(R. Paknio nuotr.)

Suvenyrai. Raimondo Paknio kelionės ATR istorijos puslapiais

Suvenyrai. Raimondo Paknio kelionės ATR istorijos puslapiais

Egzotiškiausios leidėjo ir fotografo kelionės pastaruoju metu buvo po Ukrainą, lankant Abiejų Tautų Respublikos (ATR) laikotarpio bažnyčias ir pilis.

(R. Paknio nuotr.)

Pavojus. Hodovicia

Ilgiausiai Ukrainoje ieškojau netoli Lvovo esančio Hodovicios miestelio. Pirmą kartą čia lankiausi 2017 m. vasarą, jį atradau netikėtai – „Google Maps“. Net juokinga: turėjau ir knygų, ir internetinių šaltinių, bet Visų Šventųjų bažnyčią atradau „Google Maps“ žemėlapyje. Kai nuvažiavome rudenį fotografuoti, buvo neseniai įgriuvusi viena arka, o tai – pavojinga. Apsilankęs po pusmečio matai, kad kažkas pasikeitę, ant žemės, viduje, dar daugiau nukritę. O juk visa tai kažkada nukrenta… Į fotografavimo pabaigą tas jausmas neapleido – buvau atsargesnis. Joks šalmas nepadėtų, nes aukštis – 20–30 metrų, griūvančios sienos pramuštų viską.

(R. Paknio nuotr.)

Duobėti keliai. Novomalinas

 

Įspūdį paliko Švitrigailos medžioklės pilies – Malinskių – liekanos Novomaline. Nuotraukoje – tik koplyčios liekanos, yra ir per Antrąjį pasaulinį karą apgriauta pilis. Šioje vietovėje, kaip ir apskritai visoje Ukrainoje, keliai yra mums sunkiai įsivaizduojami. Aš pratęs naudotis žemėlapiais ir navigacija, bet kartais artėdamas imu abejoti, ar čia išvis kelias, nors ir pažymėtas. O vietomis jis taip išplatėja, kad artėja prie magistralės pločio. Taip atsitinka dėl to, kad žmonės stengiasi apvažiuoti duobes. Šiais keliais vos penkių ar šešių kilometrų per valandą greičiu važiuoja ir autobusai.

(R. Paknio nuotr.)

Spalva. Naujasis Zahorivas

Tai barokinis Dievo Motinos Gimimo vienuolyno cerkvės interjeras ir mėlyna spalva nudažyti įėjimo varteliai. Ji atiduota stačiatikiams, todėl šie paženklino, norėdami parodyti, kad tai jų šventovė. Mėlyna spalva, mano akimis, be galo šlykščiai dominuoja. Maldos namai buvo apgriauti per Antrąjį pasaulinį karą.

(R. Paknio nuotr.)

Buvusios valstybės didybė. Sydorivas

 

Sydorive pastatyta laivo formos Kalinovskių pilis. Norint ten pakliūti, reikia perbristi upelį. Kalbėdamas apie pilis, galiu tik pakartoti Prano Morkaus žodžius. Jis užėjo į parodą, pamatė ir atsiduso: „Kokia valstybė buvo…“ Manau, kad jis pasakė gana teisingai. Išlikę tik trupinėliai, daug kas sunaikinta po trečiojo ATR padalijimo. Kai Kalinovskių pilis 1939 m. atiteko Sovietų Sąjungai, ją bandyta sugriauti kaip feodalizmo simbolį.

(R. Paknio nuotr.)

Paieškų rezultatas. Berestečkas

 

Į kai kurias vietas būdavo labai sunku pakliūti, ilgai ieškodavome rakto, reikėdavo surasti jį turintį žmogų. Vietiniai, kuriuos sutikome, pasitaikė geranoriški ir paslaugūs. Berestečke yra Kazimiero pergalei prieš Bohdaną Chmelnyckį skirta Švč. Trejybės bažnyčia. Ji stūkso mažame miestelyje, bet tas barokas toks galingas kaip mūsų didžiosios bažnyčios, kaip Vilnius. Čia atvykę sukiojomės dvi valandas, kol patekom vidun. Barokinė Švč. Trejybės bažnyčia apleista po Antrojo pasaulinio karo.

(R. Paknio nuotr.)

Skurdo grimasos. Uhnivas

Pasiekti Uhnivą – vargas, kelias į jį labai prastas. Bet ten stovi Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia, po 1951 m. tapusi sandėliu. Jos raktą patikėta saugoti istorijos mokytojai. Susiradau ją gal iš trečio karto nuvažiavęs. Ji man papasakojo istoriją, kad bažnyčią buvo pradėta tvarkyti, dengti stogą, bet reikėjo pinigų rinkimams (turėjo omenyje Juliją Tymošenko), ir dingo visi pinigai, visi darbuotojai. J. Tymošenko nelaimėjo, atsisėdo į kalėjimą, o bažnyčia taip ir liko… Išsisaugojau mokytojos telefono numerį, todėl kitą kartą važiuodamas vėl jai skambinu – neatsiliepia. Rytojaus dieną atvykstu, o ta moteris sako: „Atleisk, negalėjau atsiliepti, perskambinti irgi negalėjau, nes tai – skambutis į užsienį.“ Ji prisipažino paprasčiausiai neturinti tam pinigų.

(R. Paknio nuotr.)

Atradimas. Variažas

Vaizdinė medžiaga apie mane dominančias vietas, kokią radau internete arba knygose, išdrįsiu pasakyti, daugeliu atvejų yra parengta mėgėjų. Bet iš tos medžiagos vis tiek kartais spėju, kad tikrovėje gali būti gerai – taip atradau Variažą. Nuotraukoje yra trys rūsio nišos, vos vos sniegelio – tai nuvykęs ir pamačiau. Miestelis yra užkampių užkampis prie Lenkijos sienos. Vienu keliu važiuodamas gali ir ratus palikti. Tačiau čia stūksanti Šv. Morkaus bažnyčia – labai didinga, jos eksterjeras net netilpo į kadrą. Giliausiame kaime esančios šventovės likučiai surinkti iš trupinių.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų