(Pixabay nuotr.)

Ekonomistas: ekonomikos perkaitimo rizika egzistuoja, verta kaupti rezervą

Ekonomistas: ekonomikos perkaitimo rizika egzistuoja, verta kaupti rezervą

Pasimokyti iš prieškrizinių klaidų ragina „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas, įvertinęs sparčiausią Europos Sąjungoje kainų Lietuvoje augimą. Jo teigimu, yra ženklų, rodančių, kad ekonomika tikrai kaista, todėl valdžiai reikėtų kaupti rezervą.

„Nors šiuo metu ryškių ekonomikos perkaitimo ženklų dar nėra, rizika išlieka didelė, kad artimiausiais metais ekonomika pradės kaisti. Prie to neabejotinai prisidės ir itin žemų palūkanų aplinka. Norint užkirsti kelią burbulų formavimuisi ir netvaraus augimo situacijai, valdžia turėtų suformuluoti ekonomikos perkaitimo mažinimo strategiją ir nekartoti tų klaidų, kurios buvo padarytos prieš 2008-2009 metų krizę“, – rašoma R.Grajausko komentare.

Anot jo, didelis kainų augimas šalyje rodo ekonomikos perkaitimo grėsmę. „Jei vertintume tik infliacijos rodiklį – jau reikėtų sunerimti. Beveik 5 proc. siekianti infliacija yra toli nuo 2 proc. tikslo, kurį yra sau išsikėlęs Europos Centrinis Bankas. Tačiau infliacijos rodiklis gali ir klaidinti. Pirmiausiai, į infliaciją įsiskaičiuoja energetikos, maisto ir kitų prekių kainos, kurios gali priklausyti visai ne nuo vidinės ekonomikos situacijos, o nuo tarptautinių veiksnių. Būtent tokie veiksniai šiemet lemia didelę dalį infliacijos Lietuvoje. Kaip ir išaugę akcizai alkoholiui bei rūkalams“, – tikina ekonomistas.

Rokas Grajauskas

Tačiau, anot jo, vien infliacija nereiškia ekonomikos perkaitimo, mat jeigu atlyginimai auga dėl darbo našumo, tai yra sveikintina. Tačiau jis atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje darbo našumas atsilieka nuo algų augimo. „Keletą pastarųjų metų našumo augimas Lietuvos ekonomikoje buvo itin lėtas – gerokai lėtesnis nei atlyginimų augimas. Tam įtakos turėjo ir kritusi paklausa išorės rinkose, stabdžiusi Lietuvos ekonomikos plėtrą, taigi ir našumo augimą. Šiemet ekonomikos augimui atsistatant, nominalus našumo augimas sieks 7-8 proc., tad nedaug atsiliks nuo atlyginimų augimo“, – teigė jis.

„Keletą pastarųjų metų našumo augimas Lietuvos ekonomikoje buvo itin lėtas – gerokai lėtesnis nei atlyginimų augimas. Tam įtakos turėjo ir kritusi paklausa išorės rinkose, stabdžiusi Lietuvos ekonomikos plėtrą, taigi ir našumo augimą“, – teigė R. Grajauskas.

Anot jo, valdžia turėtų fiskalinėmis priemonėmis valdyti perkaitimą ir kaupti rezervą. „Pirmiausiai, atsiradus pirmiesiems perkaitimo ženklams, valdžia turėtų atsakingai valdyti viešuosius finansus, tai yra – nedidinti viešųjų išlaidų labiau nei auga mokestinės pajamos. Valdžia turėtų siekti sukaupti rezervą, siekiantį bent 5-10 proc. nuo šalies BVP, kurį galėtų panaudoti atėjus sunkesniems laikams“, – teigė R. Grajauskas.

Rugsėjo pradžioje Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas žurnalistams teigė, kad ekonomikos perkaitimo požymių Lietuvoje yra, tačiau jie dar ne prieškrizinio lygio. Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su tuo pačiu 2016-ųjų laikotarpiu, padidėjo 4 proc., antrąjį ketvirtį ekonomikos augimas taip pat siekė 4 procentus.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama. 

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų