Alfa.lt nuotr.

Per pusmetį labiausiai tirpo Darbo partija, daugiausiai paaugo Emigrantų partija

Per pusmetį labiausiai tirpo Darbo partija, daugiausiai paaugo Emigrantų partija

Teisingumo ministerijai pateikti duomenys rodo, kad per pastarąjį pusmetį labiausiai aptirpo Darbo partijos gretos, sumažėjo ir Socialdemokratų partijos narių.

Darbo partijos narių nuo pernai spalio iki šių metų kovo sumažėjo pusantro tūkstančio – nuo 15,9 tūkst. iki 14,4 tūkst. narių.

Darbo partijos vadovas Šarūnas Birutis tvirtino, kad dėl vidinių nesutarimų iš partijos pasitraukė apie 130 žmonių, o didžiąją dalį prarastų narių sudarė realiai partijos gyvenime nedalyvaujantys žmonės.

„Dalis buvo neaktyvūs, automatiškai prijungti partijai jungiantis su Krikščionių partija, vien Kaune 500 buvo, kurie su (Gediminu – BNS) Vagnoriumi atėjo, bet niekada aktyviai ir nedalyvavo. Mes dabar šaliname, kad nebūtų kvorumo problemų susirinkimuose, ir tai darome sąmoningai“, – BNS sakė Š. Birutis.

Anot jo, išėjusiųjų kartu su Širvintų mere Živile Pinskuviene, kitais ryškesniais iš „darbiečių“ pasitraukusiais atstovais yra per šimtą.

„Iš to tik daromi viešieji ryšiai labai dideli, bet aš paprašiau, kad suskaičiuotų išėjusius žmones, jų tikrai nedaug, 130. Jei paimsime bendrą skaičių, procentas labai nedidelis“, – sakė Darbo partijos vadovas.

Socialdemokratų partijos narių sumažėjo daugiau kaip 600 – iki 18,5 tūkstančio. Pernai spalį partija nurodė turėjusi 19,1 tūkst. narių.

Socialdemokratų vadovas Gintautas Paluckas BNS tvirtino, kad atskilus daliai Seimo socialdemokratų iš partijos pasitraukė apie 100-140 asmenų, o esminės narių mažėjimo priežastys buvo emigracija, reiklesnis požiūris į kelerius metus nario mokesčio nemokančius partiečius.

„Priežastys elementarios: vieni žmonės miršta, kiti emigruoja, trečių jau daugelį metų nėra, tiesiog tvarkomės sąrašus visus. Pasikeitė ir statutas – dabar nariai moka į centrinį biudžetą po 3 eurus ir tai yra nemenka motyvacija tvarkyti sąrašus“, – G. Paluckas.

Ir augo, ir mažėjo

Kitų parlamente atstovų turinčių partijų narių skaičius smarkiai nesikeitė – tiek augimas, tiek mažėjimas daugiausiai siekė apie šimtą narių.

Didžiausią frakciją Seime turinti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga išaugino narių skaičių nuo 4,2 tūkst. iki 4,3 tūkst. narių.

Liberalų sąjūdžio narių sumažėjo maždaug šimtu – nuo 7,9 iki 7,8 tūkstančio.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų skaičius išlieka stabilus – 14,5 tūkstančio. Konservatorių per pusmetį sumažėjo keliomis dešimtimis.

„Tvarkos ir teisingumo“ narių sumažėjo maždaug šimtu nuo 12,3 tūkst. iki 12,2 tūkst., Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos narių skaičius nesikeičia – 2,1 tūkstančio.

Smarkiausiai augo neparlamentinė Emigrantų partija, jos narių padaugėjo nuo 4 tūkst. iki 4,5 tūkstančio.

Pastaruoju metu reitingų lentelėse pakilusios Lietuvos centro partijos narių skaičius išlieka 3,9 tūkstančio. Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) išlaiko nepakitusį 4,3 tūkst. narių skaičių.

Bendras partijoms priklausančių narių skaičius išaugo nuo 115 tūkst. iki 117 tūkst. narių, tačiau augimą lėmė tai, kad šį pusmetį narių skaičių deklaravo pernai to nepadariusi Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija. Jie nurodo turintys 2 tūkst. narių.

Partijos Teisingumo ministerijai du kartus per metus, iki spalio 1 ir kovo 1 dienos, turi pranešti savo narių skaičių. Partija turi turėti ne mažiau kaip 2 tūkst. narių.

Šiuo metu Lietuvoje yra 23 oficialiai veikiančios partijos, dar penkios likviduojamos.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų