(Pixabay nuotr.)

Bučinys kapitalistui

Bučinys kapitalistui

Politikai nuo mero iki premjero visą energiją turėtų skirti investicinei aplinkai gerinti

Prieš keletą metų vykusiame žurnalo IQ renginyje Mažeikiuose vietos verslininkas, išklausęs pranešimo apie planuojamas investicijas į naują pramonės parką, uždavė nerimo kupiną klausimą, kaip jam reikės sulaikyti savo įmonėje darbuotojus, jei naujasis investuotojas siūlys gerokai didesnį atlyginimą.

Toks vietos verslininkų požiūris gana paplitęs, bet jis ir nepateisinamas, ir klaidingas. Iš tiesų kaimynystėje įsikuriančios didelės įmonės vietos verslui yra naudingos – jos perka paslaugas tiesiogiai arba kilsteli vietos gyventojų perkamąją galią. Tokios bendrovės moka didesnius atlyginimus, neslepia mokesčių, tad pildo savivaldybių biudžetus, kurioms ir atitenka gyventojų pajamų mokestis. Tad investicijoms besipriešinantys vietos verslininkai ir politikai tiesiog šaudo sau į kojas.

Vladas Algirdas Bumelis, bendrovės „Biotechpharma“ generalinis direktorius, žurnalui IQ prisipažino, kad jį džiugina pasikeitęs politikų požiūris – merai konkuruoja, kuris pasiūlys geresnes sąlygas investuoti. V. A. Bumelis neseniai paskelbė ketinąs investuoti 200 mln. eurų, pastatyti tris biotechnologijų fabrikus ir sukurti 500 gerai mokamų darbo vietų.

Daugelis merų gali pakloti raudoną kilimą, tačiau investicijos vis tiek aplenks, nes emigracijos nualintuose miestuose sunku rasti darbuotojų, ypač aukštos kvalifikacijos.

Praėjusiame numeryje žurnalas IQ skelbė Laisvosios rinkos instituto investicijų savivaldybėse analizę, kurios pagrindinė išvada akivaizdi – užsienio kapitalo pritraukiančiuose regionuose gyventojų pajamos didesnės, bedarbių ir pašalpų prašytojų juose mažiau. Žvelgdami į Lietuvos žemėlapį galime matyti skurdo žiedą – pasienio savivaldybėse, išskyrus pajūrį, registruotų bedarbių ir pašalpų prašytojų daugiau nei šalies viduryje. Tiesa, taip pat neblizga Kelmė ir Radviliškis, rajonai aplink Panevėžį.

Tačiau ir šalies pakraščiuose galima rasti sėkmės istorijų. Kiek daugiau nei 5000 gyventojų turinčioje Pabradėje (Švenčionių r.) veikianti medicinos įrangos gamykla „Intersurgical“ įdarbino beveik 2200 žmonių, ne tik vietinių, bet aplinkinių miestelių ir net Vilniaus gyventojų. Vidutinis atlyginimas įmonėje siekia 690 eurų ir yra didesnis nei Švenčionių rajono vidurkis. Pagal vienam gyventojui tenkančių tiesioginių užsienio investicijų (TUI) vertę Švenčionių rajonas yra dvyliktas.

Pagal TUI vienam gyventojui (8077 eurai) antra po Vilniaus miesto užpernai buvusi Kazlų Rūdos savivaldybė pernai buvo devinta pagal vidutinį atlyginimą šalyje, o kai kuriose įmonėse darbo užmokesčio vidurkis perkopia 1000 eurų. 693 darbuotojus turinčioje bendrovėje „IKEA Industry Lietuva“ vidutinis atlyginimas su mokesčiais viršija „estišką lygį“ – yra 1200 eurų.

Užsienio investicijos, kurių daugiausia pritraukė Estija, yra pagrindinis atsakymas, kodėl lietuviai uždirba mažiau už kaimynus šiaurėje. Pirmą šių metų ketvirtį vidutinis atlyginimas neatskaičius mokesčių Lietuvoje buvo 818, Latvijoje – 886, Estijoje – 1153 eurai.

Tad artėjant savivaldybių ir merų rinkimams 2019-aisiais gyventojai turėtų ne žavėtis už ES lėšas suremontuotais šaligatviais, bet panagrinėti, kiek investicijų priraukta ir kaip keitėsi darbo užmokestis. Jei pasiekimai menki, reikėtų pamojuoti kadenciją ar net kelias valdžiusiam merui ir šansą suteikti naujiems politikams.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų