(Reuters nuotr.)

Realiausias kandidatas į Lenkijos ministrus pirmininkus brandina „lenkiškąją svajonę“

Realiausias kandidatas į Lenkijos ministrus pirmininkus brandina „lenkiškąją svajonę“

Iš pareigų atsistatydinus buvusiai Lenkijos premjerei Beatai Szydlo, šioje pozicijoje atsirado politinis vakuumas. Manoma, kad jį greitu metu užpildys Mateuszas Morawieckis – antikomunisto disidento sūnus, tapęs sėkmingu bankininku, vėliau dirbusiu finansų ministru.

Jo konservatyvioji partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) ketvirtadienį pasiūlė M. Morawieckio kandidatūrą į vyriausybės vadovo postą. Manoma, kad per vyriausybės ketverių metų kadencijos antrąją pusę jis susitelks į pastangas skatinti ekonomikos augimą ir investicijas.

49 metų jaunatviškos išvaizdos M. Morawieckis daugelio giriamas už tai, kad pagerino neturtingų lenkų padėtį, bet kritikai kaltina jį praleidus auksinę galimybę sustiprinti viešuosius finansus esant stipriai ekonomikai.

Nors M. Morawieckio išsilavinimą galima laikyti kosmopolitišku, jis tvirtai pabrėžia savo patriotizmą ir neslepia norįs išdildyti iš viešojo gyvenimo bet kokius komunistinės praeities pėdsakus.
Praeitą mėnesį M. Morawieckis atskleidė, kad „pastaruosius 40 metų“ svajojo nugriauti Kultūros ir mokslo rūmus – gremėzdišką 237 metrų aukščio komunistinės epochos dangoraižį, pastatytą Varšuvos centre sovietinio diktatoriaus Josifo Stalino nurodymu.

M. Morawieckis atrodo palaikantis dekomunizacijos vajų, padėjusį PiS prastumti kelis ginčijamus teisės aktus, įskaitant teisingumo sistemos reformas, Europos Sąjungas laikomas „sistemine grėsme“ teisinės valstybės principams.

Jis taip pat vadovavo agresyviai kovos su mokesčių slėpimu kampanijai ir lygino ją su vienu iš savo mėgiamų vesternų, kuriame pagrindinį vaidmenį atlieka Clintas Eastwoodas.

„Man tai tarsi misija iš „Menančio pikta“ (Unforgiven)… Negailestingai persekiosime nusikaltėlius ir mafijas, (besispecializuojančias) PVM grobstyme“, – sakė jis savaitraščiui „Gazeta Polska“.

„Visiškas profesionalas“

2015 metais M. Morawieckis atsisakė banko „Bank Zachodni WBK“, priklausančio Ispanijos verslo grupei „Santander“, gerai apmokamų valdybos pirmininko pareigų, kad prisidėtų prie naujai išrinktos PiS dominuojamos vyriausybės. Jam buvo patikėti premjero pavaduotojo bei plėtros ministro postai.

M. Morawieckis pradėjo dirbti „Bank Zachodni“ 1998 metais, baigęs istorijos, verslo administravimo, Europos teisės ir ekonomikos integracijos, taip pat vadybos studijas Lenkijoje, Vokietijoje, Šveicarijoje ir Jungtinėse Valstijose.

Vienas buvusių M. Morawieckio aukšto rango darbuotojų tame banke, pageidavęs likti nežinomas, naujienų agentūrai AFP sakį, kad šis „visiškas profesionalas“ per savo karjerą bankininkystėje atrodė apolitiškas.

Nors ir daug dirbo privačiame sektoriuje, M. Morawieckis pademonstravo polinkį didinti valstybės aktyvus, ypač bankininkystės srityje.

„Pastarųjų 25 metų bėda buvo valstybės vaidmens modernioje ekonomikoje nuvertinimas“; tokia politika yra „nuodėmė ir absoliuti klaida“, kalbėjo jis per neseniai vykusius debatus apie

Lenkijos ūkio raidą nuo komunistinio režimo žlugimo 1989-aisiais.

Nors ankstyvaisiais Lenkijos kapitalizmo metais vykdyta masinė privatizacija padėjo pritraukti tvirtų investicijų ir atgaivinti pakrikusią ekonomiką, M. Morawieckis sako, kad praėjus beveik trims dešimtmečiams svarbiausi sektoriai yra atsidūrę užsieniečių rankose, tad pelnas iškeliauja iš šalies.

„Lenkiškoji svajonė“

Palaikomas įtakingo PiS pirmininko Jaroslawo Kaczynskio, kuris daugelio laikomas faktiniu Lenkijos valdytoju, M. Morawieckis 2016-ųjų rugsėjį perėmė finansų ministro portfelį. M. Morawieckis sako trokštąs sukurti „lenkiškąją svajonę“ – gerovės valstybės modelį, turintį užtikrinti visiems lenkams vienodai prieinamas būtiniausias prekes, darbą ir būstą.

PiS vyriausybė jau įvedė populiarią „vaiko pinigų“ programą, sumažino išėjimo į pensiją amžių, padidino atlyginimus ir ėmėsi kitokių priemonių. Nemenkos biudžeto išlaidos skatino vidaus vartojimą, o šalies ekonomika, kaip prognozuojama, šiemet augs 4 procentais. Spalį nedarbas sumažėjo iki 6,6 procento.

Nors Lenkijos valstybės skola pernai buvo gana maža – 54 proc. bendrojo vidaus produkto, kritikai sako, kad ji smarkiai padidės.

Finansų ministras parengė „Morawieckio planą“, turintį „stiprinti lenkiškąjį kapitalą“ ir skatinti augimą, kelerius ateinančius metus investuojant 1 trln. zlotų (238 mlrd. eurų, 282 mlrd. JAV dolerių) į inovacijų ir technologijų sektorius. Šią programą ketinama finansuoti biudžeto, Europos Sąjungos ir tarptautinių finansų institucijų, pavyzdžiui, Pasaulio banko lėšomis.

„Po dvejų metų matome, kad jis tikrai yra veiksmingas finansų vadovas… bet kol kas jis nesugebėjo prastumti savos politikos“, orientuotos į investavimą valstybiniame sektoriuje, AFP sakė audito kompanijos „PricewaterhouseCoopers“ vyriausiasis ekonomikos patarėjas Lenkijoje Witoldas Orlowskis.

Be to, Leszekas Balcerowiczius, parengęs skausmingą Lenkijos „šoko terapiją“, taikytą 10-ojo dešimtmečio pradžioje šaliai staigiai pereinant nuo komunizmo prie kapitalizmo, kaltino M. Morawieckį populizmu ir „ekonomikos, įskaitant bankus, politizavimu, vietoje rinkos taisyklių peršant steitizmą ir kenkiant finansams“.

M. Morawieckis yra vedęs ir turi keturis vaikus. Jis moka anglų, vokiečių ir rusų kalbas, o laisvalaikiu mėgsta žiūrėti futbolo rungtynes ir žaisti stalo tenisą.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų