Scanpix nuotr.

Pietų Afrikoje – planas masiškai konfiskuoti baltųjų valdomą žemę

Pietų Afrikoje – planas masiškai konfiskuoti baltųjų valdomą žemę

Pietų Afrikos Respublikos (PAR) parlamentas antradienį palaimino baltųjų ūkininkų valdomos žemės konfiskavimą, neišmokant kompensacijų.

Įstatymų pataisas teikė radikalios marksistinės opozicinės partijos „Ekonominės laisvės kovotojai“ (EFF) lyderis Juliusas Malema. Projektas, kurį parėmė valdančioji Afrikos Nacionalinio Kongreso (ANC) partija ir naujasis šalies prezidentas Cyrilas Ramaphosa, buvo priimtas didele persvara – 241 balsais prieš 83, skelbia naujienų portalas News.com.au.

Dabar prieštaringai vertinamos reformos konstitucingumą iki rugpjūčio 30 d. turės įvertinti PAR Konstitucinės priežiūros komitetas.

„Laikas susitaikymui baigėsi. Dabar metas teisingumui, – J. Malema sakė kitiems parlamentarams. – Mes turime užtikrinti, kad atkursime savo žmonių orumą, nemokėdami kompensacijų nusikaltėliams, kurie pavogė mūsų žemę.“

2016-aisiais tas pats politikas pagarsėjo, kai šalininkams per mitingą pareiškė, jog „bent kol kas neragina skersti baltųjų“.

Scanpix nuotr.

PAR vandens ir higienos ministras Gugile Nkwinti (ANC), anksčiau vyriausybėje rūpinęsis žemės reformos klausimais, antradienį pareiškė, kad jo partija, dominuojanti PAR politikoje nuo pat rasistinio apartheido režimo pabaigos 1994 metais, vienareikšmiškai palaiko žemės nusavimo be kompensacijų principą.

2017 metais PAR vyriausybės užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad baltiesiems, sudarantiems apie 9 proc. šalies gyventojų, priklauso apie 72 proc. dirbamos žemės. Be to, mišriai rasei priskiriami asmenys valdantys 15 proc., indai – 5 proc., o juodaodžiai PAR gyventojai – vos 4 proc. žemės.

Opozicinės Demokratinio aljanso partijos, pasisakiusios prieš žemės konfiskavimą, atstovė Thandeka Mbabama parlamento posėdžio metu teigė, kad praeities skriaudų negalima taisyti naujomis, ir kritikavo ANC, kad ši partija siekianti nukreipti piliečių dėmesį nuo pasipylusių kaltinimų korupcija ir kompetencijos stoka.

Scanpix nuotr.

C. Ramaphosa PAR prezidentu buvo išrinktas parlamente šių metų vasario 15 dieną po to, kai iš pareigų buvo priverstas pasitraukti ANC palaikymą dėl korupcijos skandalų praradęs Jacobas Zuma.

Baltųjų afrikanerių dominuojamo „Laisvės fronto plius“ lyderis Pieteris Groenewaldas antradienį parlamente perspėjo, kad žemės konfiskavimas gali turėti skaudžių pasekmių visai šaliai.

PAR žmogaus teisių gynėjai jau kurį laiką perspėja, kad EFF radikalai ir jų į kampą stumiami ANC politikai kursto brutalius išpuolius prieš baltuosius ūkininkus. Vien pernai PAR buvo įvykdyta daugiau nei 340 tokių atakų, per kuriuos nužudyta daugiau nei 70 žmonių ir dar daugiau sužeista.

Pilietinių teisių grupės „Afriform“ direktoriaus pavaduotojas Ernstas Roetsas pareiškė, kad PAR parlamento sprendimas siekti žemės sklypų konfiksavimo be kompensacijos („vagystės rasiniu pagrindu“) pažeidžia dar 1994 metais pasiektą susitarimą, kuriame ANC pažadėjo ginti baltųjų mažumos interesus.

Kritikai perspėdami dažnai remiasi kaimyninės Zimbabvės pavyzdžiu, kur praėjusio dešimtmečio pradžioje bandymai nuvaryti baltuosius ūkininkus nuo žemės baigėsi neregėta žemės ūkio krize ir net sukėlė badą.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų