiko į viešumą praslydus tokiems faktams, kaip tuomečio šalies premjero Vladimiro Putino neoficialūs susitikimai su FIFA atstovais prieš balsavimą, tik sustiprino įtarimus, jog sprendimas šių metų pirmenybes rengti Rusijoje nebuvo sąžiningas. Tad čempionatas Rusijoje pasitinkamas su dar aršesnėmis kritikos strėlėmis ir pirmenybių rengėjams, ir pinigus mėgstantiems FIFA funkcionieriams, nei prieš ketverius metus Brazilijoje vykęs turnyras, kai irgi skambėjo skandalai dėl korupcijos ir lėšų švaistymo statant pirmenybių objektus.

Ragina boikotuoti

FIFA organizacijai nekreipiant dėmesio nei į valstybinio masto Rusijos sportininkų dopingo skandalą ir už tai skirtas Tarptautinio olimpinio komiteto sankcijas, nei į nuolat šioje valstybėje per rungtynes fiksuojamas rasizmo apraiškas, dar viena protestų prieš pirmenybes Rusijoje banga nuvilnijo po pasikėsinimo Solsberyje. Cheminio ginklo panaudojimu įtariami rusai kaltę neigia, tačiau įvykis paskatino dar kartą įvertinti tai, kad tokią reputaciją turinčioje valstybėje vyks svarbiausias futbolo renginys. Pasigirdo ir siūlymų rinktinėms boikotuoti turnyrą – esą tai vienintelis likęs būdas pademonstruoti požiūrį į Rusijos vykdomą politiką. Vis dėlto, tam kol kas nesiryžo nė viena valstybė – dalyvavimas pasaulio čempionate sportininkams yra vienas reikšmingiausių karjeros įvykių.

Užtat planuojamas diplomatinis pirmenybių boikotas – jau žinomos kelios valstybės, kurių oficialūs pareigūnai pasaulio čempionato Rusijoje savo dalyvavimu nepagerbs. Pirmieji apie diplomatinį boikotą paskelbė britai, prie jų netrukus prisijungė ir Islandijos atstovai, jau ir Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pareiškė, kad Rusijoje pasaulio čempionato metu nesilankys. Pasak pranešimų, apie tokį žingsnį svarsto ir Danijos bei Švedijos vadovai. Prieš turnyrą tikimasi ir tokio paties kitų šalių apsisprendimo, kadangi Europos Parlamente jau paruoštas dokumentas, raginantis visų Europos Sąjungos valstybių vadovus boikotuoti čempionatą Rusijoje.

Brangiausias čempionatas

Kai brazilai 2014-ųjų turnyrui išleido beveik 15 mlrd. JAV dolerių, atrodė, kad juos pranokti kitoms valstybėms bus itin sudėtinga. Tik ne Rusijai. Nors iš pradžių rusai skaičiavo, kad turėtų „tilpti“ į 12 mlrd. JAV dolerių sumą, prabėgus keleriems metams jau imta šnekėti apie 15 mlrd. JAV dolerių, o pastaruoju metu paaiškėjo, kad čempionatas Rusijai turėtų atsieiti daugiau nei 20 mlrd. dolerių. Vien per 2017-uosius pirmenybės „pabrango“ 5,3 mlrd. JAV dolerių. Nenuostabu – V. Putino gimtajame Sankt Peterburgo mieste pastatytas brangiausiu pasaulyje jau vadinamas stadionas kainavo 1,5 mlrd. JAV dolerių, o bemaž dešimtmetį trukęs statybos procesas pasėjo daugybę skandalingų korupcijos ir lėšų švaistymo istorijų. Vis tik FIFA prezidentas Gianni Infantino ir šiuo atveju neprarado geležinės kantrybės. „Rusijos pasiruošimas čempionatui vyksta sklandžiai, o stadionai – tiesiog nuostabūs. Oro uostus, viešbučius ir kitą infrastruktūrą rusai turėjo jau anksčiau, tad esu tikras, kad futbolo sirgaliai vasarą atvyks į didžiausią pasaulio sporto šventę bei pažins šią puikią valstybę“, – kalbėjo G. Infantino.

Didžiąją dalį stadionų po pirmenybių žadama naudoti vietinio futbolo čempionato rungtynėms, tačiau abejojama, ar mažiausiai 35 tūkst. žmonių talpinantys stadionai kada nors bus užpildomi – vidutinis Rusijos futbolo pirmenybių rungtynių lankomumas siekia 11 tūkst. sirgalių.

Problemų dėl tuščių stadionų kėdžių gali kilti net ir per pasaulio čempionatą – bilietų pardavimo statistika likus keliems mėnesiams iki turnyro pradžios jo organizatoriams nežada nieko gero. Lyginant su 2014 m. pirmenybėmis, Rusijoje tuo pačiu laikotarpiu parduota bemaž trečdaliu mažiau bilietų. Bet kas galėtų abejoti, kad bus dedamos didžiulės pastangos tribūnas užpildyti. Tai padarys vietos sirgaliai, kuriems bilietai į turnyro rungtynes kainuoja daugiau kaip perpus pigiau nei užsienio aistruoliams, – apie 40 eurų.

Nauji seni čempionai?

Priešingai nei diskusijose apie čempionato užkulisius, prakalbus apie pirmenybių favoritus Rusijos pavadinimas skamba kur kas rečiau. Nugalėtojų vardą birželio 14–liepos 15 d. gins Vokietijos rinktinė, kuriai daugelis ir šiemet nori kabinti laurus. Su tuo sutinka ir futbolo komentatorius Paulius Jakelis. Jo vertinimu, ši komanda yra viena pagrindinių pretendenčių iškelti nugalėtojų taurę po liepos 15-ąją Maskvos Lužnikų stadione vyksiančio finalo.

„Išskirti vieną favoritą pernelyg sudėtinga, bet vokiečiai praėjusią vasarą net ir antra sudėtimi užtikrintai laimėjo Konfederacijų taurę, tad neturiu abejonių, kad jie keliaus labai toli. Tarp kitų favoritų matau įspūdingai atakuojančius žaidėjus turinčius brazilus, ispanus, o dėl daugelio įvardijamos Prancūzijos nesu tikras“, – kalbėjo futbolo ekspertas.

Mažiausios čempionato dalyvės rekordą užfiksuos turnyre debiutuosianti Islandijos rinktinė, kuriai 2016 m. jau pavyko nustebinti Europą žemyno pirmenybėse. Ar futbolo pasaką kurianti 300 tūkst. žmonių tauta gali ją pratęsti Rusijoje?

„Žodis „stebinti“ pastaruoju metu siejasi su Islandija. Jie tikrai pakovos, kad patektų į kitą etapą, tačiau kalnų, manau, vis tik nenuvers. Nustebinti gali ir Urugvajus su Maroku, nors dėl pastarųjų gaila – jie pateko į vieną grupę su Ispanija ir Portugalija“, – tamsiuosius čempionato arkliukus išskyrė P. Jakelis.

Šeimininkų rusų žaidėjams gimtinėje taip pat keliami nemaži lūkesčiai, tačiau vos 66-ą vietą FIFA reitinge užimančiai ir giliausias žemumas istorijoje pasiekusiai komandai pirmenybėse gali nepadėti net savos sienos. Ažiotažą dėl šios šalies rinktinės galimo sėkmingo pasirodymo pirmenybėse malšina ir P. Jakelis, netikintis, kad rusai iškops iš grupės etapo. „Yra manančiųjų, kad rusai nustebins ar bent jau išeis iš grupės, bet aš tuo stipriai abejoju. Ir Urugvajus, ir savo dievaičio Mohamedo Salah vedamas Egiptas man atrodo stipresnės komandos“, – rusais netiki komentatorius.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų