Edvardo Blaževič (Alfa.lt) nuotr.

Darbininkams iš užsienio atviresnė Lietuva: daugėja legaliai atvykstančių ukrainiečių

Darbininkams iš užsienio atviresnė Lietuva: daugėja legaliai atvykstančių ukrainiečių

Vizų prašytojų eilėje prie Lietuvos ambasados Kijeve šaltą kovo rytmetį trypčiojantis 37-erių Olegas rengiasi dirbti kroviku sandėlyje prie Kauno. Jis tikisi pasinaudoti nuo sausio palengvintomis sąlygomis užsieniečiams dirbti Lietuvoje.

Šiaurės Ukrainoje, Sumų mieste, šiuo metu gyvenantis vyras sako, kad dabar jo alga siekia 150 eurų per mėnesį, tad pagrindinis kelionės į Lietuvą tikslas – uždirbti daugiau pinigų čia liekančiai žmonai ir dviem vaikams.

„Ukrainoje yra firmos, kurios bendradarbiauja su Lietuvos firmomis ir ieško joms žmonių. Buvo atvykę darbdaviai į Kijevą, bendravome, mes jiems tikome ir mus samdo metams. Norisi uždirbti vaikų mokslams“, – BNS sakė vienuolikos metų dukterį ir vienerių dar neturintį sūnų auginantis vyras.

Su dešimtimis kitų ukrainiečių, daugiausia vyrų, prie ambasados laukęs Olegas tikisi gauti nacionalinę vizą, kuri jam atvertų galimybę Lietuvoje praleisti metus. Tokia viza suteikia mažiau teisių nei leidimas gyventi – pavyzdžiui, jis negalės čia registruoti automobilio arba naudotis bendra sveikatos draudimo sistema. Tačiau tokią vizą gauti kai kuriems darbininkams nuo sausio tapo paprasčiau, išplėtus trūkstamų profesijų sąrašą.

„Dabar praktiškai didžioji statybų sektoriaus dalis – užsieniečiai – atleisti nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti“, – teigia ambasados pirmasis sekretorius Antanas Šatas. Anot jo, šis palengvinimas sutaupo brangaus laiko darbo jėgą iš užsienio norinčiam pritraukti verslui.

Išplėtus sąrašą, kokių profesijų atstovai į Lietuvą gali atvykti po trumpesnių biurokratinių procedūrų, ambasadoje naujus rekordus siekia nacionalinių vizų prašymų ir išduotų vizų skaičius. Tokį kelią pas lietuvių darbdavius 2016 metais praėjo apie 6 tūkst., pernai – apie 12 tūkst., o per maždaug pustrečio šių metų mėnesio – apie 4,5 tūkst. darbininkų.

Daugėja ir norinčių visateisio buvimo šalyje

A. Šato teigimu, dauguma nacionalinių visų ambasadoje prašančių žmonių yra tie, kurie „pirmą kratą peržengia slenkstį važiuodami ieškoti galimybių“. Tai daugiausia 25-35 metų amžiaus vyrai, planuojantys vykti dirbti statybininkais ir vairuotojais. Ambasadoje atmestų nacionalinių vizų prašymų skaičius tesudaro apie 1 procentą, absoliuti dauguma vizų išduodama per savaitę.

Ambasados atstovai taip pat aiškina, kad egzistuoja internetinė registracijos sistema ir joje užsiregistravus dokumentus vizai galima pateikti nepraleidžiant kelių valandų eilėje, kaip teko Olegui ir dar visam pulkui jo tautiečių. Dalis jų prie ambasados atvyksta nebaigę pildyti dokumentų ir čia pat pasikonsultuoja su panašių tikslų turinčiais saviškiais. Už keleto metrų atsidarė vagonėlis, kuriame vietiniai siūlo emigruojantiems draudimo paslaugas.

Prašymus nacionalinėms vizoms ukrainiečiai gali pateikti ir jau atvykę į Lietuvą – pavyzdžiui, turintieji biometrinius pasus ir po Šengeno erdvę galintys iki trijų mėnesių keliauti laisvai. Tačiau dėl didelio besikreipiančiųjų skaičiaus Migracijos departamente tokių prašymų nagrinėjimas užtrunka ilgiau nei, pavyzdžiui, ambasadoje Kijeve.

Migracijos departamentas fiksuoja, kad daugėja ir norinčių įsitvirtinti – gauti leidimus Lietuvoje gyventi – užsieniečių. Tokių leidimų šiemet jau paprašė daugiau nei 4,2 tūkst. užsieniečių (trečdaliu daugiau nei per tokį pat laiką pernai), dauguma čia nori gyventi darbo pagrindu. Didžiąją dalį prašymų (daugiau nei 2,3 tūkst.) pateikė ukrainiečiai.

Užsieniečių apsauga – kol kas jautrus klausimas

Augant darbuotojų imigracijai, kyla diskusijų dėl atvykėlių teisių apsaugos. Įstatymas draudžia užsieniečiams, atvykstantiems į Lietuvą, mokėti mažesnį atlygį nei lietuviams, o jei tokio darbuotojo lietuvio pas darbdavį nėra, užsienietis turi gauti bent vidutinį atitinkamos ekonominės veiklos rūšies atlygį. Tačiau tokių nuostatų laikosi ne visi darbdaviai.

Yra atvejų, kad užsieniečiai yra išnaudojami mokant itin mažus atlyginimus, pernai susitikusi su Vilniuje viešėjusiu Ukrainos prezidentu Petro Porošenka pripažino prezidentė Dalia Grybauskaitė. Tuomet svarstyta, kad darbuotojų socialinei apsaugai gali būti pasirašyta speciali dvišalė sutartis.

Be kita to, dalis ukrainiečių nukenčia, kai yra įdarbinami nelegaliai. Valstybinės darbo inspekcijos BNS pateiktais duomenimis, 2017 metais inspekcija nustatė 130 nelegaliai dirbusius užsieniečius, iš jų – 63 buvo ukrainiečiai (2016 metais – atitinkamai 60 ir 47).

„Pastaruosius dvejus metus stebima tendencija (daugiausiai statybų sektoriuje), kuomet darbuotojus iš Ukrainos į Lietuvą komandiruoja Lenkijos įmonės. Tyrimai parodė, kad darbuotojai iš Ukrainos dažniausiai nėra net buvę Lenkijoje ir su Lenkijos įmone nėra sudarę darbo sutarčių. Jie, padedant tarpininkams, tiesiogiai atvyksta į Lietuvą. Nežinodami savo teisių, nemokėdami kalbos, atvykusieji gyvena ir dirba blogomis sąlygomis, negaudami už darbą priklausančio atlygio“, – BNS teigė inspekcijos Teisės skyriaus vyriausiasis specialistas Aras Petrevičius.

Anot jo, darbo inspektoriai taip pat nustato pavienių atvejų, kada Ukrainos piliečiai dirba Lietuvoje pas fizinius asmenis. Šie ukrainiečiai yra atvykę savo iniciatyva, pasinaudojus beviziu režimu, tačiau jie neturi teisės dirbti.

Analitikai sako, kad darbo imigracija Lietuvai yra neišvengiama dėl lietuvių emigracijos į Vakarų Europą ir kvalifikuotų darbininkų trūkumo. Tačiau kritikai nerimauja, jog pigesnė darbo jėga iš Ukrainos stabdys lietuvių atlyginimų augimą, dėl nelegalių darbuotojų gali išaugti šešėlinės ekonomikos mastas.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų