Visada pirmi (BNS nuotr.)

Bankininkai ir „anonimai“

Bankininkai ir „anonimai“

Prekėmis ir paslaugomis Šiaurės šalių verslininkai keitė Lietuvą beveik nuo pat nepriklausomybės atgavimo. Lietuviai kitoje jūros pusėje gerokai tylesni, tačiau irgi ne pėsti.

Skandinavų ir suomių kapitalas sudaro reikšmingą užsienio investicijų Lietuvoje dalį. Aktyviausia yra Švedija, kurios sukauptų tiesioginių užsienio investicijų (TUI) kiekis didžiausias – 2017-ųjų antrą ketvirtį jos sudarė beveik ketvirtadalį visų TUI Lietuvoje.

Šiauriečiai mūsų šalies rinkoje pradėjo žvalgytis gana anksti – pamažu ėmė supirkti jau veikiančias įmones ar jas kurti. Vienas ryškiausių skandinavų dominavimo pavyzdžių yra bankų sektorius, kur iki pastarojo DNB ir „Nordea“ susijungimo penkios pagrindinės finansų įstaigos priklausė Danijos, Švedijos ir Norvegijos bendrovėms.

Skirtingai nei kartais pakeiksnojami bankai, šiauriečių telekomunikacijų įmonių įsikišimu į rinką lietuviai galiausiai liko patenkinti, nors aistrų būta daug. Tautiečiai iki šiol teigiamai prisimena švediškosios „Tele2“, apkarpiusios kitų dviejų telekomunikacijų bendrovių kainas, atėjimą. Lietuvos telekomą 1998 m. privatizavęs švedų ir suomių konsorciumas vadovu paskyrė greitai išgarsėjusį suomį Tapio Paarmą, kuris didindamas laidinio ryšio tarifus iš pradžių sukėlė lietuvių pyktį. Visgi jis sugebėjo sėkmingai reorganizuoti nerangią bendrovę, ir ji dabar teikia įvairias ryšių paslaugas, yra sektoriaus lyderė („Telia“).

Tai tik įsimintiniausi pavyzdžiai. Šiauriečių įmonių ranka jaučiama ir žiniasklaidos, draudimo, statybinių prekių, medienos perdirbimo ir kituose sektoriuose.

Jie ir toliau beria pinigus į Lietuvą, o eksporto ir importo apimtis išlieka didelė. Buvęs Švedijos ir dabartinis Norvegijos komercijos atašė Audrius Masiulionis sakė, kad į šalį galėtų ateiti ir daugiau skandinavų įmonių, nes mūsų potencialas dar neišnaudotas. „Skandinavai mąsto globaliai, ir jei lauksime tikėdamiesi, kad jie patys ateis į Lietuvą su investicijomis ar užsakymais, teks nusivilti. Turime aktyviai pristatinėti savo šalį. Skandinavai nuolat pasidomi gamybos perkėlimu iš Kinijos į Baltijos šalis ar Lenkiją, o Norvegijoje sulaukiu klausimų dėl galimybių Lietuvoje atlikti vienus ar kitus užsakymus“, – kalbėjo jis.

Esame išrankūs

„Löfbergs“, „Tikkurila“, „Narvesen“, „Husqvarna“, „Valio“, „Dansukker“, „Volvo“, „Scania“, „Ruukki“, H&M, „Spotify“ – tai tik keletas iš daugelio Lietuvoje gerai žinomų skandinaviškų ir suomiškų prekės ženklų. Net ir kai kurie itin populiarūs lietuviški produktai dažnai slepia šiaurietišką kapitalą. „Kalnapilio-Tauro“ grupė priklauso danų „Royal Unibrew“, o „Švyturys-Utenos alus“ – „Carlsberg“ bendrovei. „Gardėsio“ duoną kepanti įmonė yra suomių „Fazer“ dalis, o norvegų koncernas „Orkla“ gamina „Suslavičiaus“ prekės ženklu pažymėtą produkciją.

Vis dėlto Lietuvos žemėje ne kiekvienas šiaurietis tampa pranašu. Neseniai uždaryto suomių kapitalo prekybos tinklo „Prisma“, savo asortimente turėjusio nemažai mūsų šalyje nematytų prekių, per daug nepasigesime, kaip mano rinkodaros specialistas Linas Šimonis. Viena vertus, dalį skandinaviškų prekių siūlo „Rimi“, kurią valdo švedų investuotojai, kita vertus, lietuviška rinka šiems produktams ne pati palankiausia.

Lietuvos žemėje ne kiekvienas šiaurietis tampa pranašu.

„Ir Lietuvoje, ir pasaulyje vos kelios šalys, pavyzdžiui, Italija, vertinamos kaip ypatingų maisto produktų gamintojos. Skandinaviško maisto lietuvis specialiai neieškos, nes jis brangesnis ir nėra toks išskirtinis kaip itališkas. Žinoma, Šiaurės šalys garsėja polinkiu į ekologiją ir natūralumą, tačiau Lietuvoje tas pačias idėjas išnaudoja ir vietos gamintojai“, – teigė L. Šimonis.

Tiesa, Šiaurės Europos gamintojai turi gerą reputaciją. „Jų prekės garsėja kokybe ir ilgaamžiškumu – „Electrolux“ iš to sukūrė visą imperiją, be to, prisiminkime telefonus „Nokia“ ar „Ericsson“. Vis dėlto šiauriečiai nesistengia gaminti pigiai ir konkuruoja su kokybiškų prekių gamintojomis iš Japonijos, JAV, Vokietijos“, – kalbėjo L. Šimonis.

Baltijos nindzės

Patys lietuviai šalims prie Baltijos jūros taip pat turi ką pasiūlyti. Mūsų bendrovės gamina, eksportuoja ir stato medinius bei modulinius namus, kurie natūralumą mėgstančioje rinkoje yra paklausūs. Tokios įmonės kaip „Staticus“, „BG Group“, ir nemažai kitų Lietuvos statybos bei infrastruktūros įmonių Šiaurėje gauna ir stambių užsakymų.

„Statybos paslaugos, metalo ir medienos gaminiai, naudojami Norvegijoje, sudaro beveik 30 proc. Lietuvos eksporto. Minėtose rinkose dominuoja statybų ir transporto paslaugų įmonės. Statybos asociacijos duomenimis, Norvegijoje statybos sektoriuje dirba apie 11,5 tūkst. lietuvių“, – teigė A. Masiulionis.

Vis dėlto lietuvių verslininkų ir gamintojų indėlį į Šiaurės šalių ekonomiką galima apibūdinti trumpai – produktyvūs, bet nematomi. Lietuviai šiauriečiams kantriai stato, juos rengia ir maitina, tačiau mūsų tautiečių darbas labiau žinomas užsakovams, bet ne statistiniam vietiniui.

Nors būta keleto bandymų pristatyti lietuviškus prekės ženklus Šiaurės šalyse (pavyzdžiui, sūrį „Džiugas“), nemažai lietuviškų vartojimo prekių įmonių šioje rinkoje dalyvauja kaip „anonimai“. „Lietuvos tekstilės įmonės siuva daug skandinaviškų prekės ženklų drabužių, inžinerijos pramonės įmonės tiekia nemažai gaminių šio regiono partneriams. Tačiau galutinis produktas parduodamas ne su Lietuvos gamintojos vardu. Lygiai taip pat šalies įmonės tiekia maisto produktus Švedijos prekybos tinklams su privačios etiketės ženklais“, – atskleidė A. Masiulionis.

Vienas ryškiausių tokio bendradarbiavimo pavyzdžių – baldininkystė, kuri sudaro apie 30 proc. eksporto į Švediją ir Norvegiją. Didelę dalį šių baldų užsako ir parduoda švedų gigantė „Ikea“.
Tai, kad Lietuva užsienyje neturi stiprių savo prekės ženklų, lemia išplėtotos Šiaurės rinkos ir lietuvių verslo ypatumai. „Lietuvoje tų prekės ženklų, kurie turi galimybę dirbti tarptautiniu mastu, apskritai yra gana ribotas skaičius. Tai ir yra pagrindinė priežastis“, – mano „Business Sweden“ konsultantas Rokas Simutis.

Tiesa, pastaruoju metu dėmesį atkreipė „Vilniaus prekybos“ įmonių grupė, kuriai priklausanti „Euroapotheca“ įsigijo Švedijos valstybinį vaistinių tinklą už daugiau nei 300 mln. eurų. Su „Vilniaus prekybos“ akcininkais susijusi NDX prieš porą metų įsigijo didžiausią Švedijoje maisto naminiams gyvūnams gamybos įmonę „Lantmännen Doggy“.

Susidomėjimas Skandinavijos rinkomis, anot A. Masiulionio, tikrai išaugęs. Suaktyvėjimą jis pajuto po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos, kai lietuviams prisivėrė Rytų rinkos. Tačiau, kai kurioms įmonėms pabandžius Rytuose veikusį verslo modelį pritaikyti Šiaurės šalyse, tai nepasiteisindavo. „Lietuviai iš Skandinavijos partnerių turėtų pasimokyti kantrybės ir ilgalaikio planavimo. Skandinavijoje per metus sunku užmegzti verslo ryšius. Net didelės ir žinomos Lietuvos įmonės užtrunka apie trejus metus, kol gali pasakyti, kad jau įsitvirtino rinkoje. Todėl greito rezultato siekimas kartais tik trukdo mums tapti šios rinkos žaidėjais“, – tvirtino komercijos atašė.

 

Ką mėgsta šiauriečiai, arba trys IQ verslo idėjos

• Šiaurės šalių vartotojai yra absoliutūs lyderiai pagal išgeriamą kavos kiekį. Pasaulinės kavos organizacijos duomenimis, šiame sąraše pirmauja Suomija – vienas žmogus šioje šalyje per metus suvartoja 12 kg kavos. Toliau rikiuojasi norvegai (9,9 kg), islandai (9 kg), danai (8,7 kg), o šeštoje vietoje įsitaisiusi Švedija (8,2 kg). Kavinių savininkai, galbūt vietoj Gedimino prospekto norėtumėte pasirinkti Haparandą ar Kuopiją?

• Daugeliui gali būti netikėta, tačiau šiauriečiai suvalgo tikrai daug ledų. Žinoma, jie atsilieka nuo tokių šiltu klimatu pasižyminčių šalių kaip Naujoji Zelandija, JAV ir Australija, tačiau iškart po šio trejeto rikiuojasi suomiai, švedai ir norvegai. Vienas Šiaurės šalių gyventojas suvartoja iki 10 litrų ledų per metus. Ar šylantis Europos klimatas dar padidins jų apetitą ledams?

• Jei pardavinėsite maistą Danijoje, renkite kuo daugiau akcijų. Tyrimų agentūros „Nielsen“ duomenimis, dėl jų parduotuvę gali pakeisti net trečdalis pirkėjų, o Lietuvoje tai daro tik 13 proc. Norvegams sunkiau įsiūlysite šviežio maisto. „Lietuvoje šviežios maisto prekės – pieno produktai, kepiniai, vaisiai, daržovės, mėsa – 2017 m. sudarė apie 56 proc. viso gyventojų pirkinių krepšelio. Norvegai jame šviežiems maisto produktams skiria mažiausiai vietos visoje Europoje“, – teigė agentūros „Nielsen“ vadovė Baltijos šalims Ilona Lepp.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų